Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. e1-713-446/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-04-08
Bylos Nr.
e1-713-446/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44958-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Kaltinamasis
S. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-713-446/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44958-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.1; 1.2.25.4.3; 2.1.8; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 8 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-44958-19, kurioje

S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. A. 2019 m. spalio 20 d. laikotarpyje nuo 17 val. iki 18 val. 20 min, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 84 km 600 m, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Alcotest 7510, prietaiso Nr. ARKB-0132, nustatytas 1,75 promilių girtumas), vairavo automobilį VW LUPO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol įvyko eismo įvykis.

Taip pat kaltinamasis S. A. 2019 m. spalio 20 d. apie 18 val. 20 min (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 84 km 600 m, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Alcotest 7510, prietaiso Nr. ARKB-0132, nustatytas 1,75 promilių girtumas), vairavo automobilį VW LUPO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodamas iš kairėje kelio pusėje esančio šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu iš dešinės pusės atvažiuojančio automobilio VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo S. N., dėl to įvykio eismo įvykis, dėl kurio buvo sužalota automobilio VW LUPO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė I. G., kuriai padaryti nosikaulių, abiejų žandinių ančių, dešinės akiduobės, dešinio skruostikaulio, kairio žastikaulio, dešinės pusės III-X šonkaulių, stuburo juosmeninės dalies I ir IV slankstelių, abiejų gaktikaulių abiejų šakų, dešiniojo klubakaulio, kryžkaulio lūžiai, stuburo kaklinės dalies I slankstelio panirimas, kraujo ir oro susikaupimas dešinėje pleuros ertmėje, dešinio plaučio sumušimas, dešiniojo skruosto žaizda, dešinės akies vokų poodinė kraujosruva, anemija dėl nukraujavimo, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis S. A. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino (1 t., e. b. l. 68-69, 2 t., e. b. l. 135, 141, 186), kad 2019 m. spalio 20 d. apie 17-18 val. pas jį į namus atėjo kaimynai R. B., I. G. ir jos sūnus G., kurio vardo nežino, ir paprašė, kad jis juos kažkur pavežtų. Nors prieš tai buvo vartojęs alkoholio ir jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, nusprendė padėti kaimynams. Vairavo savo automobilį VW LUPO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo R. B., galinėje už keleivio - I. G., šalia - jos sūnus G.. Važiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį asfaltuotą kelią (duomenys neskelbtini), kirsdamas kelią, nepraleido pagrindiniu keliu atvažiuojančio iš dešinės pusės nuo Rygos automobilio VOLVO XC90, ir minėtas automobilis atsitrenkė į jo automobilį. Atvažiuojantį automobilį jis matė, tačiau manė, kad spės kirsti kelią, todėl išvažiavo į pagrindinį kelią, tačiau nespėjo. Įvykio metu sužalota I. G., R. B. ir G. sužaloti nebuvo. Automobilio VOLVO XC90 keleiviai taip pat nebuvo nesužaloti, tačiau automobilis VOLVO buvo apgadintas. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nukentėjusiosios I. G. atsiprašė, ji jam atleido.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. A. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis S. N. parodė (1 t., e. b. l. 131-132, 185-186, 2 t., e. b. l. 143), kad 2019 m. spalio 20 d. apie 18 val. 20 min automobiliu VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko A12 keliu iš (duomenys neskelbtini) pusę. Kartu važiavo mama D. G. ir du nepilnamečiai jo sūnūs. Kelmės rajono ribose važiavo apie 90 km/h greičiu, kairėje pusėje matė, kad iš šalutinio kelio nori išvažiuoti automobilis, kuris jokių posūkio ženklų nerodė ir, praleidęs priekyje jo važiavusį automobilį, staiga įvažiavo į pagrindinį kelią, važiavo skersai kelio. Jis, pamatęs, kad automobilis įvažiavo į kelią, staiga pradėjo stabdyti, tačiau susidūrimo neišvengė ir atsitrenkė į automobilį, išvažiavusį į pagrindinį kelią. Po susidūrimo jis išlipo iš automobilio ir greitai nubėgo prie kito automobilio. Prie automobilio stovėjo trys vyriškiai, kurie nebuvo sužaloti, matėsi, kad jie yra akivaizdžiai neblaivūs. Automobilyje sėdėjo moteris, kuri buvo sąmoninga ir šaukė pagalbos. Jis paskambino į Bendrą pagalbos centrą ir iškvietė pagalbą. Eismo įvykio metu jis ir jo automobilio keleiviai nenukentėjo, jokių sužalojimų nepatyrė, tačiau buvo sugadintas jam priklausantis automobilis VOLVO XC90. Lietuvos draudimas pilnai atlygino jam eismo įvykio metu padarytą žalą, todėl civilinio ieškinio nereiškia, kaltininkui pretenzijų neturi.

Nukentėjusioji I. G. parodė (2 t., e. b. l. 10-12, 101-102), kad 2019 m. spalio 20 d. apie 15 val. namo grįžo neblaivus jos sūnus A. G.. Apie 17 val. atėjo S. A. ir R. B.. S. pasakė, kad dieną su jos sūnumi ir R. gėrė alkoholį ir jam dingo mobilaus ryšio telefonas, todėl nusprendė visi kartu S. automobiliu važiuoti ieškoti telefono. Automobilį vairavo S.. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo R. B., ji sėdėjo galinėje sėdynėje dešinėje, už R. B., jos sūnus A. - galinėje sėdynėje už vairuotojo. Telefoną jie rado miške prie kelio. Ji paprašė, kad S. parvežtų juos iki namų. S. sustojo prie sankryžos su pagrindiniu keliu, praleido du automobilius ir važiavo per sankryžą, automobilis, važiavęs iš dešinės pagrindiniu keliu, trenkėsi į jų automobilio galines dešinės pusės dureles, kaip tik ten, kur sėdėjo ji. Po smūgio trumpam buvo netekusi sąmonės, kažkas ištraukė ją iš automobilio, greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežta į Šiaulių ligoninę. Gydėsi Šiaulių ligoninės reanimacijos skyriuje septynias dienas, lapkričio 28 d. tolimesniam gydymui ir operacijų atlikimui buvo pervežta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas. Kiek truks gydymas nežino, gydytojai sako, kad tikrai daugiau nei 2-3 mėnesius. Kiek žino, lūžusi kairė ranka, lūžę šonkauliai, dubens kaulai, iškrito keli dantys ir daug sumušimų. Vairuotojui S. A. jokio ieškinio nereikš, nes jis atsiprašė, gailisi, labai pergyvena dėl įvykio.

Liudytojas R. B. parodė (1 t., e. b. l. 173-174, 2 t., e. b. l. 104-105), kad 2019 m. spalio 20 d. vakare kažkaip atsidūrė kaimyno S. A. vairuojamame automobilyje VW LUPO, sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje, kažkur važiavo. Kaip atsidūrė automobilyje neprisimena, nes prieš tai visą dieną gėrė alų. Ar S. A. vairuodamas automobilį buvo girtas, nežino, neprisimena. Prisimena, kad kartu važiavo ir A. G. su I. G.. Kaip A. G. su I. G. atsirado S. A. automobilyje, taip pat neprisimena, bet prisimena, kad jiedu sėdėjo automobilio gale. Kažkur važiuojant pajuto smūgį į automobilio šoną. Kas atsitrenkė į automobilį iš pradžių nematė, lauke jau buvo tamsu. Vėliau pamatė ant kelio Šiauliai-Tauragė sudaužytus automobilius VW LUPO ir VOLVO. Matė, kad atvykę medikai gaivino I. G. ir išsivežė ją. Kaip ir dėl kokios priežasties įvyko eismo įvykis, negali paaiškinti, nes įvykio nematė. Eismo įvykio metu nenukentėjo, pretenzijų niekam neturi, žala jam nepadaryta.

Liudytojas A. G. (1 t., e. b. l. 191-192, 2 t., e. b. l. 114) parodė, kad 2019 m. spalio 20 d. vakare, laiko nepamena, nebuvo dar tamsu, į namus buvo atvažiavęs S. A. automobiliu, valstybių numerių ir tikslios markės neįsidėmėjo. Jis atvažiavo su R. B., abu buvo neblaivūs, ieškojo pamesto S. A. mobiliojo ryšio telefono. Nei kieme, nei namuose S. A. telefono nebuvo, kartu su S. A., R. B. ir mama važiavo ieškoti telefono. Automobilį visą laiką vairavo S. A.. Važiuojant pagrindiniu keliu link Šiaulių už (duomenys neskelbtini) kaimo, pakelėje rado S. A. mobiliojo ryšio telefoną. Po to visi nuvažiavo iki S. A. namų, jis pasiėmė pinigų ir visus vežėsi į kažkokią kavinę link Kelmės, bet į kokią, tiksliai nežino. Važiuojant iš S. A. namų, automobilį vairavo pats S. A., šalia jo priekyje sėdėjo R. B., jis su mama gale, jis vairuotojo pusėje, mama keleivio. Nei jis, nei mama nebuvo prisisegę saugos diržų. Važiuodamas užsnūdo, pajuto smūgį į automobilį, pabudęs pamatė, kad į automobilio šoną, toje vietoje, kur sėdėjo mama, atsitrenkė kitas automobilis. Kaip įvyko eismo įvykis, dėl kokios priežasties, negali paaiškinti. Įvykio metu jis, S. A. ir R. B. nenukentėjo, tačiau nukentėjo jo mama. Matė, kad ji buvo sąmoninga, bet nejudėjo, buvo visa kruvina. Atvykę medikai mamą išvežė į Šiaulių ligoninę. Jis pretenzijų dėl eismo įvykio niekam neturi, žala jam nepadaryta.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (1 t., e. b. l. 116-119), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo (1 t., e. b. l. 120) matyti, kad 2020 m. spalio 20 d. 18 val. 33 min Bendruoju pagalbos centro telefonu buvo gautas pranešimas, kad kelyje Tauragė-Šiauliai, nuo Kelmės pavažiavus apie 12 km, susidūrė du automobiliai, prispausta moteris. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, rasti kelkraštyje stovintys apgadinti automobiliai – VW LUPO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLVO XC-90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad automobilis VW LUPO, vairuojamas S. A., išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis VOLVO XC-90, vairuojamas S. N., atsitrenkė į automobilį VW LUPO. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio VW LUPO keleivė I. G., kuri dėl patirtų sužalojimų išvežta į Šiaulių Respublikinę ligoninę. Automobiliu VW LUPO važiavę R. B., kuriam 19 val. 44 min nustatytas 2,33 promilių girtumas, ir A. G., kuriam 19 val. 42 min nustatytas 1,96 promilių girtumas, eismo įvykio metu nenukentėjo, į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Įvykio vietoje automobilio VW LUPO vairuotojui S. A. 18 val. 56 min nustatytas 2,01 promilių girtumas, pakartotinai 19 val. 15 min - 1,75 promilių girtumas (1 t., e. b. l. 97). Automobilio VOLVO XC-90 vairuotojas S. N. vairavo blaivus.

Iš 2019 m. spalio 21 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., e. b. l. 33-35), foto nuotraukų (1 t., e. b. l. 39-42, 46-54), eismo įvykio vietos schemos (1 t., e. b. l. 121-122), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo (1 t., e. b. l. 36-38, 43-45) matyti, kad eismo įvykio vieta – kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kalinigradas 84 km 600 m, automobilis VW LUPO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavęs nuo važiuojamosios kelio dalies, sustojęs galu į pakelės griovį, priekiu į važiuojamąją kelio dalį, ant važiuojamosios kelio dalies stovi automobilis VOLVO XC-90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Fotonuotraukose ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuoti automobilių VW LUPO ir VOLVO XC-90 apgadinimai. Po apžiūros automobilis VW LUPO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas ir nugabentas į saugojimo aikštelę (1 t., e. b. l. 100). Automobilis VW LUPO papildomai apžiūrėtas (2 t., e. b. l. 39-41) ir fotografuotas (2 t., e. b. l. 42-59) 2019 m. lapkričio 19 d., apžiūros metu paimtos dvi popierinės kupiūros po 5 eurus ir Swedbank banko kortelė. Paimti daiktai apžiūrėti (2 t. e. b. l. 74-75), nufotografuoti (2 t., e. b. l. 76-78) ir perduoti saugoti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatui (2 t., e. b. l. 72-73).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1824/2019(04) (1 t., e. b. l. 147-152) nurodyta, kad I. G. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai: nosikaulių, abiejų žandinių ančių, dešinės akiduobės, dešinio skruostikaulio, kairio žastikaulio, dešinės pusės III-X šonkaulių, stuburo juosmeninės dalies I ir IV slankstelių, abiejų gaktikaulių abiejų šakų, dešiniojo klubakaulio, kryžkaulio lūžiai, stuburo kaklinės dalies I slankstelio panirimas, kraujo ir oro susikaupimas dešinėje pleuros ertmėje, dešiniojo plaučio sumušimas, dešiniojo skruosto žaizda, dešinės akies vokų poodinė kraujosruva, anemija dėl nukraujavimo. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai didelės energijos traumos metu. I. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl veido kaulų, žastikaulio, šonkaulių, stuburo slankstelių, dubens kaulų lūžių, kaklinio slankstelio panirimo, plaučio sumušimo bei kraujo ir oro susikaupimo pleuros ertmėje jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š‑166(19) (2 t., e. b. l. 94-99) nurodyta, kad atlikus eismo įvykio tyrimą, nustatyta, kad automobilio VW LUPO vairuotojo S. A. veiksmai – išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nedavė kelio ir sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui Volvo XC90 ir su juo susidūrė, - techniniu požiūriu tai buvo pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurie duotų pagrindą teigti, kad automobilio Volvo XC90 vairuotojo S. N. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo (2 t., e. b. l. 27) matyti, kad automobilio VW LUPO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas S. A..

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis S. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems), ir 154 punkto (nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) nuostatas. Jis automobilį VW LUPO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko automobiliai susidūrė, tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu I. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokie kaltinamojo veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Kadangi kaltinamasis S. A. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas, todėl jo veika sudaro ir nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Šioje byloje pažymėtina tai, kad vairavimas esant neblaiviam, yra ir BK 281 straipsnio 2 dalies sudėties požymis, ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymis. Situacija yra tokia, kad visa BK 281¹ straipsnio 1 dalies sudėtis yra dalis BK 281 straipsnio 2 dalies sudėties arba BK 281 straipsnio 2 dalis nustato visumą požymių, kurios dalis yra BK 281¹ straipsnio 1 dalies sudėtis. Toks atvejis baudžiamosios teisės teorijoje yra vadinamas normų visumos ir dalies konkurencija. Baudžiamosios teisės teorija tokios rūšies normų konkurenciją siūlo įveikti netaikant normos, nustatančios atsakomybę už veiksmus, sudarančius dalį kitos, platesniu požymių rinkiniu aprašytos, veikos. Šioje byloje S. A. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, kvalifikavimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį tampa nereikalingas. Kvalifikuojant kaltinamojo vairavimą esant neblaiviam ir pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, šis jo veiksmas teisiškai bus įvertintas du kartus. Tačiau toks kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas iš esmės nepažeidžia kaltinamojo interesų, nes sunkesnis nusikaltimas yra BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta veika, bendrinant bausmes taikomas bausmių apėmimo būdas, už abi nusikalstamas veikas taikomos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir automobilio konfiskavimas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl teismas laiko, kad būtų netikslinga bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Kaltinamasis S. A. kaltę pripažino, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (3 t., e. b. l. 19-30).

Kaltinamojo S. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis S. A. neteistas (1 t., e. b. l. 88-90), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (e. b. l. 84-87), dirba (1 t., e. b. l. 76-77), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., e. b. l. 142), prisipažino ir gailisi nusikaltęs, neigiamai vertina savo elgesį. Tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos yra pavojingos eismui, jo saugumui, kitiems eismo dalyviams, nes jo apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis ženkliai viršijo ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones, sukėlė itin neigiamas pasekmes automobilio keleivei, sužalodamas jos sveikatą, todėl jam skirtina prokurorės siūloma vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 281 straipsnio 2 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose, – areštas. Kadangi S. A. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, prisipažino ir gailis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl areštas skirtinas trumpesnis nei vidutinės trukmės, numatytos BK 49 straipsnio 3 dalyje. Nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kadangi S. A. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis S. A. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ ir 281 straipsniuose numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamajam S. A. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jis nusikalto pirmą kartą, todėl draudimo terminas skirtinas trumpesnis nei vidutinės trukmės, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y., nuo 2019 m. spalio 21 d. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Automobilis VW LUPO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, tačiau po kaltinamojo sukelto eismo įvykio automobilio vertė ženkliai sumažėjo, automobilis stipriai apgadintas ir tapo menkavertis. Siekiant užtikrinti, jog naujų nusikalstamų veikų darymas kaltinamajam taptų finansiškai nenaudingas ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas pasiektų jai keliamus tikslus, o būtent, padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio rinkos vertę atitinkanti pinigų suma, t. y., 1 177 Eur (2 t., e. b. l. 28).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., e. b. l. 104-105), specialiosios teisės sustabdymas (1 t., e. b. l. 106-107) ir dokumentų paėmimas (1 t., e. b. l. 108-110) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 20 d. 18 val. 56 min (1 t., e. b. l. 18-23) iki 2019 m. spalio 21 d. 16 val. 03 min (1 t., e. b. l. 24), t. y. 2 dienos, santykiu 1:1, 2 laikino sulaikymo dienas prilyginant 2 arešto paroms.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 2 vnt. 5 Eur kupiūrų, saugomų Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2019 m. gruodžio 4 d. kvitą, serija AAA Nr. 000049 (2 t., e. b. l. 107), ir automobilis VW LUPO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2020 m. sausio 15 d. kvitą, serija AAA Nr. 0004215 (2 t., e. b. l. 129), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam. Kompaktinė plokštelė su įrašu paliktina saugoti prie bylos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Proceso išlaidomis be kita ko laikomos daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 5, 6 punktai). Proceso išlaidas sudaro tik realiai patirtos išlaidos (sumokėti pinigai), šių išlaidų dydis turi būti pagrįstas.

Prokurorė prašo pripažinti proceso išlaidomis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas išlaidas dėl transporto priemonės – automobilio VW LUPO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo ir priteisti jas iš S. A.. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos (nėra duomenų, kad Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sumokėjo UAB ,,Tomadas” kokią tai sumą ar gavo išrašytą sąskaitą), todėl nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 36 (trisdešimt šešių) parų areštu,

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 39 (trisdešimt devynių) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, griežtesne apimant švelnesnę, subendrintą bausmę paskirti 39 (trisdešimt devynių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 26 (dvidešimt šešių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, jas prilyginant dviem arešto paroms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, S. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis, paskirti S. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio VW LUPO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 177 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, S. A. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi 5 Eur (penkių eurų) kupiūras, automobilį VW LUPO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti S. A., kompaktinę plokštelę su įrašu palikti saugoti byloje.

Išaiškinti S. A., kad nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti bausmę, administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Nuteistajam per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, ši įstaiga kreipiasi į policiją dėl nuteistojo paieškos paskelbimo.

Išaiškinti S. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vilma Raščiuvienė