Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2016-02-23 · Civilinė byla Nr. 2YT-167-503/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-23
Bylos Nr.
2YT-167-503/2016
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-02005-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Pareiškėjas
M. R.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, J. J., K. J.
Civilinė byla Nr. 2YT-167-503/2016;Teisminio proceso Nr. 2-53-3-02005-2015-8;Procesinio sprendimo kategorija – 3.4.4.2. (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 23 d.Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant pareiškėjai M. R., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Kristinai Sopromadze, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims J. J. (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos), K. J. (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – J. J., K. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. R. pareiškimu iš esmės prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, kurį mirties dieną sudarė mirusiajam priklausę žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas su ūkio statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), į kuriuos nuosavybės teisė neįregistruota, po savo tėvo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Šio fakto nustatymas turės jai juridinę reikšmę, kadangi ji siekianti gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ir išviešinti (įregistruoti) palikimo priėmimą. Ji po K. J. mirties per 6 mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo ir jam priklausančio turto paveldėjimo dokumentai iki šiol nesutvarkyti.

Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas K. J., kuris nuosavybės teise turėjo 4,88 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą su ūkio statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisių savo vardu į šiuos statinius nebuvo įregistravęs. Jos motina mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi ji yra K. J. dukra, tai yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. Kad paveldėti tėvui priklausantį turtą, ji per 6 mėnesius nuo jo mirties turėjo kreiptis pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadarė, kadangi po tėvo staigios mirties patyrė didžiulį stresą ir palikimo tvarkymo reikalai jai tuo metu nerūpėjo. Be to, nežinojo, jog kreiptis į notarą nustatyti terminai. Ji buvo įsitikinusi, kad susitvarkyti dokumentus gali bet kada. Pradėjus domėtis žemės perleidimo klausimais, paaiškėjo, jog to padaryti nėra galimybės, kadangi nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Tuomet ji kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo, tačiau jau buvo praėjęs 6 mėnesių terminas nuo tėvo mirties, todėl užvesti paveldėjimo bylos notaras negalėjo. Šiuo metu, norėdama susitvarkyti tėvui priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, ji turi gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl dabar būtina teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po tėvo mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Po tėvo mirties ji prisidėjo jį palaidojant, jai atiteko kai kurie jam priklausę namų apyvokos bei asmeniniai daiktai, ji prižiūri tėvui priklausantį namą, tvarko jo aplinką, naudojasi tėvui priklausančia žeme, ją dirba, moka už ją žemės mokestį, vyro vardu ją deklaruoja išmokoms gauti. Todėl tokiu būdu ji priėmė palikimą po savo tėvo K. J. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Į namus yra įleistas žmogus, kad ten gyventų ir prižiūrėtų. Brolis ir sesuo tuose namuose registruoti, bet jie daug metų gyvena pas savo antrąsias puses. Ji žemę ir namus prižiūri nuo pat tėvo mirties. Žemėje sėjo, derlių ėmė (b. l. 3-4).

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja (b. l. 28-29).

Suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu sutinka (b. l. 22).

Suinteresuotas asmuo K. J. atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu sutinka (b. l. 23).

Šalies argumentai

Pareiškėjos nurodytas pareiškime jai palikimo atsiradimo bei jo faktinio priėmimo aplinkybes teismo posėdyje nuosekliai, išsamiai, aiškiai patvirtino liudytojos – O. B. ir D. S. Be to, šios nenurodė, kad girdėję, jog dėl K. J. palikimo priėmimo tarp įpėdinių, būtų buvęs koks tai ginčas. Šių liudytojų teisme duotais paaiškinimais priežasties netikėti nenustatyta.

Pareiškėjos M. R. tėvo K. J. palikimo atsiradimo ir jo faktinio priėmimo aplinkybės byloje yra grindžiamos ir rašytiniais įrodymais: gimimo ir santuokos liudijimais (b. l. 6), kad pareiškėjos tėvas yra K. J., o sutuoktinis – Z. R.; mirties liudijimu (b. l. 7), kad K. J. mirė (duomenys neskelbtini); notarės liudijimu (b. l. 8), kad dėl K. J. turto paveldėjimo niekas iš įpėdinių į (duomenys neskelbtini) notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas į mirusio turtą niekam neišduotas; pažymėjimu (b. l. 9), kad VĮ Registrų centre įregistruota K. J. nuosavybės teisė į žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini); pažymomis apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 10-11), kad M. R. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o K. J. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini); paramos už žemę ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiška (b. l. 12-15), kad pareiškėjos sutuoktinis Z. R. 2015-05-18 deklaravo žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paramai gauti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50-51 straipsniai nustato, kad įpėdinis(-ė), šiuo atveju M. R. laikoma priėmusia K. J. palikimą, kai ji faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. Įpėdinis(-ė) laikomas(-a) priėmusiu(-ia) palikimą, jeigu jis(-i) pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiūri ir kt.

Anksčiau nurodyti nenuginčyti, objektyvūs įrodymai – pareiškėjos pateikta rašytinė medžiaga, minėtų liudytojų teismo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai, neabejotinai patvirtina, kad M. R. tėvo K. J. turto atžvilgiu iš esmės atliko anksčiau nurodytus ir įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus. Ginčų dėl minėto palikimo priėmimo tarp įpėdinių nėra. Todėl teismas sprendžia, jog M. R. K. J. minėtą palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir jų negalima gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 ir 448 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. R., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo K. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Petraitis