Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis Mažeikių „Gabijos“ gimnazijos 4 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2014 m. vasario 5 d. apie 18 val. viešoje vietoje – prie Ventos g. 33 namo, Mažeikiuose, matant aplinkiniams, dėl menkavertės priežasties tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam T. Z. į veidą, taip nukentėjusįjį pargriaudamas ir padarydamas jam galvos smegenų sukrėtimą, viršutinės lūpos muštinę žaizdą, viršutinio žandikaulio kairės pusės I ir II dantų sumušimą, nežymiai sutrikdė nukentėjusio T. Z. sveikatą, tokiu savo įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis J. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2014 m. vasario 5 d. apie šeštą valandą palydėjo draugę iki Ventos g. 33 namo laiptinės. Eidamas iš laiptinės abiem rankom pastūmė T. Z. į krūtinę ir šis pargriuvo ant žemės. Kai jis atsistojo, jie apsižodžiavo, nukentėjusysis pasakė kažką įžeidžiančio, todėl jis pasiūlė nukentėjusiajam išsiaiškinti santykius. Pastarasis tuo metu pakėlė ranką, o jis trenkė į veidą ir šis parkrito. Pamatęs, kad nukentėjusysis atsistojo, nuėjo. Matė, jog nukentėjusiajam iš lūpos bėgo kraujas.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. A. prisipažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

nukentėjusiojo T. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2014 m. vasario 5 d. apie 18 val. su draugu M. P. ėjo namo pro Ventos g. 33 namą. Iš namo antros laiptinės išėjo vienas žmogus ir ėjo jam iš dešiniojo šono. Pamatęs, kad jis labai arti to žmogaus, pasisuko į jį ir abiem rankomis pastūmė jį į krūtinę. Šaligatvis buvo slidus. Jis nuo stūmimo, kuris buvo stiprus, krito ant nugaros ir susitrenkė galvą. Pats atsistojo, nuo sutrenkimo svaigo galva, sunkiai orientavosi. Stodamasis susirinko iš kišenės iškritusius pinigus ir mobilųjį telefoną ir atsistojęs juos kišosi į kišenę. Nepamena, kad su tuo vaikinu būtų ką nors kalbėjęs. Tas vaikinas, kaip ir jis, mokosi Mažeikių „Gabijos“ gimnazijoje, jis yra dvyliktokas, jo vardas J., dabar žino, kad jo pavardė – A. Jam atsistojus J. A. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą ir pataikė į lūpas. Nuo smūgio jis vėl nuvirto, kiek pamena, ant nugaros. Gali būti, kad, matydamas, jog jam vėl smogs, jis instinktyviai gindamasis sudėjo rankas priešais save, bet pats jam tikrai nežadėjo smogti. Nepamena, kad J. būtų siūlęs išsiaiškinti „vienas ant vieno“. Nežino, ar antrą kartą krisdamas susimušė galvą, bet po to neatsimena net kaip parėjo namo. Vėliau sužinojo, kad M. P. jį iki namų palydėjo. Iš lūpos bėgo kraujas, skaudėjo galvą pakaušio srityje, užsidėjo ledo ir paskambinęs tėvui pasakė, kad jį sumušė. Tėvas paskambino į policiją ir po to jį nuvežė į ligoninę, kur paguldė į vaikų ligų skyrių. Su J. A. anksčiau nėra bendravęs, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Nesuprato ir nežino, ar J. A., kai jį pastūmė, pats slydo. (1 t., 9, 10 b. l.);

2014-02-05 apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Ventos g. ties 33 namu Mažeikių m. Ties namo laiptinėmis yra plytelėmis grįstas pėsčiųjų takas, šalia tako yra išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė. (1 t., 5– 6 b. l.);

2014-02-05 protokole – pareiškime, kurį pasirašė M. Z., nurodyta, kad 2014-02-05 apie 18 val. jam paskambino jo sūnus T. Z. ir pasakė, kad prie Ventos g. 33 namo jį sumušė nepažįstamas jaunuolis (1 t., 3 b. l.);

2014-03-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 349/14(04) nurodyta, kad T. Z. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, viršutinės lūpos muštinė žaizda, viršutinio žandikaulio kairės pusės I ir II dantų sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi. T. Z. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 29 b. l.);

liudytojo M. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2014-02-05 apie 18 val. jam paskambino sūnus T. Z. ir pasakė, kad jį sumušė. Tai išgirdęs, grįžo namo, sūnus papasakojo, kad jis ėjo su draugu M. pro Ventos g. 33 namą, kai iš antros laiptinės išėjęs jaunuolis jį pastūmė, jam nuvirtus dar sudavė smūgį į veidą. Jis išsiaiškino, kad jo sūnų sumušė J. A., kuris, kaip ir jo sūnus, mokosi Mažeikių “Gabijos” gimnazijoje. Jis nežino, ar anksčiau buvo konfliktų tarp jo sūnaus ir J. A. (1 t., 32 b. l.);

liudytojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2014-02-05 apie 18 val. jis su T. Z. ėjo Ventos gatve. Iš Ventos g. 33 namo antros laiptinės išėjo nepažįstamas jaunuolis, kuris pastūmė T. ir T. nugriuvo. Kai T. atsistojo, tas jaunuolis jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Iš šio namo antros laiptinės išėjusi mergina mėgino nuraminti nepažįstamą jaunuolį, kuriam nuėjus, ji nuėjo atgal į laiptinę (1 t., 33 b. l.);

liudytojos E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2014-02-05 apie 18 val. J. A. ją palydėjo į Ventos g.33 namo antrą laiptinę. J. išėjus iš laiptinės ji išgirdo triukšmą, todėl nuėjo pažiūrėti. Pamatė, kad J. stovi priešais kitą nepažįstamą vaikiną ir kažką aiškinasi. Abu stovėjo pakėlę rankas, lyg pasiruošę muštis. Po kelių akimirkų pamatė, kad vaikinas, kuris stovėjo priešais J., nukrito ant žemės. Su juo buvo dar vienas nepažįstamas vaikinas, kuris padėjo tam nukritusiam atsikelti. Ryte ji J. paklausė, dėl ko kilo konfliktas, jis atsakė, kad išėjęs iš laiptinės slystelėjo ir netyčia kliudė tą vaikiną (1 t., 34 b. l.).

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti.

Išsamiai išanalizavus ir nešališkai įvertinus byloje anksčiau minėtų įrodymų visetą, nustatyta, kad kaltinamasis J. A. viešoje vietoje nukentėjusiajam T. Z. sudavė smūgį į į veidą, taip padarydamas galvos smegenų sukrėtimą, viršutinės lūpos muštinę žaizdą, viršutinio žandikaulio kairės pusės I ir II dantų sumušimą – nežymų sveikatos sutrikdymą. Toks kaltinamojo elgesys vertintinas kaip įžūlus, nes juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų.

Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, ne-atsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsako-mybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis pri-sipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios J. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos, nes: pirma, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; antra, susitarė dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir trečia, susitaikė su nukentėjusiuoju bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis nėra anksčiau teistas ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, nuoširdžiai gailisi, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, baudžiamoji byla nutrauktina bei patvirtintinas jo ir nukentėjusiojo atstovo susitarimas dėl žalos atlyginimo (BK 38 straipsnio 1 dalis, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina J. A., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).

Pažymėtina, jog teismų praktika plėtojama ta linkme, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo nutraukus baudžiamąją bylą išsprendžiami iš esmės, t. y. priimamas vienas iš BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų – ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Nuosprendis atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti bylą yra išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese, kuris priimamas iš esmės išnagrinėjus bylą.

Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 558,76 Lt dydžio civilinį ieškinį už T. Z. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (17–19 b. l.). Atsižvelgiant į tai, jog iš civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos gautas raštas Nr.(1.43)S-1631 (74 b. l.), jog 2014-04-07 žala buvo visiškai atlyginta ir tuo pagrindu ieškinio atsisako, procesas dėl civilinio ieškinio išsprendimo nutrauktinas, civilinei ieškovei atsisakius pareikšto civilinio ieškinio (BPK 112 straipsnio 3 dalis).

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tais atvejais, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. Z. pareiškė civilinį ieškinį, kurį vėliau patikslino, dėl 8 037,38 Lt padarytos žalos prašydamas jam priteisti 37,38 Lt turtinei ir 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 300 Lt bylinėjimosi (proceso) išlaidų už civilinio ieškinio parengimą. Nukentėjusysis T. Z. 8 000 Lt dydžio ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, jog dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir sumušimo jis patyrė didelį fizinį skausmą bei pažeminimą draugo akivaizdoje, jam skaudėjo sumuštą lūpą, svaigo bei skaudėjo galvą, pykino, labai blogai jautėsi. Po gydymosi ligoninėje jis ir toliau turėjo vartoti vaistus, dažnai svaigdavo galva, jautė nerimą, įtampą, baimę. Dėl pablogėjusios sveikatos praleido nemažai užsiėmimų mokykloje, kai tuo tarpu mokosi paskutinėje klasėje ir reikia ruoštis egzaminams. Dėl pablogėjusių mokslo rezultatų nepatogiai jautėsi prieš klasės draugus ir mokytojus. Be to, kaip tik tuo metu, kai jis gydėsi Vilniuje vyko universitetų atvirų durų dienos, kur planavo vykti, tačiau dėl sveikatos sutrikdymo negalėjo nuvykti.

Bylos duomenimis nustačius, jog kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam T. Z. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl to jam buvo padaryta 37,38 Lt turtinė žala, be to, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, pažeminimą, vadovaujantis bendrąja nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į turtinę žalą, į tai, jog kaltinamasisi ir nukentėjusiojo atstovas susitarė dėl 4 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas sprendžia, jog pagal nustatytas bylos aplinkybes iš kaltinamojo J. A. nukentėjusiajam priteistina 4 000 Lt dydžio turtinė ir neturtinė žala (CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis). Likusioje dalyje procesas dėl civilinio ieškinio išsprendimo nutrauktinas, nukentėjusiojo atstovui atsisakius pareikšto civilinio ieškinio dalies (BPK 112 straipsnio 3 dalis).

BPK 105 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su kaltinamuoju, teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų.

Nukentėjusiojo T. Z. atstovo atstovo M. Z. prašomos priteisti 300 litų išlaidos advokato pagalbai yra pagrįstos (81 b. l.), jų dydis atitinka protingumo reikalavimus, todėl ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistinos iš atleisto nuo atsakomybės J. A.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. A., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo J. A. ir nukentėjusiojo T. Z. atstovo M. Z. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo J. A. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam 4 000 Lt (keturi tūkstančiai litų) dydžio turtinę ir neturtinę žalą šia tvarka: iki 2014 m. liepos 1 d. – 2 000 Lt ir iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. – 2 000 Lt.

Išaiškinti J. A., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priteisti iš J. A. 4 000 (keturis tūkstančius litų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam T. Z. Likusioje dalyje procesą dėl civilinio ieškinio išsprendimo nutraukti.

Nutraukti procesą dėl civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio išsprendimo, civilinei ieškovei pareikšto civilinio ieškinio atsisakius.

Priteisti iš J. A. 300 (tris šimtus litų) nukentėjusiojo T. Z. turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.