Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) prašymą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio asmens vardu išdavimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatymo termino priimti palikimą atnaujinimo ir prašymas dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal turto apyrašą išdavimo tenkintini visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos atstovės paaiškinimų, nustatyta, kad N. K., mirusi 2015-02-26, buvo L. T. ir A. K. motina. A. K., miręs 2006-09-17, buvo A. K., S. K. ir J. K. tėvas. 2012-08-10 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-4321-726/2012 nepilmečio vaiko J. K. motinai K. K. buvo neterminuotai apribota motinos valdžia, o nuolatiniu globėju paskirtas pareiškėjas VšĮ (duomenys neskelbtini). 2015-03-02 į notarų biurą po N. K. mirties kreipėsi sutuoktinis N. K. ir duktė L. T.. Tuo tarpu niekas iš A. K., mirusio 2006-09-17, sūnų - A. K., S. K. ir J. K., į notarę laiku (per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą) nesikreipė. Vienas iš A. K. sūnų yra nepilnametis vaikas – J. K., gimęs 2002-12-05, todėl 2015-07-30 pranešimu Nr. S-200 notarė kreipėsi į Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyrių, informuodama, jog Vilniaus m. 10-ame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 13/2015 po N. K. mirties, tačiau niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio įpėdinio vardu, todėl prašė imtis atitinkamų veiksmų bei suteikti informaciją ar nepilnamečio J. K. vardu palikimas bus priimtas ar bus nuo jo atsisakyta, kadangi laiku priėmę įpėdiniai pageidauja gauti paveldėjimo teisės liudijimą. A. V. teisių apsaugos skyrius 2015-08-24 pranešimu apie atsiradusį palikimą informavo VšĮ (duomenys neskelbtini) (centre pranešimas gautas 2015-08-26), o VšĮ (duomenys neskelbtini) 2015-11-05 kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo priimti nepilnamečio asmens vardu išdavimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.

CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 d. nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl remiantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, 2015-02-26 mirė nepilnamečio vaiko J. K. senėlė N. K., po jos mirties atsirado palikimas, dėl kurio priėmimo jau kreipėsi keli palikėjai (paveldėjimo teisės liudijimas bylos duomenimis dar nėra išduotas), tačiau dėl N. K. mirusio sūnaus A. K. nepilnamečio vaiko J. K. palikimo dalies priėmimo niekas į notarę laiku nesikreipė. Pareiškėjo atstovė teismui nurodė, tą ir patvirtina bylos įrodymai, jog šis terminas kreiptis į notarę dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius, buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, nes nepilnamečio vaiko J. K. tėvas miręs, motinai apribota motinos valdžia, niekas iš giminaičių nepilnamečio vaiko J. K. nelanko, globėju paskirtas pareiškėjas VšĮ (duomenys neskelbtini) apie atsiradusį palikimą sužinojo tik 2015-08-26 pranešimu iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus (t.y. jau praleidus įstatyme nustatytą terminą), todėl praleidus terminą kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu ir praleisto termino atnaujinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas (kaip nepilnamečio vaiko globotojas) elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo paties aplaidumo. Trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra ilgas, todėl tikėtina, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo realizuoti globotinio teisės per įstatyme nustatytą terminą priimti senelės palikimą. Be to, pareiškėjo praleistas terminas nėra ilgas, todėl teismas vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog nėra pagrindo netenkinti prašymo ir konstatuoja, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Taigi, termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nėra vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises, o kaip tik ginantis prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, nes bus realizuotos nepilnamečio vaiko teisės, kuriuo kaip iš bylos duomenų nustatyta, giminaičiai nesirūpina.

Teismas spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą globėjui savo nepilnamečio vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (LR CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į LR CK 5.52 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, todėl pareiškėjo prašymas dėl palikimo priėmimo tenkintinas, nustatant palikimo priėmimą pagal apyrašą (LR CK 5.53 straipsnis.). Byloje nėra duomenų, jog vaiko globotojas VšĮ (duomenys neskelbtini), priimdamas nepilnamečio vaiko vardu palikimą pagal apyrašą, pažeistų jo teisėtus interesus, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, išduotinas teismo leidimas priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą, atsiradusį po palikėjos N. K. mirties pagal apyrašą (LR CPK 579 straipsnis). Pažymėtina, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (LR CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutarė:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjui VšĮ (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą globotinio nepilnamečio vaiko J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2015-02-26, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Išduoti teismo leidimą VšĮ (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priimti nepilnamečio vaiko J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po jo močiutės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2015 m. vasario 26 d., mirties pagal apyrašą.

Nutartis dalyje dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama. Likusioje dalyje nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.