- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-22
- Bylos Nr.
- eAN2-15-873/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02070-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariatas, atstovė 2-o veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Janina Romanovič
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. B. (toliau – ir skundą padavęs asmuo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria netenkintas A. B. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos (toliau – ir Institucija) 2020 m. liepos 14 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje Nr. 20118899929 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, išnagrinėjusi A. B. 2020 m. birželio 29 d. pareiškimą dėl to, kad kaimynas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), keletą metų iš eilės gadina pareiškėjui priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), pamatų apšildymą, yra atrėmęs didelius medinius skydus ant pamatų ir yra pridėjęs šiferio gabalų, kad vanduo nuo lietvamzdžių tekėtų ant namo sienų, taip pat turimų pretenzijų dėl kaimynui priklausančio kluono, kuris yra pastatytas ant ribos, būklės, 2020 m. liepos 14 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 115 straipsnį.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, A. B. kreipėsi su skundu, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir A. (nurodo A.) B. (B.) patraukti administracinėn atsakomybėn ir už melagingų parodymų davimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi A. B. skundo netenkino. Teismas nurodė, jog bylos duomenimis, A. B. nesiekė tyčia padaryti žalos svetimam turtui, jo teigimu, kaip tik stengėsi apsaugoti kaimyno namo pamatus nuo kieme vaikštančių vištų, graužikų, ir šie teiginiai nėra paneigti kitais byloje surinktais duomenimis. Apylinkės teismas konstatavo, kad nenustatyta jokių A. B. tyčinių veiksmų, dėl kurių buvo apgadintas pareiškėjo namo pamatų apšiltinimas, todėl atsakomybė asmeniui pagal ANK 115 straipsnį negali kilti. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad tokiu atveju žalos atlyginimo klausimai spręstini civilinio proceso tvarka.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį, tenkinti skundą bei panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato 2020 m. liepos 14 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje Nr. 20118899929. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Skundą padavusio asmens manymu, teismas nepakankamai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp asmens, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, bei vienintelės liudytojos (žmonos) parodymų, kitų byloje surinktų įrodymų. Kaip teigiama, teismas nepagrįstai nenustatė fakto, kad asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, suvokė pavojingą savo daromos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).
4.2. Nesutinkama su teismo išvada, kad A. B. nesiekė tyčia padaryti žalos svetimam turtui, o kaip tik stengėsi apsaugoti kaimyno namo pamatus nuo kieme vaikštančių vištų, graužikų. Teigiama, kad teismas tokią išvadą padarė tik remdamasis asmens, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, ir jo žmonos (liudytojos) šališkais parodymais. Pažymima, kad visi kiti byloje dalyvavusių asmenų ir liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, priešingi minėtų asmenų šališkiems parodymams.
4.3. Atkreipiamas dėmesys, jog teismas nepasisakė dėl skundo argumento, kad nelogiška teigti, jog graužikai graužė tik pamatus iš asmens, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, sklypo pusės, o iš kitų namo sienų pusių graužikai to nedarė.
4.4. Skunde nurodoma, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, V. B. teigė, jog skundą padavusio asmens namo pamatus sugadino jiems priklausančios vištos, tai teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas V. B., tačiau teisme liudytoja V. B. pakeitė savo versiją ir parodė, kad tokiu būdu pamatus vištos sugadino tik truputį, sugraužė graužikai. Tokią aplinkybę parodė ir A. B..
4.5. Akcentuojama, kad skundą padavęs asmuo, kiti namo gyventojai A. B. sakė, kad jis nieko negali mėtyti, remti į namo sieną, prašė sutvarkyti įvairias statybines medžiagas prie namo, tačiau A. B. tik šaukdavo, kad tai jo teritorija, jis gali daryti, ką nori. Manoma, kad toks elgesys negali būti labiau panašus į neapdairų, neapgalvotą poelgį, kaip tai įvertino teismas. Pasak skundą padavusio asmens, A. B. nuolat ir tyčia gadina jo namo pamatus. Atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad namo pamatus taip galima sugadinti tik per labai ilgą laiką (keletą metų).
4.6. Skundą padavęs asmuo nurodo, jog A. B. dėžės buvo atremiamos į namo sieną daugybę kartų, tačiau atvykus pareigūnams prie namo esančios dėžės buvo uždengtos (iki to laiko jos buvo atidarytos ir skydai nuo tų dėžių buvo pakišti po lietvamzdžiu, kad vanduo bėgtų ant jo namo sienų, pamatų). Pasak A. B., atvykę pareigūnai nematė, kas vyksta, todėl šiuo atveju reikšmingi skundą padavusio asmens ir liudytojų parodymai, iki pareigūnų atvykimo darytos nuotraukos.
4.7. Nesutinkama su teismo argumentu, kad asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, bandė apsaugoti jo namo pamatus. Nurodoma, kad A. B. ir jo žmona V. B. pirmojo teismo posėdžio metu parodė, jog lietvamzdžiai buvo blogai sutvarkyti ir jie bandė lentomis bei šiferio gabalais apsaugoti pamatus. Liudytoja V. B. posėdžio metu teismui rodė jos filmuotą medžiagą, kada lyja lietus ir vanduo bėga iš lietvamzdžių, nesant lentų, šiferio gabalų. Iš filmuotos medžiagos aišku, kad namo lietvamzdžiai yra įrengti teisingai, nereikia jokių kitų priemonių, ir vanduo nebėga ant namo pamatų. Atkreipiamas dėmesys, jog teisėja prašė persiųsti šią filmuotą medžiagą, tačiau nei asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, nei liudytoja filmuotos medžiagos teismui nepateikė.
4.8. Teigiama, kad teisių pažeidimas nepašalintas, skundą padavęs asmuo liko neišklausytas, pateikti įrodymai neištirti, o priešinga pozicija buvo patikėta vadovaujantis vien šališkos liudytojos parodymais.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas nesutinka su skunde išdėstytais teiginiais, mano, kad Institucijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, priimtas visapusiškai, objektyviai, vadovaujantis įstatymais, pilnai išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, A. B. pareiškimu, skundais siekia, jog A. B. būtų patrauktas atsakomybėn už jo turto – namo pamatų apgadinimą. Atlikus pareiškimo patikrinimą, Institucija 2020 m. liepos 14 d. nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 115 straipsnį nesant nusižengimo sudėties. Apylinkės teismas, patikrinęs Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, skundžiama nutartimi konstatavo, jog nenustatyta tyčinių veiksmų, dėl kurių buvo apgadintas namo pamatų apšiltinimas, todėl atsakomybė asmeniui pagal ANK 115 straipsnį negali kilti, o žalos atlyginimo klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi bei bylos medžiaga, konstatuoja, jog priešingai, nei teigia skundą padavęs asmuo, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad nėra duomenų, jog A. B. savo veiksmais tyčia siekė padaryti žalą svetimam turtui. Apylinkės teismo išvados yra motyvuotos, paremtos išsamiu bylos medžiagoje surinktų, teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų vertinimu.
7. Administracinė atsakomybė pagal ANK 115 straipsnį kyla tam, kas turtą sunaikino ar sugadino tyčia, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori, ar, jeigu ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
8. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčas tarp kaimynų – skundą padavusio A. B. ir A. B. – kilo dėl namo pamatų apšiltinimo galimo sugadinimo. Skundą padavęs asmuo nurodo, kad A. B. keletą metų iš eilės gadina jam priklausančio namo pamatų apšiltinimą (pamatai yra apšiltinti polistirolu), polistirolas yra sudraskytas, išrautas gabalais iš A. B. pusės. Be to, A. B. ant pamatų atrėmęs didelius medinius skydus, pridėjęs šiferio gabalų, kad vanduo nuo lietvamzdžių tekėtų ant namo sienų (b. l. 46 – 47). A. B. tvirtina, jog tyčia namo pamatų negadino, namo pamatai iki galo nebuvo sutvarkyti, polistirolas buvo uždengtas plėvele ir užpiltas žeme, gruntas sėda, plėvelė plyšta, jis uždengė pamatus skydais, kad vištos nedraskytų polistirolo (b. l. 47 – 48). Nagrinėjamu atveju, skundą padavusio asmens bei A. B. versijos dėl galimo turto sugadinimo aplinkybių nesutampa, jos iš esmės atspindi skirtingą kaltės formos traktavimą (buvimą).
9. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog nurodomi namo pamatai iš tiesų yra su tam tikrais defektais (b. l. 14 15, 56 – 62). Vis tik, pritartina skundžiamos teismo nutarties išvadai, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog A. B. tyčia siekė, kad jo vištos apgadintų kaimyno namo pamatus, ar sudėdamas dėžės, šiferio gabalus, turėjo tikslą padaryti žalą statinio pamatams. A. B. neneigia, jog namo pamatų apšiltinimą šiek tiek sudraskė jo laikomos vištos, tačiau tai savaime neleidžia manyti, kad jis sąmoningai tam leido vykti. Be to, nurodo, jog vištas laikė prieš kokius 8 – 9 metus. Tai, kad A. B. vištas laikė ganėtinai seniai, patvirtina liudytojai V. B., P. B. (P. B.), iš esmės ir pats skundą padavęs asmuo (b. l. 48, 69 – 70, 46 – 47). A. B. veiksmai atrėmus medinius skydus ar šiferio gabalus ant pamatų, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog tai buvo daroma tikslu, kad vanduo nuo lietvamzdžių tekėtų ant namo sienų, taip tyčia gadinant svetimą turtą. Priešingai, A. B. nurodė, jog žemė sėdo, todėl jis uždengė kaimyno pastato pamatus skydais, kad vištos nedraskytų polistirolo (b. l. 47), tai yra, siekė apsaugoti turtą nuo didesnių apgadinimų, o ne atlikti tam tikrus teisei priešingus veiksmus A. B. turto atžvilgiu, ir tokia jo versija nepaneigta. Tai, kad liudytoja V. B. teisme iškėlė versiją, jog pamatus galėjo apgadinti graužikai, ar tai, kad graužikai griaužė pamatus tik iš asmens, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, sklypo pusės, nėra pagrindas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą. Taip pat nėra pagrindo minėtos liudytojos parodymus vertinti kaip nepagrįstus ar neteisingus. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad asmens kaltė, tuo pačiu ir nusižengimas, byloje negali būti nustatoma formaliai, remiantis išimtinai vien skundą padavusio asmens prielaidomis. Teiginiai, kad A. B. tyčia sugadino namo pamatus, nepasitvirtino. Šiai išvadai duomenų pakanka, nėra būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus, tuo pačiu ir išreikalauti skunde minimą filmuotą medžiagą. Apygardos teismas konstatuoja, kad vien konfliktiškas situacijos tarp šeimų pobūdis savaime nelemia A. B. tyčios (tiek tiesioginės, tiek netiesioginės) sugadinti svetimą turtą, administracinio nusižengimo bylos teisena nepradėta ir skundas dėl šio proceso sprendimo atmestas pagrįstai.
10. Pasak A. B., atvykę pareigūnai nematė, kas vyksta (kokie padaryti apgadinimai), todėl reikšmingi jo ir liudytojų parodymai, iki pareigūnų atvykimo darytos nuotraukos. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, tikrinant nurodomas aplinkybes, 2020 m. liepos 10 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), nufotografuoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), pamatai, iš (duomenys neskelbtini) sklypo pusės. Priešingai, nei teigiama skunde, skundžiamo proceso sprendimo turinys patvirtina, kad nuotraukos, tiek darytos pareigūnų, tiek pateiktos skundą padavusio asmens, kartu su kitais bylos duomenimis, tuo pačiu ir skundą padavusio asmens, liudytojų parodymais, teismo buvo vertintos, išvados padarytos remiantis jų visetu.
11. Pažymėtina, medžiagos nagrinėjimo metu su A. B. buvo pravestas prevencinio pobūdžio pokalbis, kurio metu asmuo oficialiai buvo įspėtas dėl savo netinkamo elgesio bei atsakomybės už priešingą visuomenės interesams elgesį (b. l. 13). Be to, pareiškimas buvo persiųstas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kad ji savo kompetencijos ribose įvertintų pareiškime išdėstytus faktus. Inspekcija, išnagrinėjusi prašymą bei pareiškimą, nurodė, jog nėra įgaliota kontroliuoti, vertinti ir (ar) teikti išvadų dėl pastato galimai neteisėtai atlikto pamatų apšiltinimo gadinimo, pagalbinio ūkio pastato – kluono, kuris avarinės būklės, atsiradusių defektų, ir situaciją įvertino kaip civilinį ginčą tarp žemės savininkų, kurie savo teises turi ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis (b. l. 38 – 40). Šiuo atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog skundą padavęs asmuo žalos atlyginimo klausimus gali spręsti civilinio proceso tvarka.
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. B. skundas atmetamas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.