- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-07
- Bylos Nr.
- e2YT-20965-433/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“, N. N., S. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, N. N., S. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji yra (duomenys neskelbtini) mirusio V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) našlė. Jos ir mirusio V. K. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 3289. 2020-07-16 Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure ji ir V. K. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, notarinio registro Nr. 6084, pagal kurį V. K. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris priklausys jo mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, visas turtines ir neturtines teises paliko jai, savo sutuoktinei. Taigi, ji yra savo vyro turto paveldėtoja pagal testamentą ir yra suinteresuota nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniais veiksmais priėmė savo vyro V. K. palikimą. Nurodyto fakto nustatymas yra būtinas paveldėjimo teisei įgyvendinti, t. y. kad įgyti nuosavybę į V. K. 2020-07-16 bendruoju sutuoktinių testamentu jai paliktą turtą, kurį įstatymu (LR CK 5.50 straipsnio 3 dalis) nustatytu laiku ji nepriėmė, t. y. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta, t. y. po V. K. mirties dėl jo palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė. Kartu su vyru buvo žemiau nurodyto nekilnojamojo turto bendrasavininkai, minėtą turtą valdantys bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teisėmis (toliau kartu - Turtas): 1) buto/patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilnius, (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas -2019-02-22 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1140; 2) negyvenamosios patalpos - garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2019-08-21 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3775; 3) buto/patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2018-06-14 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2028. Santuoka tarp jos ir V. K. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 3289 (Santuokos liudijimo Nr. 389234), taigi konstatuotina, kad visas aukščiau nurodytas Turtas buvo įgytas jų santuokos metu. Dar iki vyro mirties (t. y. (duomenys neskelbtini)) kartu su sutuoktiniu ji faktiškai gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktiniui liko gyventi minėtame bute, taip priimdama palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Ji yra sudariusi savo vardu (dar nuo 2018 metų liepos mėnesio) paslaugų teikimo sutartis minėtam butui su visais komunalinių paslaugų teikėjais, mokėjo ir moka minėto buto išlaikymo mokesčius, t. y. disponuoju minėtu butu, rūpinuosi juo, kaip savo - faktiškai valdo minėtą turtą. Nurodo, kad perėmė visus minėtame bute buvusius baldus, namų apyvokos reikmenis ir mirusio sutuoktinio V. K. asmeninius daiktus. Po palikėjo V. K. mirties niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, ką patvirtina Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro raštas bei 2022-05-01 Turto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai. Pagal LR CK 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į LR CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku. Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Vadovaujantis LR CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatą, įpėdinis, pradėjęs valdyti dalį turto ar net kokį nors paveldimo turto daiktą yra laikomas priėmusiu visą palikimą. LR CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą pradedama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotieji asmenys S. K. ir N. N. pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą nurodo, kad susipažinę su motinos pareiškimu pareiškia, jog į tėvo V. K. palikimą nepretenduoja, sutinka, kad jų motina V. K., mirus tėvui V. K., faktiškai priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Prašo motinas pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kaip paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. K. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui.
Teismo posėdžio metu pareiškėja pilnai palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 3289. V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Suinteresuotieji asmenys S. K. ir N. N. yra V. K. ir V. K. vaikai. 2020 m. liepos 16 d. Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure V. K. ir V. K. sudarė Bendrąjį sutuoktinių testamentą, notarinio registro Nr. 6084, pagal kurį V. K. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris priklausys jo mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, visas turtines ir neturtines teises paliko savo sutuoktinei V. K.. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės 2022-08-01 išrašų duomenimis V. K. ir V. K. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą: 1) Butą/Patalpą-Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (minėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. K. ir V. K. nuo 2018-06-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2028, pagrindu); 2) Butą/Patalpą-Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (minėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. K. ir V. K. nuo 2019-02-28 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1140, pagrindu); 3) Negyvenamąją patalpą – Garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (minėtas garažas (boksas), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. K. ir V. K. nuo 2019-08-30 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3775, pagrindu. Po V. K. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nei sutuoktinė V. K., nei suinteresuotiejis asmenys – vaikai S. K. ir N. N. nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta.
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad nei pareiškėja V. K. nei suinteresuotieji asmenys S. K. ir N. N. po sutuoktinio ir tėvo V. K. mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi pareiškėja V. K. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po sutuoktinio V. K. mirties, turi būti įrodyta, kad ji, per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Iš pareiškėjos V. K. paaiškinimų bei byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu V. K. iki sutuoktinio V. K. mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtame bute V. K. liko gyventi ir po sutuoktinio V. K. mirties. Pareiškėja V. K. 2018-07-03 yra sudariusi su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiekiama šiluma bei karštas vanduo. Pareiškėja taip pat yra sudariusi gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius“, pagal kurią butui esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiekiamos dujos ir kitos paslaugos. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai: mokesčių už butui suteiktas komunalines ir kitas paslaugas mokėjimo kvitai, patvirtina, kad pareiškėja V. K. mokėjo ir moka visus mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jokių įsiskolinimų už butą nėra.
Nuosavybės teisės į visą aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą: 1) Butą/Patalpą-Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; 2) Butą/Patalpą-Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; 3) Negyvenamąją patalpą – Garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra išviešinta nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl šio nekilnojamojo turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po V. K. mirties.
Suinteresuotieji asmenys S. K. ir N. N. jokių pretenzijų dėl palikimo neturi.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad V. K. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per tris mėnesius po sutuoktinio V. K. mirties (duomenys neskelbtini), tuo priimdama jo palikimą (CPK 185 straipsnis).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. K. priėmė palikimą po sutuoktinio V. K. mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėja V. K. įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jai teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu jai turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.