- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-09-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-514-220/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00472-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas
- Pažeidėjas
- J. K.
- Advokatai
- Bronislovas Sandaras
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Ritai Tverijonienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Bronislovui Sandarui, teismo posėdyje išnagrinėjęs J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, spec. Vidurinio išsilavinimo, nevedusio, ūkininko, gyv. (duomenys neskelbtini)., administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
J. K. 2012-08-21, 13.30 val., Šilalės m., Nepriklausomybės g. 13A, vairavo automobilį VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į už galo stovėjusį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai ir nenusibraižęs eismo įvykio vietos schemos. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis PEUGEOT 406, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais veiksmais J. K. pažeidė KET 4; 5; 9; 106; 232; 234 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. kaltu dėl padaryto pažeidimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad išvažiuodamas atbuline eiga iš aikštelės jis nejuto kaip atsitrenkė į kitą automobilį. Tik jam jau pradėjus išvažiuoti prieš jį važiuojantis vairuotojas pasakė, kad jis kliudė kitą automobilį, tačiau jis tai palaikė juoku, bet pasakė kartu važiavusiam savo 20-mečiui posūniui nueiti ir pažiūrėti į automobilį. Posūnis nuėjęs automobilių apibraižymų nematė, todėl jis ir nuvažiavo. Pats nei prie automobilių stovėjimo aikštelės, nei prie namų savo automobilio neapžiūrėjo. Tik policijos komisariate buvo apžiūrėti jo ir kito savininko automobiliai. Jo automobilio buvo labai nežymiai nubrozdintas užpakalinis buferis, tačiau mano, kad užpakalinis žibintas negalėjo įtrūkti nuo susidūrimo. Taip pat visai nedaug buvo apibraižytas ir kitas automobilis. Jis nematė kito automobilio priekinio žibinto apibrozdinimo. Nežino, kodėl jis automobilių apžiūros dokumentuose nepažymėjo pastabų, kad nebuvo įdaužtas jo galinis žibintas ir automobilio PEUGEOT 406 priekinis žibintas. Jis dėl pažeidimo labai gailisi, slaugo savo sergančią neįgalią motiną, ūkininkauja, prašo skirti švelnesnę nuobaudą. Jam teisės vairuoti transporto priemones reikalingos dėl ūkininkavimo reikalų ir dėl neįgalios motinos priežiūros. Taip pat jam ūkininkauti padeda su juo gyvenantis 16 metų posūnis, o kai reikia, tai ir brolis ūkininkas, kuris gyvena Šilalės rajone. Jis nukentėjusiajam žalą atlygino.
Kaip matyti iš bylos medžiagos J. K. neneigia, kad būtent jis, vairuodamas atbuline eiga iš aikštelės jam priklausantį automobilį VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą automobilį PEUGEOT 406, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį nukentėjusiajam A. J.. Tačiau jis neigia, jog juto susidūrimą. Teismas vertindamas byloje nustatytas aplinkybes laiko, kad tai, jog J. K. atsitrenkė į automobilį yra įrodyta byloje surinkta medžiaga. Eismo įvykio vietos schema, darytos automobilio nuotraukos patvirtina, jog tarp automobilių buvo kontaktas. Nustatyti abiejų automobilių apgadinimai- nubrozdinti abiejų automobilių buferiai, taip pat nubrozdintas automobilio PEUGEOT priekinis žibintas ir sutrūkinėjęs automobilio VW TOUAREG galinis žibintas. Sprendžiant kaltės klausimą dėl asmens atsakomybės, kylančios pagal pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, jog iš eismo įvykio vietos asmuo pasitraukia tyčia, t. y. suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, ir tikslingai siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Iš bylos duomenų matyti, kad po automobilių susidūrimo J. K. iš priekio važiuodamas kitas vairuotojas pasakė, jog jis išvažiuodamas kliudė kitą automobilį. Vertinant tai, kad jau iš priekio atvažiuojantis asmuo pamatė, jog automobilis buvo kliudytas, tai jau už automobilio vairo sėdėdamas vairuotojas, taip pat turėjo justi automobilių susidūrimą, nes, kaip nustatyta automobiliai buvo apgadinti. Be to, esant tokiai situacijai, J. K. privalėjo, po tokių įspėjimų, pats pasižiūrėti automobilio apgadinimus, nes jis yra vairuotojas ir privalo laikytis Kelių eismo taisyklių4; 5; 9; 106; 232; 234 p. reikalavimų, o ne pasitikėti keleiviu. Be to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad J. K. nurodyta aplinkybė, jog jo posūnis nuėjo pažiūrėti automobilių apgadinimą iškilo tik teisme, nes administracinės bylos tyrimo metu jis tokios aplinkybės nenurodė, o nurodė, kad pats apsižiūrėjęs automobilį apgadinimų nematė, todėl ir nuvažiavo( b.l. 15). Šie jo rašytiniai paaiškinimai prieštarauja administracinėje byloje apklausto E. P. paaiškinimams, kur jis nurodo, jog po įspėjimo apie automobilių susidūrimą J. K. nesureagavo ir nuvažiavo toliau. Vertinant šiuos J. K. paaiškinimus, ir jo paaiškinimus dėl padarytų automobilių apgadinimų, kuriuos jis ne visiškai visus pripažįsta atsiradusius dėl autoįvykio, laikytina, jog jis vengia visiškai pripažinti kaltę dėl to, kad jis juto autoįvykį ir iš jo pasišalino nepranešęs policijai, siekia visaip sušvelninti savo poelgį, tačiau tuo pačiu metu, prispaustas byloje esančių įrodymų, kaltę pripažįsta. Įvertinus ir išanalizavus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad jis juto automobilių susidūrimą, turėjo galimybę pasitikrinti automobilio apgadinimus ir apie eismo įvykį pranešti policijos pareigūnams ir nubraižyti eisimo įvykio schemas.. Kadangi byloje yra įrodyta, jog dėl jo kelių eismo taisyklių pažeidimo kilo autoįvykis ir J. K. tyčia nepranešęs policijai ir nenubraižęs autoįvykio schemos pasišalino iš įvykio vietos, pažeidimai teisingai kvalifikuotini pagal ATPK 127 str. 2d. ir ATPK 130 str. 1d.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino, nes jis taip parodo, be to, tai matyti ir iš nukentėjusiojo gauto rašto, kuris jam pretenzijų neturi(ATPK 31 str. 1 d. 2 p.).. Teismas negali, atsižvelgiant į jo duotus paaiškinimus pripažinti lengvinančią aplinkybę ir tai, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Tačiau byloje yra nustatyti, kad J. K. yra ūkininkas, jau seniai ūkininkauja, turi neįgalią senyvo amžiaus motiną( gim.1925m), kuriai nustatyta didelių poreikių priežiūra. Jis ūkininkauja vienas, turi apie 50 ha žemės, turi technikos žemei įdirbti. Sprendimas dėl nuobaudos paskyrimo ir dėl galimybių ją sušvelninti yra priimamas įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Nors teismas, pagal nustatytas bylos aplinkybes ir nepripažino lengvinančia aplinkybe J. K. nuoširdų gailėjimąsi, tačiau yra kita lengvinanti aplinkybė, tai padarytos žalos atlyginimas jis atsakomybės nevengia ir kaltu prisipažįsta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Nuo 1998 metų užfiksuoti tik trys jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Iš bylos duomenų matyti, kad ūkininkavimas yra vienas jo pragyvenimo šaltinis, kurio dėka jis išlaiko neįgalią motiną ir nepilnametį posūnį, kuris gyvena su juo, sugyventinė yra mirusi 2011m., teigiamai charakterizuojamas( b.l. 27). Jo pragyvenimo šaltinis yra susijęs su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu, nes reikia vykdyti ūkio darbus. Jam ūkio darbus padeda atlikti, kada reikia ir brolis, kuris yra taip pat ūkininkas. Teismas laiko, kad paskirta nuobauda turi būti proporcinga padarytam pažeidimui, siekiant pasiekti ATPK 20 str. nustatytų tikslų. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, į tai, kad J. K. nors ir ne visai aiškiai bei nuoširdžiai aiškina pažeidimo aplinkybes, teismas laiko, kad šis jo toks aiškinimas yra susijęs su baime prarasti ilgam laikui vairuotojo teises ir netekti pragyvenimo šaltinio iš kurio jis vienas ūkininkaudamas savo ūkyje išlaiko sergančią motiną ir nepilnametį vaiką. Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuobauda, atimanti teisę vairuoti transporto priemones nors ir minimaliam sankcijoje nustatytam laikui, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Todėl laikytina, kad byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹str. nuostatas bei taikyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, nei minimali trukmė numatyta ATPK 130str. 1d. sankcijoje.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudos subendrintinos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., teismas ATPK 30¹str.
NUTAR IA:
pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt( šimtą litų) baudą;
pagal ATPK 130 str. 1 d. 3500Lt ( trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 ( vieneriems ) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. skirtas nuobaudas subendrinti, apėmimo būdu ir galutinai J. K. skirti 3500Lt ( trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 ( vieneriems ) metams.
Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank”, banko kodas 73000 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai. Sumokėjus baudą, baudos kvitą nedelsiant pristatyti į Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatą.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.