Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- 2010 m. rugsėjo 10 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) esančio savo gyvenamo namo kieme, kilus asmeniniam konfliktui su J. L., tyčia pastūmė nukentėjusįjį J. L., dėl ko šis pargriuvo ant žemės ir jam lūžo kairysis šlaunikaulis.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2010 m. rugsėjo 10 d. apie 18.00 val. atėjęs pas savo dėdę E. L., kur J. L. su kitais vyrais iš kaimo gėrę alų. Begeriant J. L. ėmęs prie jo priekabiauti, tad jis išėjęs namo. Būnant kieme ir besikalbant su kaimynais jis pajutęs nestiprų smūgį į nugarą ir atsisukęs pamatė J. L., kurį nestipriai pastūmęs, o šis parkrito ant žemės.

Kaltinamajam A. L. po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškus, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinkant, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, nutrauktinas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėja (LR BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. L. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o būtent:

- nukentėjusiojo J. L. parodymais, jog kaltinime nurodytu laiku, būdamas išgėrę alaus, kieme jis trenkęs ranka A. L. į nugarą, po ko šis atsisukęs jį pastūmė ir jis pargriuvo ant žemės. Jam buvo nustatytas šlaunikaulio lūžis, gydėsi dešimt dienų ligoninėje, dvi savaites sanatorijoje. Su kaltinamuoju susitaikė ir sutarė, kad šis atlygins jam 300 Lt žalą;

- liudytojos I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2010 m. rugsėjo 10 d. kieme jos tėvas J. L. ir A. L., abu būdami neblaivūs, pradėję ginčytis. Tėvas priėjęs prie sėdinčio A. L. ranka sudavė jam per nugarą, kad šis eitų iš kiemo, o A. L., atsisukęs pastūmė jį ir šis nugriuvo ant žemės. Pargriuvęs jis ėmė sakyti, kad lūžo koja. Tada ji iškvietė Greitąją pagalbą. Tėvui buvo nustatytas šlaunikaulio lūžis (b. l.30-32);

- liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog eidamas per kiemą matęs, kaip girti J. L. ir A. L. barasi, o atsisukęs, pamatė J. L., gulintį ant žemės, padėjęs jam atsikelti (b. l.33-34);

- liudytojos V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2010 m. rugsėjo 10 d. buvo atėjusi pas I. B. ir kieme šnekučiavosi, kai grįžo J. L. ir A. L., kurie buvo girti. Tarp jų kilo žodinis ginčas ir J. L. sudavė kumščiu A. L. į nugarą, o šis, atsisukęs pastūmė J. L., kuris nugriuvo ant žemės (b. l. 35-36);

- 2010 m. rugsėjo 10 d. nukentėjusiojo J. L. protokolu – pareiškimu dėl sužalojimo (b. l. 4);

- 2010 m. spalio 13 d. specialisto išvada Nr. G 286/10(13), kurioje nurodyta, jog J. L. padarytas sužalojimas: kairio šlaunikaulio lūžis; padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir galėjo gautis nugriuvus ir atsitrenkus į kietą pagrindą; šlaunikaulio lūžis sukelia sveikatos sutrukdymą daugiau negu 10 dienų, sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l.11);

- 2010 m. lapkričio 23 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu Nr.(1.43)S-4147, iš kurio matyti, jog iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už J. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 6.781,80 Lt (b. l. 14-15);

- 2010 m. lapkričio 3 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog nukentėjusysis J. L. pateikė vaistų pirkimo čekio kopiją (b. l. 28-29).

Kaltinamojo A. L. veiksmai rankomis pastūmus J. L. kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes pakaltinamas asmuo, stumdamas kitą asmenį, negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai nesukels pavojingų padarinių. Kaltinamasis, stumdamas nukentėjusįjį, suprato tokių veiksmų pavojingumą ir nors padaryto sveikatos sutrikdymo nekonkretizavo ir jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. L. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – nesunkiai sužalojus žmogų.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios A. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos, nes: pirma, kaltinamasis A. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; antra, susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo ir trečia, susitaikė su nukentėjusiuoju bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis anksčiau nėra padaręs jokių teisės pažeidimų ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė jo elgesio pasekmė, yra gana jauno amžiaus, todėl A. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės bei šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina ir patvirtintinas susitarimas dėl žalos atlyginimo (LR BK 38 straipsnio 1 dalis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina A. L., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, išspręsdamas civilinį ieškinį, turi teisę visiškai patenkinti pareikštą ieškinį; iš dalies jį patenkinti, atmetant kitą dalį; visiškai atmesti civilinį ieškinį. Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (LR Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.

Kadangi apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusysis J. L. dėl A. L. nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už jam VšĮ Mažeikių ligoninėje, UAB „Palangos Žvorūnė“ suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta 6.781,80 Lt, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos ikiteisminio tyrimo metu pareikštas ir prokuroro teisme palaikytas 6.781,80 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Nukentėjusiajam J. L. atsisakius dalies ieškinio ir teismui priėmus šį atsisakymą, nes jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui bei nukentėjusiajam yra žinomos bylos nutraukimo procesinės pasekmės, iš kaltinamojo A. L. nukentėjusiajam J. L. priteistina 300,00 Lt žalos atlyginimo, o likusioje dalyje byla nutrauktina (CPK 42, 140 straipsniai ir 293 straipsnio 4 punktas, BPK 115 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo A. L. ir nukentėjusiojo J. L. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo A. L. įsipareigoja nukentėjusiajam J. L. 300,00 Lt žalą sumokėti iki 2011 m. birželio 1 d.

Išaiškinti A. L., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. L. 6.781,80 Lt (šešis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 80 ct) žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo J. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. L. nukentėjusiajam J. L. 300,00 Lt (tris šimtus litų) žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.