- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-31
- Bylos Nr.
- ATP-413-185/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. B. advokatės A. M. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-06-27 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-06-27 nutarimu E. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams už tai, kad 2016 m. gegužės 1 d. 4.05 val. Molėtų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., vairavo R. B. priklausančią transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 1,39 promilės girtumas), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. B. advokatė A. M. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir, remiantis ATPK 17 str., administracinę bylą nutraukti arba taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. ir E. B. neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba atimti šią teisę trumpesniam, nei įstatymo sankcijoje numatytas minimalus terminui. Nurodo, kad E. B. neneigia fakto, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, dėl šio savo poelgio gailisi, tačiau paaiškino pareigūnams ir teismui, kad iš miške esančios sodybos vežė sumuštą draugą link kaimo, kur jį būtų perdavęs iškviestai greitosios medicinos pagalbos tarnybai, kadangi greitoji pagalba nebūtų žinojusi, į kurį miške esantį keliuką naktį reikia pasukti nuo žvyrkelio, jog privažiuotų prie sodybos paežerėje. E. B. buvo įsitikinęs, jog sumuštam jo draugui kuo skubiau reikia suteikti medicininę pagalbą (jis buvo visas kruvinas, prarasdavo sąmonę, jam kraujavo iš nosies), o Bendrosios pagalbos centrui jiems sunkiai sekėsi nupasakoti sodybos vietą miške, kur yra nukentėjusysis. Greitoji medicinos pagalba praėjus beveik valandai po skambučio dar nebuvo atvykusi. Kadangi E. B. manė, jog gali kilti pavojus jo draugo gyvybei, įvertinęs savo savijautą ir būklę kaip geriausią iš kitų sodyboje buvusių ir mokėjusių vairuoti automobilį asmenų (kiti asmenys buvo dar labiau apsvaigę nuo alkoholio), šią situaciją suprato kaip būtinąjį reikalingumą. Taigi E. B. siekė pašalinti pavojų tomis aplinkybėmis, kuris kitomis priemonėmis negalėjo būti pašalintas ir jo padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad E. B. jokio pavojaus savo veiksmais aplinkiniams nesukėlė, nes tiesiog saugiai naktį nuvažiavo miško keliuku apie 500 m iki nuo kaimo vedančio kelio. Taip pat jis iš karto policijos pareigūnams paaiškino, kodėl vairavo ir kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Taigi E. B., suprasdamas situaciją kaip būtinąjį reikalingumą, tik formaliai pažeidė ATPK 126 str. 1 d. Nurodo, kad apylinkės teismas, nesirėmė liudytojų parodymais, o E. B. kaltu pripažino remiantis vien tik medicininiais išrašais, kuriuose nurodoma, jog nukentėjusiojo A. M. patirti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir pavojaus jo gyvybei nekėlė. Tačiau E. B. nėra medicinos srities specialistas, todėl situaciją, kuomet draugas guli be sąmonės, vertino kaip būtinąjį reikalingumą ir manė, jog tokie jo veiksmai (vairavo automobilį pavartojęs alkoholio) būtini siekiant kuo greičiau suteikti medicininę pagalbą nukentėjusiajam. Taigi objektyviai vertinant byloje surinktą medžiagą galima daryti išvadą, jog E. B. neblaivus vairavo transporto priemonę būtinojo reikalingumo atveju ir tai, gynėjos nuomone, reikėtų vertinti kaip subjektyvią E. B. veiksmų pusę, nes tuo metu visi sodyboje buvę asmenys suprato, jog greitosios medicinos pagalbos automobilis neras įvažiavimo į sodybą per mišką, todėl pagalba nukentėjusiajam gali būti suteikta pavėluotai. E. B. pasirinko tokią vertybę, kad sužeistam draugui reikia kuo skubiau padėti, o ne sėdėti ir laukti, kol draugas nukraujuos, ir neaišku, kokios bus to pasekmės. Vien smarkus kraujavimas iš nosies buvo pakankamas pagrindas imtis veiksmų – vežti draugą iš miške esančios sodybos arčiau kelio. Esant šioms aplinkybėms mano, jog byla turėtų būti nutraukta, o teismui kitaip įvertinus situaciją, prašo atsižvelgti į paminėtas aplinkybes ir E. B. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. bei neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones arba šią teisę atimti trumpesniam terminui nei įstatyme numatytas minimalus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatas prašo E. B. skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutarimo nepanaikinti bei jo nekeisti. Nurodo, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ištirti įrodymai neduoda pagrindo išvadai, jog E. B. teisės pažeidimą padarė esant būtinajam reikalingumui. Byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, E. B. padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį neblaivus, savo veiksmais kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik policijos pareigūnų dėka buvo išvengta skaudžių pasekmių, todėl ATPK 30¹ str. nuostatos jo atžvilgiu netaikytinos. Skundžiamas teismo nutarimas yra pagrįstas, motyvuotas. E. B. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d., o jam skirta administracinė nuobauda atitinka ATPK 20 str. numatytus nuobaudos tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde advokatė neginčija to, kad jos ginamasis E. B. vairavo transporto priemonę neblaivus, tačiau tvirtina, kad jis veikė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms ir todėl mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta.
ATPK 17 str. numatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, t. y. siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog pagal suformuotą teismų praktiką tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas, t. y. turi būti gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; gresiantis pavojus turi būti realus; gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinasis reikalingumas yra teisėtas, tik esant visoms sąlygoms.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog E. B. automobilį vairavo neblaivus, nes norėjo perduoti medikams sumuštą savo draugą, kurie nebūtų radę kelio iki miške esančios sodybos, kurioje jie buvo, o jo draugo sveikatai ir gyvybei buvo iškilęs pavojus, dėl ko jam reikėjo kuo skubiau suteikti medicininę pagalbą. Nors bylos medžiaga ir patvirtina, kad A. M. tuomet buvo sumuštas, aukštesnysis teismas šiuo atveju visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog bylos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad E. B. teisės pažeidimą padarė esant būtinajam reikalingumui. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. M., būdamas sumuštas, pats grįžo į draugo sodybą iš gretimos sodybos, pats paskambino greitajai medicinos pagalbai, policijos pareigūnams sustabdžius E. B. vairuojamą automobilį, jis (A. M.) buvo sąmoningas. Iš šių duomenų matyti, kad A. M. sveikatos būklė nebuvo tokia itin bloga, kaip teigiame apeliaciniame skunde. Tai, kad jo sveikatos būklė nebuvo itin bloga, patvirtina ir byloje esantis medicininis išrašas, iš kurio matyti, kad A. M. perdavus medikams, jis buvo sąmoningas, skundėsi nosies skausmu, jam nustatytas nosies, kairio skruosto patinimas, galvos srities sumušimas, jo veidas buvo kruvinas, bet kraujas iš nosies tuo metu nebėgo, jo nepykino, jis nevėmė, daugiau nusiskundimų neturėjo, jo bendra būklė buvo gera. A. M. konstatuotas girtumas. Suteikus medicininę pagalbą jis išleistas į namus. Šie duomenys rodo, kad grėsmės A. M. sveikatos būklei nebuvo, jo patirti sužalojimai pavojaus jo gyvybei nekėlė, todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad teisės pažeidimą E. B. padarė dėl to, jog kito asmens sveikatai ar gyvybei buvo iškilęs realus pavojus, kuris galėjo būti pašalintas tik pažeidžiant KET. Be to, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime pažymėjo apylinkės teismas, E. B. automobilį vairavo neblaivus ir juo vežė A. M. jau po to, kai greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta. Duomenų, kad greitosios medicinos pagalbos automobilis būtų nežinojęs ar neradęs kelio iki sodybos, kurioje buvo sužeistasis A. M., byloje nėra. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad greitosios medicinos pagalbos automobilis į įvykio vietą vyko pagal navigacijos programos rodomą kelią. Iš Bendrosios pagalbos centro pateikto skaitmeninio garso įrašo matyti, kad pagalbą kvietusiems asmenims buvo liepta jos laukti, o sužeistajam patarta dėti ką nors šaltą, patikslintas telefono numeris, kuriuo, esant reikalui, medikų brigada galėtų susisiekti. Kaip savo rašytiniame paaiškinime nurodė greitosios medicinos pagalbos centro ekipažo darbuotoja R. V., vykstant į įvykio vietą jie pranešėjui neskambino ir kelio iki įvykio vietos nesitikslino, taip pat ir jiems niekas daugiau iš sodybos neskambino. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pagrindinis kelias, iki kurio E. B., kaip pats parodė, norėjo nuvežti A. M. ir jį ten perduoti medikams, buvo 200-500 m atstumu nuo miške esančios sodybos. Sodyboje, kurioje buvo A. M., buvo nemažai žmonių, kurie tokį nedidelį atstumą galėjo nueiti pėsčiomis ir pasitikti medikų brigadą, jei manė, kad ji gali nerasti kelio iki sodybos, nors, kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, tokiam manymui šiuo atveju jokio pagrindo nebuvo. Tačiau, kaip pagrįstai skundžiame nutarime nurodė apylinkės teismas, tokia galimybė sodyboje buvusių asmenų, tarp kurių buvo ir blaivių, net nebuvo svarstyta. Taigi esant šiems bylos duomenims nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad E. B. veiksmai buvo būtini siekiant išvengti didesnės ir reikšmingesnės žalos nei buvo padaryta pažeidimu ir kad žalos nebuvo galima išvengti kitomis priemonėmis. Akivaizdu, kad E. B. netinkamai įvertino A. M. sveikatos būklę, jo patirtus sužalojimus, kurie jokio pavojaus jo gyvybei nekėlė, ir priėmė neadekvatų sprendimą nesant būtinumo pavežti jį iki kelio, t. y. jo pažeidimas, kuomet jis transporto priemonę vairavo neblaivus, nėra susijęs su kokio nors pavojaus pašalinimu ir negali būti vertinamas kaip padarytas esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, todėl E. B. skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu taip pat prašoma taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir E. B. už jo padarytą pažeidimą neskirti sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba ją skirti trumpesniam terminui.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal teismų praktiką dėl ATPK 30¹ str. taikymo, mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra siejamas tik su tam tikrų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, visuma. Pažymėtina, kad pareigūnas (teismas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, įvertinęs bylos aplinkybes gali, tačiau neprivalo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Įvertinęs bylos medžiagą bei apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas yra tos nuomonės, kad tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą E. B. neskirti papildomos nuobaudos arba ją skirti trumpesniam terminui nei numatytas įstatyme minimalus, nėra. Atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį (E. B. nustatytas girtumas daugiau nei du kartus viršijo leistiną normą), į nustatytą E. B. atsakomybę lengvinančią (nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo) ir jo atsakomybę sunkinančią (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda) aplinkybes, įvertinus pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis (yra jauno (20 m.) amžiaus, neteistas, tačiau 3 kartus baustas administracine tvarka, iš jų du kartus už KET pažeidimus, kai jam išduotas tik laikinas vairuotojo pažymėjimas (neturi dviejų metų vairavimo stažo), turi galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą, niekur nedirba, nesimoko) darytina išvada, kad E. B. už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui yra tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta, neteisinga ar neproporcinga.
Apibendrindamas aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė teisės normas, E. B. už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė teisingą nuobaudą, kuri atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobaudos tikslus, numatytus ATPK 20 str., todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. B. advokatės A. M. apeliacinį skundą atmesti ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-06-27 nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.