Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2018-05-09 · Civilinė byla Nr. 2-1658-367/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-09
Bylos Nr.
2-1658-367/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Pauparienė
Ieškovas
S. K.
Atsakovas
V. G.
Advokatai
Vygantas Skladaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1658-367/2018Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00394-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.2.6.1 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 9 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,sekretoriaujant Laimai Mažrimienei,dalyvaujant ieškovei S. K.,atsakovui V. G., jo atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui V. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškiniu ieškovė prašo iškeldinti atsakovą V. G. iš jai nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)). Minėtame name, žodiniu susitarimu buvo leidusi gyventi savo tėvams iki jų mirties. Tačiau taip pat minėtu adresu gyvena jos brolis V. G. Pažymėjo, jog atsakovas pirmą kartą minėtame name apsigyveno apie (duomenys neskelbtini) metus, tačiau po kurio laiko išsikėlė ir apie (duomenys neskelbtini) metus vėl apsigyveno pas minėtame name gyvenančius tėvus. Nurodė, jog gyvenant su tėvais jis dirbo retai, o gautą uždarbį pragerdavo, išgėręs jis būdavo agresyvus, namuose keldavo triukšmą, keldavo nepatogumus tėvams. Nurodė, jog pati ieškovė ir tėvai yra ne kartą kvietę policiją dėl atsakovo elgesio. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) mirus tėčiui, atsakovas notarine tvarka atsisakė jam priklausančio palikimo dalies, kadangi turėjo daug skolų ir priėmus palikimą, būtų viską praradęs, tačiau atsakovo alkoholio vartojimas ir blogas elgesys nesibaigė. Nurodė, jog ieškovės mama po tėčio mirties parašė testamentą, kuriuo ieškovei paliko namą, esantį (duomenys neskelbtini), pažymėjo, jog buvo siekta, kad teisiškai minėtas namas priklausytų ieškovei, o faktiškai, juo naudotis ir jame gyventi galėtų atsakovas. Nurodė, jog taip buvo pasielgta, siekiant, kad atsakovas minėtų namo „nepragertų“ ir neatsidurtų ant gatvės be gyvenamosios vietos. Po mamos mirties, apie (duomenys neskelbtini) atsakovui leido gyventi name adresu (duomenys neskelbtini), kadangi nežinojo kaip tinkamai elgtis, tačiau vis broliui duodavusi suprasti, kad laikui einant jis privalės iš jos namo išsikelti į savo. Pažymėjo, kad 2017 m. pavasarį, nuvykus į namą, adresu (duomenys neskelbtini) rado atsakovą kartu su sugyventine neblaivius, atsakovas kėlė triukšmą. Tuomet atsakovui pasakiusi, jog jis privalės išsikraustyti iš jis namo, po ko atsakovas jai pradėjo grasinti, kad susprogdins namą, nurodė, nebesirodyti Tauragėje. Po šio įvykio policijoje parašė pareiškimą. 2017 m. liepos mėnesį atsakovui davė laiko iki rugpjūčio išsikraustyti, tačiau jis to nepadarė. Nurodė, kad rugpjūčio mėnesį atvykus į Tauragę, minėtame name ieškovę pasitiko neblaivus atsakovas su nauja sugyventine bei kaimynu, atsakovas prašęs leisti pagyventi per žiemą, nurodė, jog 2018 m. pavasarį išsikels, tačiau pasirašyti raštišką susitarimą, dėl minėtų sąlygų nesutiko, o ir vėliau, kalbant telefonu, ieškovei pasakęs, jog ji iš jo namo jo neiškraustys. Nurodė, jog tuomet ieškovė surašė pretenziją, kurią atsakovas gavęs paštu iškart paskambino ir pasakė, jog jis niekur nesikels. Pažymėjo, kad 2017 m. spalio 31 d. atvyko į Tauragę, tačiau jos ir atsakovo susitikimas baigėsi ginču. Tuo metu, ieškovė atsakovui vėlei nurodė terminą iki kurio privalo išsikelti (iki 2018 m. sausio 23 d.), tačiau suėjus terminui ir susisiekus su atsakovu bei priminus apie išsikėlimą, atsakovas su ieškove nekalbėjo. Nurodė, kad tarp jos ir atsakovo nėra sudaryta jokia sutartis, kuri atsakovui leistų gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog nenori, kad atsakovas gyventu jai nuosavybės teise priklausančiame name, kadangi iš minėto pastato daro landynę, girtauja, kelia triukšmą, trukdo naudotis ir valdyti jai priklausančiu turtu. Nurodė, jog leidžia atsakovui gyventi jai paveldėjimo teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame, nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyveno nuo (duomenys neskelbtini), po to kurį laiką gyveno kitur, o nuo (duomenys neskelbtini) pastoviai pradėjo gyventi minėtu adresu kartu su tėvais. Nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) kartu gyvendamas su tėvais jais rūpinosi, kadangi jie buvo pasiligoję ir jiems buvo reikalinga pastovi priežiūra. Pažymėjo, jog tėvai norėjo, kad po jų mirties, jis liktų gyventi minėtu adresu, nurodė, kad iš pradžių šią tėvų valią vykdė ir ieškovė, žodiniu susitarimu leidusi jam gyventi ginčo patalpose. Nesutinka su ieškovės pateikta informacija, jog mama ieškovei teigė, kad po jos mirties, ieškovė nebeleistų jam gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad būtent jis prižiūrėdavo mama, kadangi sesuo gyveno toli – (duomenys neskelbtini), atvykdavo retai, todėl mama norėjo, kad jis gyventų name, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad minėtuose namuose niekuomet nebuvo girtaujama ar triukšmaujama. Nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju ir jei būtų toks girtuoklis, kaip kad jį vaizduoja ieškovė, tokio pobūdžio darbo jis tikrai negalėtų dirbti.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tėvai įsigijo namą, kuris teisiškai įformintas buvo jos vardu. Su tėvais susitarė, kad minėtame name tėvai gyvens iki kol bus gyvi. Nurodė, kad atsakovui išsiskyrus su žmona jis persikėlė gyventi pas tėvus, jos leidimo dėl persikėlimo niekas neklausė. Nurodė, kad laikosi tėvams duoto žodžiu ir leidžia atsakovui gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, gyvena (duomenys neskelbtini), todėl namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nori parduoti ir nusipirkti sodą prie (duomenys neskelbtini), kad nebereikėtų važinėti tokių ilgų atstumų.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovas V. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tėvai nusipirko namą, (duomenys neskelbtini) jis grįžo iš armijos. Tuomet tėvai pasakę, kad antras namo aukštas atitenka jam. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gyveno jo brolis. Buvo susituokęs, po to išsiskyrė, grįžo gyventi pas tėvų. Vėliau vėl draugę susiradęs, o kai su ja išsiskyrė, vėl grįžo pas tėvus ir nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su tėvais. Pažymėjo, kad tėvai buvo pasakę, kad vaikams viskas po lygiai, tačiau tėvų noras nebuvo išpildytas. Nurodė, jog jo netenkina situacija, jog seseriai atitenka miškas, namas, o jam tik mažavertis namelis. Nori, kad jam sumokėtų kompensaciją ir tuomet po kelių metų persikraustys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais (ūkinis pastatas, daržinė, kiemo statiniai), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Turtas), nuosavybės teise, kurią įgijo (duomenys neskelbtini) prikimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei S. K. Šiuo metu šiame gyvenamajame gyvena atsakovas V. G., kuris atsisako išsikelti iš ieškovei priklausančio turto. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu bei pateiktame atsiliepime į ieškinį patvirtino pats atsakovas. Pažymėtina, jog atsakovo V. G. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu esantis pastatas, žemės sklypas ir kiti statiniai taip pat priklauso ieškovei, tačiau, ieškovė ieškinyje, taip pat teismo posėdžiu metu tvirtino, jog geranoriškai leidžia atsakovui ten gyventi.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuostatą nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) CK 4.4 straipsnis reglamentuoja nuosavybės teisės atsiradimo pagrindus. Daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių (CK 4.20 straipsnis). Pažymėtina, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą kitu būdu (CK 4.35 straipsnio 1 dalis). Teisė naudotis gyvenamąja patalpa gali atsirasti ir iš prievolinių nuomos ar panaudos teisinių santykių. Remiantis CK 6.576 straipsniu, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Remiantis CK 6.629 straipsnio 1 dalimi, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena savavališkai, t.y. neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo. CK 6.612 straipsnis aiškiai numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Pareiškęs reikalavimą iškeldinti asmenį iš jam priklausančių gyvenamųjų patalpų, savininkas privalo įrodyti, kad iškeldintinas asmuo neturi jokio teisinio pagrindo naudotis patalpomis, o iškeldintinas asmuo turi pateikti teismui įrodymų, kad tokį pagrindą jis vis dėl to turi.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė yra gyvenamosios patalpos savininkė, turi teisę ir pareigą rūpintis savo turtu, juo naudotis, disponuoti savo nuožiūra, o atsakovas neturi nuosavybės ar kitų daiktinių teisių į turtą, o kartu ir iš tokių teisių kylančio pagrindo naudotis turtu ir taip varžyti atitinkamas ieškovės teises.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovė, kaip teisėta turto savininkė, turi teisę reikalauti iškeldinti atsakovą. Atsakovas, be teisinio pagrindo gyvendamas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name su priklausiniais, pažeidžia ieškovės teises, apriboja jos galimybę valdyti turtą savo nuožiūra, todėl toks valdymo teisės apribojimas yra naikintinas, iškeldinant atsakovą su visa jam priklausančia manta ir nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis, 6.612 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 100,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Taip pat, iš atsakovo valstybei priteisiamos 4,98 Eur išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 290–292 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,98 Eur bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų siuntimo išlaidas), kurios mokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“ banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Raimonda Pauparienė