Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės (teisėja pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Eglės Kiaurakytės,

2016-08-24 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė, Administracija), trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – ir SADM) prašo panaikinti Administracijos 2016-04-22 sprendimą Nr. R3-(4.1.17)-3004 „Dėl vienkartinės kompensacijos“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Paaiškina, kad pareiškėjas į Administraciją 2015-11-30 kreipėsi su prašymu skirti jam vienkartinę kompensaciją, nes karo gydytojų sprendimu buvo pripažintas netinkamu karo tarnybai sovietinėje armijoje. Vienkartinės kompensacijos asmenims, kurie būtinosios karinės tarnybos ar karinių apmokymų sovietinėje armijoje metu, karo gydytojų komisijos sprendimu buvo pripažinti netinkamais karo tarnybai, mokamos pagal Aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-07-01 nutarimu Nr. 722. Vadovaujantis Aprašo 3.5 punktu, 2016-01-29 pareiškėjui buvo išmokėta 835 € vienkartinė kompensacija. Pareiškėjas 2016-04-04 kreipėsi į Administraciją su papildomu prašymu dėl vienkartinės kompensacijos dalies išmokėjimo, nurodydamas, kad, vadovaujantis Aprašo 3.2 punktu, jam priklauso 1669 eurų vienkartinė kompensacija ir prašė išmokėti likusią vienkartinės kompensacijos dalį. Skundžiamu sprendimu Nr. R3-(4.1.17)-3004 šis jo prašymas nebuvo patenkintas. Kad gautų vienkartinę kompensaciją, asmuo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai, vadovaujantis Aprašo 6 punktu, turi pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos (toliau – ir Tarnyba) ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą, galiojančią kreipimosi su prašymu išmokėti kompensaciją dieną arbą vadovaujantis Aprašo 7 punktu, turi pateikti karo gydytojų išduotą dokumentą (ar archyvinį jo išrašą), patvirtinantį, kad jis karinės tarnybos ar karinių mokymų metu dėl sužalojimų ar ligų, susijusių su karine tarnyba ar kariniais mokymais, buvo pripažintas netinkamu karo tarnybai. Pareiškėjui, jau sukakus pensiniam amžiui, buvo išmokėta 835 € dydžio kompensacija, numatyta Aprašo 3.5 punkte, nes pensinio amžiaus asmenys neturi galimybės pateikti dokumentų, numatytų Aprašo 6 punkte.

Nurodo, jog Asmenims, sukakusiems senatvės pensiniam amžiui, darbingumo lygis nenustatomas, jiems nustatomi ir tenkinami specialieji poreikiai. Dėl pasikeitusių įstatymų, senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims nebėra teisinės galimybės nustatyti kokią įtaką kreipimosi metu šių asmenų sveikatos būklei padarė sužalojimai ar ligos, susiję su būtinąja karine tarnyba sovietinėje armijoje. Administracija sprendimą dėl vienkartinės kompensacijos skyrimo pareiškėjui priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymu, priimtu 1994-07-20 Nr. 1-576 „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945-07-22 - 1991-12-31)“ (toliau – ir Įstatymas) ir Aprašu, todėl mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovės bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėta iš esmės rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ši administracinė byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999-01-14 įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016-07-01, nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2016-04-22 sprendimo Nr. R3-(4.1.17)-3004 „Dėl vienkartinės kompensacijos“ teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. G. prašymą.

ABTĮ (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2016-04-04 prašymu „Dėl vienkartinės kompensacijos dalies išmokėjimo“ kreipėsi į Administraciją, nurodydamas, kad vadovaujantis Vienkartinių kompensacijų asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms išmokėjimo tvarkos aprašo 3.5 punktu, jam šiais metais buvo išmokėta vienkartinė kompensacija 835 €, tačiau mano, kad jam turėjo būti taikomas Aprašo 3.2 punktas, kuriuo remiantis kompensacija sudaro 1669 €. Pareiškėjas prašymą grindžia tuo, kad nuo 1995 metų buvo pripažintas II grupės invalidu (darbingumo lygis 35%), priežastis - liga (suluošinimas), būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu. Prašė išmokėti jam likusį vienkartinės kompensacijos dalį pagal Aprašo 3.2 punktą.

Skundžiamu sprendimu Administracija informavo, kad pretenduojant į 1 669 € vienkartinę kompensaciją pagal Aprašo 3.2 punktą pripažintiems netekusiais 60-70 procentų darbingumo (iki 2005-07-01 - II grupės invalidais, vadovaujantis Aprašo 6 punktu, gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai reikalinga pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą, galiojančią kreipimosi su prašymu išmokėti kompensaciją dieną. Nurodė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tik 2012-11-09 po pakartotinio darbingumo lygio vertinimo pareiškėjui išdavė darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0657224, kurioje darbingumo lygio priežastimi nurodyta „27.14 liga (suluošinimas), būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu“, tačiau ši pažyma galiojo iki 2012-11-25. Paaiškino, kad šiuo metu minimą pažymą gali pateikti tik darbingo amžiaus asmenys, o asmenims, sukakusiems senatvės pensiniam amžiui, darbingumo lygis nenustatomas, jiems nustatomi ir tenkinami specialieji poreikiai. Nurodė, kad dėl pasikeitusių įstatymų, senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims nebėra teisinės galimybės nustatyti kokią įtaką šių asmenų sveikatos būklei padarė sužalojimai ar ligos, susiję su būtinąja karine tarnyba sovietinėje armijoje ir tik jei pareiškėjas dėl vienkartinės kompensacijos į Administraciją būtų kreipęsis laikotarpyje nuo 2012-11-09 iki 2012-11-25, būtų galėjęs pretenduoti į Aprašo 3.2 punkte numatyto dydžio vienkartinę kompensaciją.

Asmenims, kurių sveikatai buvo padaryta žala būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje metu, vienkartinės kompensacijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945 07 22 - 1991 12 31)“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-07-01 nutarimu Nr. 722 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 1004 „Dėl Vienkartinių kompensacijų asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu Vienkartinių kompensacijų asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms išmokėjimo tvarkos aprašu.

Įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, jog sužalotais karinėje tarnyboje laikomi asmenys, kurie buvo pašaukti į būtinąją karinę tarnybą ar karinius apmokymus sovietinėje armijoje ir dėl sužalojimų ar ligų, susijusių su karine tarnyba ar kariniais apmokymais: 1) pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005-07-01 – invalidais) arba netekusiais 20–40 procentų darbingumo; 2) karo gydytojų sprendimu pripažinti netinkamais karo tarnybai. Įstatymo 6 straipsnis nustato, kad 2 straipsnyje nurodytiems asmenims išmokamos šių dydžių vienkartinės kompensacijos: 1) pripažintiems netekusiais 75–100 procentų darbingumo (iki 2005-07-01 – I grupės invalidais) – 2 086 €; 2) pripažintiems netekusiais 60–70 procentų darbingumo (iki 2005-07-01 – II grupės invalidais) – 1 669 €; 3) pripažintiems netekusiais 45–55 procentų darbingumo (iki 2005-07-01 – III grupės invalidais) – 1 252 €; 4) pripažintiems netekusiais 20–40 procentų darbingumo – 835 €; 5) karo gydytojų sprendimu pripažintiems netinkamais karo tarnybai – 835 €.

Aprašo 3 punkte taip pat nustatyta, kad asmenims, kurie buvo pašaukti į karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje ir dėl sužalojimų ar ligų, susijusių su karine tarnyba ar kariniais mokymais, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005-07-01 – invalidais) arba netekusiais 20–40 procentų darbingumo ar karo gydytojų sprendimu netinkamais karo tarnybai, išmokamos šių dydžių vienkartinės kompensacijos: 1) pripažintiems netekusiais 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais) – 2 086 €; 2) pripažintiems netekusiais 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais) – 1 669 €; 3) pripažintiems netekusiais 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais) – 1 252 €; 4) pripažintiems netekusiais 20–40 procentų darbingumo – 835 €; 5) karo gydytojų sprendimu pripažintiems netinkamais karo tarnybai – 835 € (Aprašo 3.1 – 3.5 papunkčiai).

Pagal Aprašo 6 punktą, kad gautų Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose nurodytą vienkartinę kompensaciją, asmuo savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai kartu su prašymu pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą, galiojančią kreipimosi su prašymu išmokėti kompensaciją dieną, ar jos kopiją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus. Tarnyba darbingumo lygio pažymas, kuriose nurodomi darbingumo netekimo priežastys bei darbingumo lygis (procentais), išduoda vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintais Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties (taip pat ir dėl priežasčių, susijusių su liga (suluošinimu) būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu) nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą (Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 1 punktas). Pagal šio aprašo 5 punktą darbingumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų amžiaus iki senatvės pensijos amžiaus.

Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, pareiškėjui 1999-09-29 buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis neterminuotai, nedarbingumo priežastis – bendrosios ligos (darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0168222). Po pakartotinio pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo Tarnyba nuo 2012-11-09 iki 2012-11-25 (t. y. iki senatvės pensinio amžiaus sukakties) nustatė jam 35 procentų darbingumo lygį, darbingumo lygio priežastis – liga (suluošinimas) būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu (darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0657224). Kaip minėta, pagal Aprašo 6 punkto nuostatas teisę gauti kompensaciją asmuo, netekęs 20 procentų ir daugiau darbingumo dėl ligos (suluošinimo) būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, įgyja tik pateikęs Tarnybos išduotą darbingumo lygio pažymą, galiojančią kreipimosi su prašymu išmokėti kompensaciją dieną, ar jo kopiją. Kadangi pareiškėjui 2012-11-28 išduotoje darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0657224 pažymėta, kad darbingumo lygis nustatytas iki 2012-11-25, teisę kreiptis dėl kompensacijos jis turėjo tik iki 2012-11-25 – minėtos darbingumo lygio pažymos galiojimo metu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė, kad atsakovė priimdama skundžiamą sprendimą būtų pažeidusi įstatymą ar kitą teisės aktą, ar kad būtų viršijusi savo kompetenciją, taip pat skundžiamas sprendimas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Administracija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus, todėl vadovaujantis ABTĮ (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 89 straipsniu, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2016-07-01) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl 2016-04-22 sprendimo Nr. R3-(4.1.17)-3004 „Dėl vienkartinės kompensacijos“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.