- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-03
- Bylos Nr.
- I-1161-0764/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Smalakienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui A. Ž., atsakovo atstovei Daliai Kulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. prašymą atsakovui Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Ž. su prašymu (b. l. 7-9), kurį patikslino (b. l. 5), kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, PD prie LR VRM) 2009-02-11 sprendimą Nr. 5-S-862 „Dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą, įskaitant pusę jo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laiko.
Paaiškino, kad 2009-01-16 su pareiškimu pareiškėjas kreipėsi į PD prie VRM, kad būtų perskaičiuotas jo vidaus tarnybos stažas, įskaitant į jį pusę pareiškėjo mokymosi aukštojoje mokykloje laiko Antano Sniečkaus politechnikos institute, tačiau atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą. Nurodė, kad pareiškėjas 1984 m. baigė Kauno politechnikos institutą ir pagal paskyrimą buvo nukreiptas dirbti į vidaus reikalų sistemą į atestuotas pareigas. Tų pačių metų rugsėjo mėn. jis parašė prašymą priimti jį dirbti į vidaus reikalų sistemą į inspektoriaus pareigas. Kol buvo tvarkomi reikalingi dokumentai, pareiškėjas buvo (be prašymo) paskirtas dirbti Nežinybinės apsaugos valdyboje vyr. techniku, o pasibaigus asmens tikrinimo procedūroms, be atskiro prašymo buvo paskirtas dirbti į atestuotas pareigas. Iki šio paskyrimo praėjo 3 mėn. ir 11 d. Pažymėjo, kad į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą nebuvo įskaityta pusė mokymosi aukštojoje mokykloje laiko. Pareiškėjas aiškiai buvo išreiškęs norą dirbti vidaus reikalų sistemoje atestuotose pareigose iš karto po aukštosios mokyklos baigimo, t. y. nepraėjus 3 mėn. po studijų užbaigimo. Atsakovas Sprendimu informavo pareiškėją, kad įskaityti į jo tarnybos stažą pusę mokymosi aukštojoje mokykloje laiko nėra pagrindo, nes po aukštosios mokyklos baigimo iki jo paskyrimo į atestuotas-statutines pareigas praėjo daugiau kaip 3 mėn. bei paaiškino, kad iki paskyrimo į atestuotas pareigas nuo 1984-09-24 iki 1984-11-26 pareiškėjas du mėnesius dirbo samdos pagrindais, specialus patikrinimas buvo atliktas anksčiau nei 1984-09-17 parašytas pareiškėjos prašymas priimti į atestuotas pareigas, be to, jo prašymas nebuvo vizuotas. Mano, kad nurodyti atsakovo argumentai visiškai yra nepagrįsti, nes iki pareiškėjo paskyrimo į atestuotas pareigas jis buvo laikinai įdarbintas samdos pagrindais VRM įstaigoje pagal jo prašymą, parašytą 1984-09-17, dirbti atestuotose, o ne laisvai samdomose pareigose, t. y. nepraėjus 3 mėn. po studijų baigimo pareiškėjas pateikė Kauno politechnikos instituto nukreipimą dirbti LR VRM atestuotose pareigose. Kodėl jo prašymas nebuvo vizuotas, pareiškėjas nežino. Prašymas yra įsegtas jo VRM asmens byloje, o tai rodo, kad jis buvo priimtas ir pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekami papildomi specialūs patikrinimai, apie kuriuos jis nebuvo informuotas. Akcentavo, kad pagal tą patį nevizuotą 1984-09-17 prašymą, 1984-11-26 pareiškėjas buvo paskirtas į atestuotas pareigas toje pačioje VRM įstaigoje, kuri formavo jo, kaip pareigūno, asmens bylą ir kurioje laikinai, be jo prašymo priimti į darbą ir be prašymo atleisti iš darbo, buvo paskirtas dirbti samdos pagrindais. Teigė, kad laikinai dirbdamas samdos pagrindais pareiškėjas realiai dirbo tą patį darbą kaip ir kiti atestuoti-statutiniai kolegos.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai atsižvelgiant į skunde išdėstytus motyvus (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos su pateiktu prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjo A. Ž. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į prašymą (b. l. 20-23) nurodė, kad pareiškėjas 1979 m. įstojo ir 1984-06-29 baigė Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutą. Pareiškėjo tarnybos byloje yra prašymas, parašytas 1984-09-17 Nežinybinės apsaugos valdybos prie LTSR VRM viršininkui dėl priėmimo į darbą vidaus reikalų sistemoje (šis prašymas yra be vizų). Anketa (apie save ir artimuosius) yra užpildyta 1984-09-10, 1984-09-24 pareiškėjas pasirašė pasižadėjimą dėl slaptos informacijos saugojimo. Nuo 1984-09-24 iki 1984-11-26 pareiškėjas dirbo VRV prie LTSR VRM Materialinio techninio aprūpinimo skyriaus vyriausiuoju techniku ginkluotei (samdos pagrindais). Nuo 1984-11-26 LTSR VRM 1984-11-30 įsakymu jis buvo paskirtas Nežinybinės apsaugos valdybos prie LTSR VRM Techninių priemonių skyriaus inspektoriumi-inžinieriumi (pareigūno pareigas) (priesaika VRM sistemai pasirašyta anksčiau nei pareiškėjas buvo paskirtas į pareigas, t. y. 1986-11-10, o milicijos leitenanto laipsnis suteiktas vėliau nei paskirtas į pareigas, t. y. 1985-01-31. Atkreipė dėmesį, kad dėl nežinomų priežasčių pareiškėjo specialus patikrinimas buvo atliekamas jam dar nebaigus Politechnikos instituto: dalis patikrinimų buvo atlikti 1983-03-24, kita dalis 1984 m. birželio, liepos mėn., vienas patikslintas atsakymas gautas spalio mėn. Teigė, kad pareiškėjo specialaus patikrinimo procedūros buvo atliktos iki jo prašymo pateikimo, t. y. iki 1984-09-17, todėl neaišku, kodėl jis iš karto nebuvo paskirtas į atestuotas-statutines pareigas. Pažymėjo, kad ginčo atveju aplinkybės skiriasi nuo tų aplinkybių, kurios buvo konstatuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008, kurioje teismas nustatė, kad asmeniui per tris mėnesius pareiškus valią tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje, t. y. stojus į tarnybą, asmeniui sėkmingai praėjus atitinkamas patikros procedūras ir paskyrus jį pareigūnu, laikytina, kad asmuo yra iš karto paskirtas pareigūnu. Iš pareiškėjo tarnybos bylos duomenų matyti, kad jis užpildė anketą 1984-09-10 (šiuo atveju nėra aišku, pagal kokios anketos duomenis buvo atliekamas patikrinimas 1983 m. kovo mėn. ir 1984 m. birželio, liepos mėn.), prašymą į tarnybą parašė 1984-09-17, o samdomu darbuotoju priimtas 1984-09-24. Daro išvadą, kad pareiškėjo specialusis patikrinimas užtruko 14 dienų, o tai kelia abejones, nes tai labai trumpas terminas tokiai procedūrai. Mano, kad specialūs patikrinimai tuo metu buvo atliekami visiems asmenims, kurie ketindavo įsidarbinti VRM sistemoje, nebūtinai į atestuotas-statutines pareigas. Iš tarnybinės bylos duomenų nėra aišku, ar būtent į statutines pareigas pretendavo pareiškėjas nuo pat pradžių. Pareiškėjo tarnybos byloje esančiame VRM rašte (rašytas 1984-05-30), adresuotam Lietuvos TSR Mokslų Akademijos puslaidininkių fizikos instituto direktoriui, nurodoma, kad LTSR Vidaus reikalų ministerijai labai reikalingi radioaparatūros konstravimo ir gamybos specialybės darbuotojai. Nėra aišku, ar šiame rašte įvardinti „darbuotojai“ yra būtent atestuoti-statutiniai. Šiame dokumente yra viza „Sutinku, kad drg. A. Ž. įsidarbintų VRM sistemoje“. Vizoje nurodoma bendrai visa VRM sistema, tačiau šioje sistemoje dirbo ne tik atestuoti-statutiniai pareigūnai, bet ir darbuotojai samdos pagrindais. Pagal turimus tarnybos bylos duomenis, nuo pareiškėjo mokslo baigimo iki priėmimo į pareigūno pareigas buvo praėję 4 mėn. ir 27 d. Tarnybos byloje yra dokumentas, galimai pareiškėjo nurodytas nukreipimas dirbti VRM atestuotose pareigose, tačiau jo išdavimo data parašyta „rugsėjis“, o kitoje dokumento vietoje data neįskaitoma. Pareiškėjo įsidarbinimas vyko tarybiniu laikotarpiu, todėl labai sudėtinga vertinti visas tuo metu buvusias įsidarbinimo VRM sistemoje tvarkas. Tvirtino, kad pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-04 nutartyje, kuria jis remiasi ir grindžia savo prašymą dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo, yra visai kitokios aplinkybės: byloje pareiškėjas darbinosi 1993 m., jau atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpiu. Paminėjo, kad pareiškėjo tarnybos byloje yra dokumentų, liudijančių, jog ne kartą pareiškėjui buvo skaičiuotas stažas vidaus tarnybai. 1986 m. išvadoje nurodyta, kad 1986-02-01 dienai pareiškėjo procentinis priedas už ištarnautus metus yra vieneri metai 00 mėn. 00 d., nors tarnybos eigos lape yra spaudas, kad 1986-01-01 dienai jo tarnybos stažas procentiniam priedui už ištarnautus metus yra 1 m. 1997-11-06 PD prie LR VRM Personalo tarnyba, išnagrinėjusi A. Ž. prašymą perskaičiuoti jo tarnybos stažą, pateikė atsakymą, kad įskaičiuoti į tarnybos stažą 2,5 m. mokymosi KPI laiko nėra pagrindo, nes jo pareigos atėjus dirbti į VRM sistemą nepriklausė pareigūno pareigoms. 1997-11-28 pareiškėjas pateikė paaiškinimą dėl jo įsidarbinimo aplinkybių ir 1997-12-08 atsakovo komisijos išvadoje „Dėl tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje“ rašoma, kad komisija įskaito į A. Ž. tarnybos stažą procentiniam priedui gauti šiuos laikotarpius: mokymosi laikas Kauno technikos universitete – 2 m. 6 mėn., nuo 1984-11-26 iki 1992-09-01 tarnyba VRM sistemoje, nuo 1994-04-05 iki 1997-12-08 tarnyba VRM sistemoje. 2001-08-23 išvadoje „Dėl tarnybos laiko, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje“ nenurodyta, kad pareiškėjui įskaitomas mokymosi laikas Politechnikos institute. 2001-11-13 išvadoje „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažo“ taip pat nenurodyta, kad mokymosi laikas Politechnikos institute A. Ž. yra įskaitytas. 2003-12-30 išvadoje „Dėl stažo priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui nustatyti“ nenurodyta, kad mokymosi laikotarpis pareiškėjui įskaičiuojamas į tarnybos stažą. Ginčo atveju, pareiškėjas į tarnybą buvo priimtas praėjus daugiau nei 3 mėn. po aukštosios mokyklos baigimo, o prieš tai jis dirbo samdomu darbuotoju VRM sistemoje, todėl vadovautis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-04 nutartimi ir įskaičiuoti pusę jo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laiko nėra jokio teisinio pagrindo.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Neginčijo, kad pareiškėjas savo valią eiti VRM pareigūno pareigas išreiškė 1984-09-17 jo parašytame prašyme (žr. teismo posėdžio protokolą).
Teisėja, išnagrinėjusi prašymo ir atsiliepimo motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad prašymas tenkintinas.
Vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal LR ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Remiantis LR ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje ginčas kilo dėl vidaus tarnybos stažo skaičiavimo, t. y. dėl atsakovo atsisakymo pareiškėjui į tarnybos stažą įskaityti pusė jo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laiko (b. l. 10-11, 80-81).
Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra PD prie LR VRM Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – vidaus tarnybos stažo skaičiavimo tvarka ir sąlygos.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, LR laikinasis vidaus tarnybos įstatymas, LR policijos įstatymas, Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas bei kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas A. Ž. 1979 m. įstojo ir 1984-06-29 baigė Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutą (b. l. 40). Pareiškėjas 1984-09-10 užpildė asmens anketą (b. l. 59-62), o 1984-09-17 parašė prašymą Nežinybinės apsaugos valdybos prie LTSR VRM viršininkui dėl priėmimo į tarnybą vidaus reikalų sistemoje, kuriame jis prašė priimti jį dirbti vidaus reikalų sistemoje inspektoriumi-inžinieriumi Nežinybinės apsaugos valdybos prie LTSR VRM Techninių priemonių skyriuje (b. l. 55). A. Ž. nuo 1984-11-26 LTSR VRM 1984-11-30 įsakymu Nr. 514 l/s paskirtas Nežinybinės apsaugos valdybos prie LTSR VRM Techninių priemonių skyriaus inspektoriumi-inžinieriumi (b. l. 28). Pareiškėjas nuo 1984-09-24 iki 1984-11-26 dirbo LTSR VRM Materialinio techninio aprūpinimo skyriaus vyriausiuoju techniku ginkluotei (b. l. 27). Byloje duomenų apie pareiškėjo priėmimą (paskyrimą) ir atleidimo iš šių pareigų nėra.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina ir tai, kad pareiškėjas 2009-01-16 su prašymu „Dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo“ kreipėsi į atsakovą, prašydamas perskaičiuoti jo vidaus tarnybos stažą ir įskaityti į jį pusė mokymosi aukštojoje mokykloje laiko (b. l. 79). Atsakovas, remdamasis Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 9 p., Sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino. Sprendimą motyvavo tuo, kad nuo pareiškėjo mokslo baigimo iki priėmimo į pareigūno pareigas praėjo 4 mėnesiai ir 27 dienos, todėl atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo pareiškėjui į vidaus tarnybos stažą ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaityti pusė jo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laiko (b. l. 10-11, 80-81).
Vidaus tarnybos stažo skaičiavimo taisykles nustato nuo 2003-05-01 galiojančio Vidaus tarnybos statuto 37 str.
Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 9 p. (2008-07-15 įstatymo redakcija Nr. X-1705), vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme.
Iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo, tarnybos vidaus reikalų sistemoje santykius reglamentavo LR laikinasis vidaus tarnybos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1992-01-31, o tarnybos LR policijoje – LR policijos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1991-01-20. LR Aukščiausiosios Tarybos 1990-12-11 nutarimu Nr. I-852 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įsigaliojimo“ įpareigota LR Vyriausybė, 1991-07-29 nutarimu Nr. 304 „Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto“, patvirtino Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statutą.
Teismas pažymi, kad nei vienas iš išvardintų teisės aktų nereglamentavo tarnybos stažo, pagal kurį nustatomos kvalifikacinės kategorijos (Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 71 p.) ir pareigūnų laipsniai LR policijos įstatymo 27 str. 1 d., Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 73 p.), apskaičiavimo tvarkos. Šie santykiai buvo sureglamentuoti LR Vyriausybės 1991-06-19 nutarimu Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“, kuriame buvo išvardinti atvejai, kokia tarnyba įskaitoma į minėtą stažą. LR Vyriausybei 1995-01-20 priėmus nutarimą Nr. 83 „Dėl vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“, minėtas LR Vyriausybės 1991-06-19 nutarimas Nr. 240 neteko galios. LR Vyriausybė 1995-01-20 nutarimo Nr. 83 4.2 p. nustatė, kad asmenims, priimtiems iki 1995-01-01 į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str.
Nuo 1995-01-01 įsigaliojusio Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) 16 str. 4 d. 6 p. nustatė, kad asmenims, priimtiems tarnauti LR vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais, į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jei jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 2 d. nustatė, kad skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas institucijos vadovaujasi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Karių ir pareigūnų valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Įgyvendindama šį pavedimą, LR Vyriausybė priėmė Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatus (toliau – Nuostatai), kuriuos patvirtino jau minėtu 1995-01-20 nutarimu Nr. 83. Šių Nuostatų 6.2 p. 2 pastraipa nustatyta, kad į tarnybos laiką įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję trys mėnesiai, tam tikrais atvejais pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų trukme.
Teismas pabrėžia, kad vienas iš principų, įtvirtintų Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d. yra teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas. Pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą, preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal Vidaus tarnybos statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.
Įstatymų leidėjas, keisdamas teisinį tam tikrų teisinių santykių reguliavimą, yra saistomas konstitucinių teisingumo, teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų. Vykdydamas LR Konstitucijos jam suteiktą įstatymų leidybos funkciją, jis turi konstitucinę pareigą įvertinti visas su keičiamu teisiniu reguliavimu susijusias aplinkybes, ir, jei būtina, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris ypatingais atvejais leistų visiškai arba iš dalies apsaugoti ir apginti teisei paklususių, įstatymo reikalavimų besilaikiusių asmenų įgytas teises, tam pasirinkdamas skirtingus teisėkūros metodus.
Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad siekdamas užtikrinti minėtą pareigą, įstatymų leidėjas, patvirtindamas Vidaus tarnybos statutą, taip pat priėmė ir Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kurio 2 str. 2 d. nustatė, kad iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Vidaus tarnybos statutui. Kadangi nuo vidaus tarnybos stažo priklauso pareigūnams suteikiamų kasmetinių atostogų trukmė, nustatomas priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis, kvalifikacinė kategorija bei pareiginis laipsnis, konstatuotina, kad vidaus tarnybos stažas ir jo apskaičiavimo tvarka turi esminę įtaką pareigūnų garantuojamų socialinių garantijų dydžiui, todėl šiems santykiams yra taikomi Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. reikalavimai.
Apibendrinusi tai, kas pasakyta, teisėja daro pagrįstą išvadą, kad iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo teisės aktai numatė, jog į vidaus tarnybos stažą yra įskaitytina pusė mokymosi aukštojoje mokykloje laiko, todėl sprendžia, kad po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo, siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, į pareiškėjo A. Ž. vidaus tarnybos stažą turi būti įskaitytas minėtas laikotarpis. Ginčo atveju, atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė materialinių teisės normų galiojimo laike taisykles bei konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, pagal kurį turi būti garantuojamos ir ginamos teisėtai įgytos asmens subjektinės teisės.
Pagal LR ABTĮ 13 str. 1 d., vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tai, kad teismas privalo vadovautis įstatymo aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis aukštesnės instancijos teismo, numato ir LR teismų įstatymo 33 str. 4 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-09-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556–984/2008 nurodė, kad asmeniui per tris mėnesius pareiškus valią tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje, t. y. stojus į tarnybą (Nuostatų 6.2 p. 2 pastraipa), asmeniui sėkmingai praėjus atitinkamas patikros procedūras ir paskyrus jį pareigūnu, laikytina, kad asmuo yra iš karto paskirtas pareigūnu Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 4 d. 6 p. prasme. Analogiškai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė ir 2005-10-29 sprendime administracinėje byloje Nr. A14–1622/2005.
Kaip jau minėta, pareiškėjas A. Ž. nuo 1984-11-26 LTSR VRM 1984-11-30 įsakymu Nr. 514 l/s paskirtas Nežinybinės apsaugos valdybos prie LTSR VRM Techninių priemonių skyriaus inspektoriumi-inžinieriumi (b. l. 28). Asmens anketą pareiškėjas užpildė 1984-09-10 (b. l. 59-62). Teisėja sprendžia, kad būtent 1984-09-10 pareiškėjas pareiškė valią dėl tarnybos vidaus reikalų sistemoje ir nepraleisdamas Nuostatų 6.2 p. Nustatyto 3 mėnesių termino stojo į tarnybą. Užbaigus pareiškėjo tinkamumo tarnybai patikrinimą, 1984-11-26 jis paskirtas Nežinybinės apsaugos valdybos prie LTSR VRM Techninių priemonių skyriaus inspektoriumi-inžinieriumi. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje atsakovo atstovė sutiko, kad pareiškėjas savo valią dirbti (tarnauti) vidaus reikalų sistemoje išreiškė 1984-09-17 prašyme Nežinybinės apsaugos valdybos prie LTSR VRM viršininkui, t. y. nepraėjus minėtam 3 mėnesių terminui stoti į tarnybą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, nustatęs, kad nuo pareiškėjo studijų užbaigimo 1984-06-29 iki jo priėmimo į pareigas praėjo 4 mėnesiai ir 27 dienos, į tai, kad pareiškėjas valią tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareiškė nepraėjus 3 mėnesių terminui po studijų užbaigimo, konstatuoja, kad pareiškėjas iš karto po aukštosios mokyklos užbaigimo buvo paskirtas pareigūnu, todėl pusė jo studijų Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laiko turi būti įskaitoma į jo tarnybos stažą (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 4 d. 6 p.). Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl, remiantis LR ABTĮ 89 str. 2 d., naikintinas. Pareiškėjo skundas tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą, įskaitant pusė jo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laiko (LR ABTĮ 88 str. 2 p.).
Panaikinus atsakovo Sprendimą anksčiau nurodytais motyvais, teismas pastebi, kad jis nepasisako dėl atsakovo ir jo atstovės atsiliepime bei teismo posėdyje išdėstytų kitų argumentų dėl pareiškėjo specialaus patikrinimo termino, dėl duomenų nebuvimo, kad pareiškėjas nuo pat pradžių pretendavo į statutines pareigas, nes jie nagrinėjamos bylos kontekste pripažintini teisiškai nereikšmingais.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 2 d., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo A. Ž. skundą patenkinti.
Panaikinti Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos 2009-02-11 sprendimą Nr. 5-S-862 „Dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo“.
Įpareigoti Policijos departamentą prie LR vidaus reikalų ministerijos perskaičiuoti A. Ž. vidaus tarnybos stažą, įskaitant pusė jo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laiko.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.