Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-338-1011/2024 kaltinamos L. V.-J. gynėjo advokato Viliaus Karolio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutarties, kuria netenkintas kaltinamosios L. V.-J. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-338-1011/2024, kurioje L. V.-J. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (4 veikos) ir 300 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi L. V.-J. už neatvykimą dalyvauti 2024 m. vasario 1 d., 2024 m. vasario 9 d., 2024 m. vasario 27 d. ir 2024 m. kovo 7 d. vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose buvo paskirta 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi netenkintas L. V.-J. skundas, kuriuo buvo prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi jai paskirtą 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą panaikinti.

II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir argumentai

4. Skundu kaltinamosios L. V.-J. gynėjas advokatas Vilius Karolis reiškia alternatyvius prašymus – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartį, arba, sumažinti kaltinamajai paskirtą baudą. Skunde nurodoma, kad L. V.-J. sirgo ilgą laiką ir dėl ilgalaikio nedarbingumo negalėjo teismui pateikti duomenų (atgaline data) ir reikalaujamos formos dokumento. Gynėjo įsitikinimu, tai nepaneigia fakto, kad kaltinamoji iš tiesų sirgo nuo 2024 m. sausio 22 d., o prašymas išduoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-989 patvirtintą medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą buvo galimas pateikti tik pasibaigus ligos eigai. Nurodoma, kad 2024 m. kovo 18 d. užsiregistravus vizitui ir 2024 m. kovo 26 d. pateikus tokį prašymą žodžiu konsultacijos metu, buvo nurodyta, kad atgaline data tokio prašymo medicininė įstaiga neišduoda. Teigiama, kad teisiamieji posėdžiai nebuvo praleisti tyčia, teismas turėjo būti aktyvus ir duomenis išreikalauti iš gydymo įstaigos tiesiogiai, kadangi nušalinus kaltinamosios advokatę, ši nebegalėjo atstovauti kaltinamosios ir surinkti visų reikiamų pažymų.

5. 2024 m. liepos 24 d. Vilniaus apygardos teisme gautas kaltinamosios L. V.-J. gynėjo advokato Viliaus Karolio prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo į bylą, t. y. 2024 m. birželio 25 d. prašymas adresuotas UAB „I.“ ir 2024 m. liepos 16 d. UAB „I.“ atsakymas.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Kaltinamosios L. V.-J. gynėjo advokato Viliaus Karolio skundas atmestinas

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama žemesniojo teismo nutartimi, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamosios gynėjo skundo argumentais, sprendžia, kad žemesniojo teismo sprendimas kaltinamajai už neatvykimą į teisiamuosius posėdžius paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą, yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 246 straipsnio 1 dalies nuostatas byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam, kuriam atvykti į teismą privaloma. BPK 163 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis BPK ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o BPK numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Teisę skirti baudą turi prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, o areštą – tik ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas. Įtariamasis ar kaltinamasis šiame straipsnyje nustatyta bauda gali būti nubaustas tik už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties.

9. Sprendžiant, ar BPK 163 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinė prievartos priemonė – bauda, kaltinamajai paskirta pagrįstai, būtina įvertinti, ar į teisiamuosius posėdžius kaltinamoji neatvyko dėl svarbios priežasties. BPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Pagal BPK 37 straipsnio 2 dalį, teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis, tačiau, pažymėtina, ši priežastis turi būti pakankamai svarbi, nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios.

10. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-338-1011/2024, kurioje pagal iš anksto nustatytą teisiamųjų posėdžių grafiką 2024 m. vasario 1 d., 2024 m. vasario 9 d., 2024 m. vasario 27 d. ir 2024 m. kovo 7 d. buvo paskirti teisiamieji posėdžiai, kuriuose kaltinamoji L. V.-J. nedalyvavo, todėl bylą nagrinėjančio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi jai buvo paskirta 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda. Kaltinamosios gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamoji neatvyko į teisiamuosius posėdžius ir neturėjo galimybės teismui pateikti šią aplinkybę patvirtinančių duomenų ir teisės aktų tvarka nustatytos formos dokumento dėl objektyvių priežasčių, t. y. ilgą laiką sirgo ir turėjo nedarbingumą.

11. Iš kaltinamosios gynėjo su skundu aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, kad L. V.-J. penkis kartus buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas nuo 2024 m. sausio 22 d. iki 2024 m. vasario 15 d. (Sodros duomenimis), 2024 m. sausio mėn. keturis kartus buvo užsiregistravusi pas gydytoją (2024 m. sausio 22 d., 2024 m. sausio 24 d. (du vizitai), 2024 m. sausio 26 d.), 2024 m. vasario mėn. taip pat keturis kartus buvo užsiregistravusi pas gydytoją (2024 m. vasario 14 d., 2024 m. vasario 15 d. (du vizitai), 2024 m. vasario 23 d.), 2024 m. kovo mėn. du kartus buvo užsiregistravusi pas gydytoją (2024 m. kovo 1 d. ir 2024 m. kovo 26 d.). Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti, kad vien kaltinamosios suplanuoti apsilankymai pas gydytoją savaime šalina atsakomybę už neatvykimą į teisiamuosius posėdžius. Be to, 2024 m. liepos 16 d. UAB „I.“ atsakyme yra nurodyta, kad kaltinamajai išduoti nedarbingumo pažymėjimai pateisina jos neatvykimą į darbą (tarnybą), bet ne neatvykimą į teisiamuosius posėdžius, kadangi laikinas nedarbingumas gali būti dėl įvairių priežasčių, kurios paprastai nesudaro kliūties asmeniui dalyvauti teisminiame procese. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog pagal BPK 37 straipsnio 1 dalį, liga gali būti pripažinta svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi, tačiau tai turi būti patvirtinta sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma. Vis dėlto, iš aukštesniajam teismui su skundu pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamoji ne kartą kreipėsi į gydytoją, tačiau objektyvių duomenų, kurie pagrįstų kaltinamosios ligą, byloje nėra.

12. Kita vertus, kaltinamosios gynėjas skunde nurodo, kad sveikatos apsaugos ministro patvirtintą medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą galima pateikti tik pasibaigus ligos eigai. Sutiktina, kad vien tokios medicininės pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą nebuvimas savaime nepaneigia, jog procese buvo nedalyvauta nesant svarbios priežasties, vis dėlto, nagrinėjamu atveju, aukštesnysis teismas negali daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamoji ėmėsi aktyvių veiksmų, jog gautų pažymą, patvirtinančią nedalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose priežastį – ligą. Be kita ko, aukštesnysis teismas laiko deklaratyvaus pobūdžio kaltinamosios gynėjo skunde nurodomus teiginius, kad 2024 m. kovo 18 d. užsiregistravus vizitui ir 2024 m. kovo 26 d. pateikus prašymą dėl medicininės pažymos žodžiu konsultacijos metu, buvo nurodyta, kad atgaline data tokio prašymo medicininė įstaiga neišduoda. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iš 2024 m. liepos 16 d. UAB „I.“ pateikto atsakymo matyti, jog L. V.-J. negalint dėl ligos dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, jai galėjo būti išduodama medicininė pažyma, tačiau kaltinamoji į UAB „I.“ nustatyta tvarka ir laiku nesikreipė. Minėtame UAB „I.“ atsakyme taip pat akcentuota, kad medicininė pažyma atgaline data negali būti išduodama.

13. Sutiktina su žemesniojo teismo argumentais, kad L. V.-J. teisminio nagrinėjimo metu buvo atstovaujama gynėjos, kuriai teismas suformulavo reikalavimą iki 2024 m. balandžio 7 d. pateikti tinkamos formos pažymą, patvirtinančią, kad kaltinamoji dėl objektyvių priežasčių (ligos) negalėjo dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose. Kartu teismas kaltinamąją atstovavusią gynėją informavo, kad kaltinamajai nepateikus jokių gydymo įstaigų išduotų pažymų apie jos turėtus susirgimus, gali būti svarstomas klausimas dėl jai paskirtos kardomosios priemonės sugriežtinimo bei BPK 163 straipsnyje numatytų prievartos priemonių taikymo. Taigi šiuo atveju, priešingai nei teigiama kaltinamosios gynėjo skunde, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas buvo aktyvus ir įspėjo kaltinamąją apie galimas pasekmes tuo atveju, jeigu ji teismui nepateiks medicininės pažymos. Bylą nagrinėjantis teismas neprivalėjo tiesiogiai kreiptis į kaltinamosios gydymo įstaigą ir išreikalauti atitinkamus duomenis, kadangi, pati L. V.-J., kaip minėta, būdama teismo įspėta apie medicininės pažymos pateikimą ir iš to galimas kilti pasekmes, turėjo būti suinteresuota tokios pažymos pateikimu.

14. Kaltinamosios gynėjas skunde taip pat formuluoja ir alternatyvų prašymą – sumažinti paskirtos baudos dydį, tačiau skunde nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių tokį prašymą. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajai paskirtas baudos dydis yra mažesnis, nei įstatymo (BPK 163 straipsnio 1 dalis) numatytas vidurkis, dėl to, žemesniojo teismo nustatytas baudos dydis yra proporcingas ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad bauda už neatvykimą dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose be svarbios priežasties, kaltinamajai L. V.-J. paskirta pagrįstai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Dėl to, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutarties kaltinamosios gynėjo skunde nurodytais motyvais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamosios L. V.-J. gynėjo advokato Viliaus Karolio skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.