Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas.

Kauno apygrdos teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, patikslintu 2023 m. kovo 20 d. nutartimi, pagal BK 22 straipsnio 14 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie paskirtos bausmės pridėta dalis 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė

Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 21 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 5 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos priimtas nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo atžvilgiu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Stebimos nuosekliai vykdomos nuteistojo teigiamos iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai,siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, atsirbojo nuo asmenų galinčių įtakoti jo nusikalstamumą, dalyvavo pakartotinai nusikaltusių asmenų TOG programoje, siekdamas asmeninių pokučių kreipėsi į RS psichologus ir lankė konsultacijas, geba analizuoti savo elgesio pasekmes ir stengiasi rinktis problemų sprendimus atsižvelgdamas į jas, nuo 2023 m. birželio 6 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. dalyvavo 22 akadaminių valandų trukmės programoje,drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo paskatintas keturis kartus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė skundžia Komisijos priimtą nutarimą, prašo jį panaikinti ir netaikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Prokurorės skundas grindžiamas tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip atitinkanti kriterijų vidutinį bei vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie turi reikšmės nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai. Prokurorė pažymi ir tai, kad nuteistasis iki bausmės atlikimo neturėjo nuoseklios darbinės patirties, išlaikant ilgus darbo santykius dėl turėtos priklausomybės narkotinėms medžiagosm. Ir nors ankstesnių bausmės atlikimų metu, nuteistasis stengdavosi spręsti turimą problemą dėl priklausomybės, tačiau išėjęs į laisvę vėl pradėdavo vartoti. Be to, nuteistojo padaryti nusikaltimai siejami su finaninsės naudos siekiu, o Socialinio tyrimo išvados duomenys atskleidžia, jog nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų , kurie apsunkina jo materialinę padėtį. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo atžvilgiu nustatyti apsauginiai veiksniai nėra pakankami manyti, kad išimtinai saugos nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, kadangi nuteistajam yra būdingas tų pačių klaidų kartojimas, anksčiau kilusių pasekmių neįvertinimas, ne kartą yra teistas, yra linkęs vykdyti įvairaus pobūdžio nusikaltimus, išvadų dėl ankstesnio elgesio nedaro. Tuo tarpu neatlikta nuteistojo bausmės dalis, prokurorės nuomone, taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. M. G. neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė, ir prokurorės skunde nurodytos aplinkybės, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad M. G. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Vis tik, sutiktina su prokurorės skunde nurodytais motyvais, jog šiuo atveju nuteistojo elgesys vis dar nėra tiek pozityviai pakitęs, jog galėtų būti pagrindu lygtinio paleidimo taikymui, o tokią išvadą teismas daro sekančiai. Nors Komisija skundžiamame nutarime išskyrė nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau teismas, bendrame nuteistojo elgsenos pokyčio kontekste, jų nesuabsoliutina ir sprendžia, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau visuma nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Juo labiau, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus nuteistojo M. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Ir nors minėta rizika kito iš didelės į vidutinę, kas teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, kaip minėta prieš tai, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu dar nėra tiek pozityviai pakitęs, jog leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos. Tai, kad nestebimos jokios akivaizdžios nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina nuteistojo elgesyje vyraujanti gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (laisvėje turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; ankstesnis kriminalinių nuostatų palaikymas; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir paribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie neabejotinai turi didelės reikšmės nuteistojo galimam pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, ir kurie privalo būti koreguojami tęsiant nuteistojo pataisos procesą įkalinimo įstaigoje. Tik aiškiai valdomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galėtų būti pagrindu sprendžiant, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys jau yra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima vertinti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau dabartinėje bausmės atlikimo stadijoje teismas tokios išvados daryti negali.

Sutiktina ir su prokurorės skunde nurodytu motyvu, jog nuteistojo atžvilgiu nustatyti apsauginiai, tai yra riziką pakartotinai nusikalsti mažianantys veiksniai, nelaikytini išskirtinai nuteistąjį saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio galimo lygtinio paleidimo metu. Bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistasis ir prieš darydamas nusikaltimus nesusidūrė su gyvenamosios vietos sunkumais, o jo turimi finansiniai įsipareigojimai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad nuteistasis neturi pastovios darbinės patirties, nusikaltimai buvo daromi siekiant finansinės naudos, nuteistasis taip pat, turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, kas skatino jo itin priešingą teisei elgesį, todėl manytina, kad nuteistajam siekiant patenkinti savo poreikius, tai gali tapti priežastimi skatinančia grįžti prie senų gyvenimo įpročių, dėl ko šiuo metu nuteistasis ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Aiškus poslinkis, darant pažangą, aukščiau paminėtose probleminėse srityse, galėtų būti pagrindas svarstant ar nuteisto elgesyje egzistuoja materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis anksčiau yra teistas 8 kartus, ir tai atskleidžia, jog M. G. nėra linkęs pasimokyti iš savo ankstesnio patyrimo, išvadų dėl priešingo įstatymams elgesio nedaro, o jo dabartinė, nepakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio raišką, patvirtina, jog ir šiuo metu nuteistasis esmingų išvadų dėl savo ankstesnio elgesio, padaręs nėra. Aptartų duomenų visuma rodo, jog nuteistojo pataisos procesas nėra baigtas, kaip ir nėra pasiekti bausmei keliami tikslai, todėl teismas sprendžia, jog dar nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistojo elgesys jau yra tiek pozityviai pakitęs, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tik tikslingos ir sistemingos nuteistojo pastangos galėtų leisti spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą, ko nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama, ką nurodė ir prorkurorė savo skunde. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, laisvės atėmimo bausme nuteistasis asmuo privalo patirti nepatogumus ir suvaržymus, kurie jam privalo būti paskata keičiant savo nusikalstamą elgesį. Teismo vertinimu, M. G. neatliktos bausmės dalis, ją įvertinus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Tuo tarpu dabartinėje pataisos stadijoje, dar negalima spręsti, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti ir lygtinio paleidimo taikymas būtų efektyvus. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra skatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Šiuo atveju, tokios išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas jo neizoliavus nuo visuomenės, įvertinus visus bylos duomenis, teismas daryti negali.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Konstatuotina, jog nenustatyta jokia akivaizdi nuteistojo pažanga, kuri būtų pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, atsižvelgiant į tai prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam M. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.