Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Vilučio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 136 MGL (5 121,76 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2025 m. gegužės 20 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,83 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu D. M. kaltu prisipažino ir nurodė, jog prisipažįsta, kad 2025 m. gegužės 20 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo savo sutuoktinei G. M. priklausantį automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai jam nustatė 2,83 promilės neblaivumą. 2025 m. gegužės 20 d. jis buvo savo sode, (duomenys neskelbtini) kaime, kur, dirbdamas namų ūkio darbus, išgėrė 0,5 l talpos butelį brendžio. Gėrė, nes nežadėjo niekur važiuoti. Į pavakarę jam paskambino sutuoktinė ir jam skubiai reikėjo pas ją. Jis sutuoktinei nesakė, kad yra neblaivus ir, kad negali vairuoti automobilio, nenorėjo sutuoktinės nervuoti. Sėdo į automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą sutuoktinės vardu, ir vienas išvažiavo pas sutuoktinę. Važiuodamas (duomenys neskelbtini), pasisuko pažiūrėti pro langą ir tuo momentu išvažiavo į priešingą eismo juostą bei atsitrenkė į priešpriešais atvažiuojantį automobilį „BMW“. Į eismo įvykio vietą buvo iškviestos spec. tarnybos, atvažiavus policijos pareigūnams jam buvo nustatytas neblaivumas, pirmu pūtimu įpūtė į alkotesterį 2,83 promilės, antru pūtimu - 2,85 promilės. Jo vairuojamas automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę, o jį pažįstamas parvežė į namus. Jis savęs dėl to, kad vairavo neblaivus, nepateisina, labai dėl to gailisi. Sutinka su visomis aplinkybėmis ir prašo bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Papildomai apklaustas 2025 m. gegužės 26 d. D. M. parodė, kad prisipažįsta, kad 2025 m. gegužės 20 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą jo sutuoktinės G. M. vardu, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,83 promilės etilo alkoholio koncentracija. Sutinka su visomis pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis. Laikosi ankstesnėje apklausoje duotų parodymų dėl įvykio aplinkybių. Tik nori patikslinti, kad jis neprisimena, kas jam tiksliai paskambino 2025 m. gegužės 20 d., kad jis išvažiavo, būdamas neblaivus, manė, kad sutuoktinė, tačiau pasirodo - ne ji. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam baudą.

Be kaltinamojo parodymų nusikalstamos veikos aplinkybės ir jo kaltė įrodyta kitais tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo tėvui R. Š.. 2025 m. gegužės 20 d., apie 19.10 val., jis šiuo automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) g., link A1 kelio. Šioje vietoje yra po vieną eismo juostą dvejomis kryptimis. Kryptimi priešais jį važiavo automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris staiga išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, t. y. į tą eismo juostą, kuria važiavo jis, ir atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio „BMW“ priekinę dalį ją apgadindamas. Išlipęs iš savo automobilio „BMW“, jis pastebėjo, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas galimai yra neblaivus, nes nuo pastarojo sklido aitrus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vairuotojas jam pradėjo sakyti: „Tik nieko nereikia, nieko nereikia, gal susitarsime“, ir po kurio laiko pasiūlė jam 5 000 Eur, kad nebūtų kreipiamasi skubios pagalbos numeriu. Kadangi jis įtarė, kad vairuotojas yra neblaivus, todėl dėl įvykio kreipėsi skubios pagalbos numeriu. Automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtas vyras vyko vienas, vaizdo registratoriaus jo automobilyje „BMW“ nėra. Turtinę žalą bei poziciją dėl civilinio ieškinio galės pareikšti jo tėvas ikiteisminio tyrimo eigoje. Sužalojimų niekas nepatyrė.

Liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu, tačiau juo naudojosi ir jos sutuoktinis D. M.. Su sutuoktiniu kartu negyvena, jie gyvena atskirai, ji gyvena (duomenys neskelbtini) k., o sutuoktinis – (duomenys neskelbtini) k. Ką sutuoktinis D. veikė 2025 m. gegužės 20 d., ji nežino, taip pat nieko nežino ir apie tiriamą įvykį. 2025 m. gegužės 21 d., apie 08.00 val., jai paskambino D. ir pasakė, kad jis prisidirbo, t. y. prisigėrė ir prisidarė bėdų, pasakė, kad automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra uždarytas į policijos saugojimo aikštelę ir, kad automobilį reikia atsiimti. Ji nežinojo, kad sutuoktinis vairavo automobilį neblaivus. Kur D. gėrė ir su kuo, ji taip pat nežino. Prašo grąžinti jos vardu registruotą minėtą automobilį.

BIRT ataskaitų žiūryklės ir 2025 m. gegužės 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame fiksuota Bendrojo pagalbos centro padaryto garso įrašo, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92388883905, skambu io prad ia_ 2025-05-20 19_14_52)“ apžiūra, duomenimis J. Š. 2025 m. gegužės 20 d., 19.14 val., telefonu skubios pagalbos numeriu 112 pranešė, kad ką tik išvažiavime iš (duomenys neskelbtini) į autostradą į jo vairuojamą automobilį „BMW 535“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė išgėręs automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris užmigo ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Vietos adresas (duomenys neskelbtini) g.

2025 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūros objektas yra automobiliai „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini) g. Automobiliai stovi vienas priešais kitą. Automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra priešpriešinėje eismo juostoje. Automobiliai stovi lygiagrečiai automagistralei. Automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis ir variklio dangtis yra apgadinti. Automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis ir kairės pusės žibintas yra apgadinti, prie priekinio kairės pusės rato, ant asfalto, yra išbėgęs skystis. Apžiūros metu paimti objektai: automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2025 m. gegužės 20 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti D. M. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, buvo įvertinta bendra D. M. asmens būklė: gali eiti tiesia linija - pėda po pėdos; gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. AREN 0112 (patikros sertifikatas Nr. 2262205 galioja iki 2025 m. liepos 21 d.) rodmenimis nustatyta, kad 2025 m. gegužės 20 d. 19.32 val. D. M. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 2,83 promilės, 19.48 val. – 2,85 promilės.

2025 m. gegužės 23 d. kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų mobiliųjų kūno kamerų „Body“ įvykio vietoje padaryti vaizdo įrašai, pavadinimais „export-rd1dn“, „export-bzejl“ ir „export-thsys“, jų duomenimis D. M. nurodo, kad jis yra neblaivus, degtinę gėrė prie 30 min., važiavo po darbo namo, alkoholį vartojo darbe. D. M. alkotesteriu pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,83 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu - 2,85 promilės neblaivumas.

AB „Regitra“ duomenimis, automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso G. M..

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Toyota Auris 1.6 VVT-i Sol“ 2007 metų gamybos kaina su PVM yra 3 060,00 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog D. M. 2025 m. gegužės 20 d. apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatyta 2,83 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, liudytojo J. Š. parodymai, policijos pareigūnų body kamerų įrašų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys. Kaltinamasis pripažino, kad 2025 m. gegužės 20 d. dirbdamas sode jis vartojo alkoholį – brendį, vakarop jam paskambino asmuo, kas konkrečiai neprisimena, jis vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) pasisuko pažiūrėti pro langą ir tuo metu išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir joje susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu „BMW“. Liudytojas J. Š. patvirtino, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link A1 kelio, priešpriešiais važiavęs automobilis „Toyota“ staiga įvažiavo į jo eismo juostą, kur susidūrė su jo vairuojamu automobiliu „BMW“, iš „Toyota“ išlipęs vairuotojas buvo neblaivus, nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas, prašė jo neskambinti į BPC, susitarti, siūlė 5 000 Eur. Iš policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašų nustatyta, kad alkotesteriu patikrinus asmens blaivumą, vairuotojui buvo nustatytas 2,83 promilių neblaivumas pirmo tikrinimo metu, 2,85 promilių neblaivumas antro tikrinimo metu. Kaltinamajam nustatytas girtumo laipsnis patvirtintas alkotesterio kvitais ir neblaivumo nustatymo aktu. Minėti duomenys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, jog D. M., būdamas neblaivus, kai girtumas viršija 1,51 promiles, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad D. M. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai vertintini ir kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, D. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda bei jos dydžiu.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis D. M. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant D. M. asmenybę, pažymėtina, kad baustas administracine tvarka, teistas vieną kartą už kontrabandą, Liteko duomenimis praeityje (2012 m.) buvo baustas administracine tvarka už eismo įvykio sukėlimą vairuojant transporto priemonę neblaivios būklės (pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį), duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, byloje pateikta nėra. D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors prokuroras pareiškime nurodo, kad D. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką, padarė būdamas recidyvistas, teismas pažymi, kad pagal galiojančią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją, yra teismo diskrecija pripažinti asmenį recidyvistu, jei jis atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad D. M. praeityje teistas tik vieną kartą už sunkų nusikaltimą, numatytą 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Nors šis teistumas nėra išnykęs, tačiau nagrinėjama veika ir veika, už kurią jis buvo nuteistas anksčiau, labai skiriasi pagal pavojingumą, yra labai skirtingos savo esme, tai visiškai bendrų požymių neturinčios veikos, jas skiria pakankamai didelis laiko tarpas, todėl teismas mano, kad pripažinti kaltinamąjį recidyvistu ir laikyti, kad jis padarė nagrinėjamą nusikaltimą būdamas recidyvistu, šiuo atveju nėra pagrindo. Užsienyje (Prancūzijoje) D. M. buvo teistas už vairuotojo kortelių ir kelių transporto priemonėse sumontuotų tachografų naudojimo tvarkos pažeidimą, tokio pobūdžio teisės pažeidimas Lietuvoje nelaikytinas nusikaltimu, o tik administraciniu nusižengimu pagal ANK 454 straipsnio 8-9 dalis, todėl šis užsienio teistumas vadovaujantis BK 27 straipsnio 4 dalimi, 97 straipsnio 9 dalimi, teisinės reikšmės, sprendžiant pripažinimo recidyvistu klausimą, neturi.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad anksčiau yra teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikaltimą, į nusikalstamos veikos pobūdį, skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė BK 64 straipsnio 1, 2 dalių, 65 straipsnio 2 dalies pagrindu bendrinti šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą su Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu D. M. paskirta 136 MGL (5 121,76 Eur) bauda ir paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) baudą ir 136 MGL (5 121,76 Eur) baudą, tačiau baudas vykdyti atskirai. Pažymėtina, kad pagal BK 64 straipsnio 2 dalies nuostatas turi būti bendrinamos bausmės ne su ankstesniu nuosprendžiu paskirta visa bausme, o tik su visa neatlikta bausme, taigi gali būti pridedama tik naujo nuosprendžio priėmimo momentui likusi atlikti (neatlikta) bausmė. Bylos medžiagoje yra pateiktas Lietuvos Apeliacinio teismo administracijos 2025 m. birželio 12 d. raštas, kad kaltinamasis nėra nesumokėjęs baudos, baudos išieškojimas perduotas antstoliui R. V.. Byloje nėra pateikta duomenų apie Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu D. M. paskirtos 136 MGL (5 121,76 Eur) baudos priverstinį įvykdymą – dalinį ar visišką jos išieškojimą, likusią neišieškotą baudos dalį, todėl bausmės pagal atskirus nuosprendžius nebendrinamos.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Taip pat kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas (BK 72 str.), uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.) ir dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje (BK 72⁵ straipsnis).

D. M., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant jos terminą, atitinkantį nustatytą vidurkį – trejus metus. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. gegužės 22 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, kad D. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, automobilis priklauso trečiajam asmeniui – jo sutuoktinei G. M.. G. M. nurodė, kad ji su sutuoktiniu gyvena atskirai, negalėjo paaiškinti, kaip jai priklausanti transporto priemonė atsidūrė neblaivaus sutuoktinio valdyme, nes tos aplinkybės nežinojo. Teismas pripažįsta, kad transporto priemonės savininkė negalėjo numatyti, kad D. M. paims jai priklausančią ir jos naudojamą transporto priemonę ir vairuos ją neblaivus, apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo.

Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis D. M. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vairuodamas apsvaigęs kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, padarė žalą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui. Kadangi transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie jos panaudojimą nusikalstamai veikai daryti, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto - automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 3 060 Eur. Tokiu būdu teismas siekia sulaikyti nuo galimo vairavimo kitos galimos neblaivios būsenos metu ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Atsižvelgiant į aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta esant neblaiviam, ir neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairavimas transporto priemonės tokios būsenos gali sukelti itin skaudžias pasekmes ne tik kaltinamajam, bet ir aplinkiniams, kitiems eismo dalyviams, D. M. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje - įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje, nustatant 1 metų jos įvykdymo terminą, skaičiuojant jį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kiti klausimai.

D. M. 2025 m. gegužės 22 d. paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po to naikintinos.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Transporto priemonę „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti G. M., grąžinti savininkei G. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 MGL, tai yra 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu D. M. paskirti bausmę – 60 MGL, tai yra 3 000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis, 72⁵ straipsniu, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo;

2) išieškoti iš D. M. transporto priemonės „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 060 (tris tūkstančius šešiasdešimt) eurų valstybės naudai;

3) įpareigoti D. M. dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje, nustatant 1 (vienerių) metų jos įvykdymo terminą, skaičiuojant jį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus pranešti AB Regitra apie specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones D. M. atėmimą 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 22 d.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti.

Transporto priemonę „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti G. M., grąžinti savininkei G. M..

Išaiškinti D. M. , kad 3 000 Eur bauda per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3 060 Eur per tris dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ ar atitinkamai „konfiskuotino turto vertė“(būtina nurodyti bylos numerį Nr. e1-3012-369/2025), įmokos kodas 6801 (baudai), ir 6610 (konfiskuojamam turtui)): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“ bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą ir konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos ar konfiskuotino turto vertės sumos, ši bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti D. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.