- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-29
- Bylos Nr.
- A-756-672-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Bateris“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinei muitinei
- Advokatai
- Martynas Stankevičius
- Kategorijos
- 10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),
atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Andrei Burbulytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Bateris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Bateris“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Bateris“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamento) 2006 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 1A-4.14-309; 2) atlikti ekspertinį ginčo prekės tyrimą, tyrimui paimant naują mėginį; 3) dėl tinkamo prekės klasifikavimo kreiptis į Europos Bendrijų komisiją, nes kitose valstybėse narėse švino sulfatai, gauti po akumuliatorių perdirbimo, klasifikuojami 2833 27 70 KN kodu, o akumuliatorių atliekos ir laužas, skirti perdirbimui, yra klasifikuojami 8548 10 91 KN kodu; 4) iš atsakovų solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas paaiškino, kad 2006 m. gegužės 24 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Kirtimai“ buvo deklaruota importuojama prekė - švino sulfatai, prekės kodas KN 28332970; sulaikius minėtą prekę ir paėmus mėginį ekspertiniam tyrimui, Muitinės laboratorija 2006 m. birželio 6 d. surašė tyrimo protokolą Nr. 6T0314 ir konstatavo, kad tyrimui pateiktos prekės KN kodas yra 8548 10 91, TARIC kodas 8548 10 91 00. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia Muitinės laboratorijos išvada, Muitinės departamentui teikė skundą su prašymu atlikti ekspertinį tyrimą ir nustatyti prekės kodą, tačiau skundas buvo atmestas. Pareiškėjo nuomone, Muitinės departamentas, priimdamas sprendimą, neišnagrinėjo skunde nurodytų pareiškėjo prašymų, neužtikrino visų aplinkybių įvertinimo, nors objektyviai nustatyti prekės kodą būtų galima tik paėmus naują prekės mėginį ir atlikus naują ekspertinį tyrimą. Tuo atsakovas pažeidė Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1719/2005, kuris numato, kad prekė turi būti klasifikuojama vienodai visose valstybėse narėse ir ši išlyga yra privaloma ir turi būti tiesiogiai taikoma visose valstybėse narėse. Pareiškėjas pabrėžė, kad produktas, gautas po akumuliatorių perdirbimo - švino sulfatai, visose valstybėse narėse klasifikuojami KM kodu 2833 29 70, pateikė Muitinės departamentui Vokietijos įmonės „BERZELIUS“ Metall GMBH bei Estijos įmonės „ECOMETAL AS“ raštus, kuriuose muitinės pareigūnų veiksmai, įvertinant prekes, vertinami kaip prieštaraujantys nusistovėjusiai praktikai Europos Bendrijų narėse. Šių įrodymų Muitinės departamentas nevertino. Pareiškėjo teigimu, atsakovo sprendimas prieštarauja prekių klasifikavimo principams pagal prekių kilmę, cheminę sudėtį, medžiagą, iš kurios pagaminta prekė, pagal atliekamą funkciją, todėl prekė neteisingai buvo klasifikuota pagal skirsnį, nors prekės yra visiškai nepanašios, neteisingai nustatytos medžiagos apdorojimo laipsnis, nes akumuliatorių laužas skirta perdirbimui buvo sumaišytas su akumuliatorių perdirbimo pasekmėje gautu produktu - švino sulfatu. Pareiškėjas nesutiko su prekės kodo nustatymu netinkamai parinkus skirsnį prekės klasifikavimui, nes švino sulfatai yra chemijos produktas - metalo druska, gauta po akumuliatorių perdirbimo ir turi būti klasifikuojama 28 skirsnyje prie chemijos pramonės produktų, 2833 pozicijoje prie sulfatų, 2833 29 70 KN subpozicijoje (švino sulfatai). Skunde nurodė, kad Muitinės laboratorija netinkamai taikė Komisijos reglamento (EB) Nr. 1719/2005, 2005 m. spalio 27 d. iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl bendrojo muitų tarifo 1 priedą (toliau – ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1719/2005) nuostatas ir netinkamai klasifikavo švino sulfatus, priskirdami šią prekę prie 8548 pozicijos, o švino sulfatai (84,3 proc. masės) jokiu būdu negali būti laikomi išeikvotu akumuliatoriumi, nes švino sulfatai yra produktas gautas po akumuliatorių perdirbimo, ir šiam produktui klasifikuoti yra nustatytas kodas 2833 29 70.
Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 30-31). Paaiškino, kad prašymas paimti naują mėginį nepagrįstas, nes nebuvo pažeista prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitiniam tikrinimui instrukcija, tai įrodo pareiškėjo atstovo S. Beniulio parašas mėginio ėmimo protokole, pastarasis jokių pretenzijų nereiškė. Dėl prašymo kreiptis į Europos Bendrijų Komisiją atsakovas paaiškino, kad teisės aktai nenumato tokios kreipimosi galimybės, kadangi UAB „Bateris“ importuojamų prekių klasifikavimo atvejis nėra sudėtingas ir muitinei neiškilo abejonių dėl jų klasifikavimo, todėl į komitetą nebuvo kreiptasi. Pateikti įmonių raštai neįrodo, kad Europos Sąjungos muitinės prekes, dėl kurių vyksta ginčas, klasifikuoja KN 2833 27 70 kodu, o pareiškėjo importuojamos prekės negali būti klasifikuojamos šiuo kodu, nes, remiantis Tarybos reglamento Nr.2568/87/ 28 skirsnio 1 pastabos a dalimi, šiame skirsnyje klasifikuojami atskiri cheminiai elementai arba atskiri chemijos atžvilgiu apibūdinami junginiai su priemaišomis arba be priemaišų, atsižvelgus į švino sulfato gamybos technologiją, metalo gabaliukai ir metalinio tinklelio nuolaužos švino sulfato priemaišoms, susidariusioms gamybos metu, negali būti priskiriamos. Atsakovo teigimu, Muitinės laboratorijos Tyrimo protokole nurodyta, kad tyrimui pateiktas mėginys yra rudos spalvos miltelių ir tos pačios spalvos (su pilkos spalvos priemaiša) metalo laužo (vielos bei netaisyklingos formos gabaliukų tinklelio fragmentų) mišinys plastikiniame maišelyje, o, remiantis Suderintos sistemos (SS) paaiškinimų 2833 pozicija, toks mėginys nepriskiriamas KN 2833 29 subpozicijai. Atsakovo teigimu, pareiškėjo importuojamos prekės negali būti klasifikuojamos 2833 29 70 KN kodu kaip švino sulfatas, o turi būti klasifikuojamos KN kodu 85481091 kaip akumuliatorių laužas, kurio sudėtyje yra švino.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą paliekant atsakovo sprendimą galioti nepakeistą (b.l. 32-33).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. gegužės 24 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Kirtimai“ deklaravo importuojamą prekę - švino sulfatus (prekės kodas 28332970) (b.l. 11). Kilus įtarimui, kad neteisingai deklaruotas prekės kodas, buvo paimtas prekės mėginys (b.l. 7-8,9). 2006 m. birželio 6 d. Muitinės laboratorija, ištyrusi mėginį, nustatė, kad tyrimui pateiktas mėginys yra rudos spalvos miltelių ir tos pačios spalvos (su pilkos spalvos priemaiša) metalo laužo (vielos bei netaisyklingos formos gabaliukų, tinklelio fragmentų) mišinys plastikiniame maišelyje, mėginio plombavimas nepažeistas, tyrimui pateikto mėginio, sudaryto iš švino sulfato, švino oksido ir švino ir švino laužo mišinio, sudėtis yra būdinga švino akumuliatorių laužui, ir padarė išvadą, kad tyrimui pateiktos prekės KN kodas yra 8548 10 9*1, TARIC kodas - 8548 10 91 00 (b.l. 12-13). 2006 m. birželio 15 d. pareiškėjas pateikė skundą Muitinės departamentui, prašydamas atlikti ekspertinį tyrimą, paimti naują prekės mėginį, kreiptis dėl tinkamo prekės klasifikavimo į Europos Bendrijų komisiją (b.l. 14-16). 2006 m. liepos 17 d. sprendimu Muitinės departamentas atmetė pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, kad prekė turi būti klasifikuojama KN kodu 85481091, kaip akumuliatorių laužas (b.l. 18-19).
Teismas nurodė, jog byloje kilęs ginčas dėl įvežtos prekės kodo tinkamo klasifikavimo.
Sprendime nurodyta, jog 2004 m. spalio 27 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1332 „Dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ 6 punkte nustatyta, kad taikant Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Muitinės laboratorija yra įgaliota institucija tirti prekių pavyzdžius ir mėginius, siekiant nustatyti prekių klasifikaciją pagal muitinės vartojamas nomenklatūras, ši nuostata įtvirtinta Muitinės laboratorijos nuostatuose, patvirtintuose Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1B - 1020. Vadovaujantis Muitinės pareigūnų paimtų prekių (pavyzdžių) klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras nuostatais, patvirtintais Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-415, prekių muitinio tikrinimo metu, kilus abejonėms dėl jų klasifikavimo pagal muitinės nomenklatūrą teisingumo, muitinės pareigūnas paėmė mėginį tikslu patikrinti, ar deklaruojamas prekių muitinės nomenklatūros kodas atitinka faktiškąjį prekės kodą. Paimant mėginį dalyvavęs pareiškėjo atstovas muitinės tarpininkas Sigitas Beniulis jokių pastabų ar pretenzijų nepareiškė, o muitinės tarpininko atstovas pagal savo profesiją laikytinas muitinės teisę išmanančiu asmeniu, į mėginio paėmimo protokolą privalėjo įrašyti pastabas, jei jų būtų turėjęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A15-386/2005). Remdamasis 2004 m. balandžio 27 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-415 patvirtinta prekių mėginių ėmimo muitiniam tikrinimui tvarka, iš byloje esančių įrodymų teismas padarė išvadą, kad prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitiniam tikrinimui instrukcija nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą paimti naują mėginį.
Teismas nusprendė, jog atsakovas pagrįstai atsisakė kreiptis į Europos Bendrijų Komisiją, kadangi pareiškėjo UAB „Bateris“ importuojamų prekių klasifikavimo atvejis nėra sudėtingas ir neiškilo abejonių dėl jų klasifikavimo. Pagal 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 8 straipsnį į Komitetą kreipiamasi esant sudėtingiems prekių klasifikavimo atvejams. Teismas nurodė, jog prekių klasifikavimo pagrįstumą patvirtino teismo posėdžio metu dalyvavusi specialistė, kurios duotais paaiškinimas teismas neturi pagrindo abejoti. Muitinės laboratorijos tyrimo protokole Nr. 6T0314 nustatyta, kad tyrimui pateiktas mėginys yra rudos spalvos miltelių ir tos pačios spalvos (su pilkos spalvos priemaiša) metalo laužo (vielos bei netaisyklingos formos gabaliukų, tinklelio fragmentų) mišinys plastikiniame maišelyje. Suderintos sistemos paaiškinimų (Tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijos priedas) 28 skirsnio paaiškinimais Bendrųjų nuostatų A dalyje išaiškinta sąvoka „priemaišos“, kuri reiškia tik medžiagas, patekusias į atskirą cheminį junginį vien tik gamybos proceso (įskaitant gryninimą) metu, tiesiogiai jam vykstant, tai gali būti nepakitusios (nesureagavusios) pirminės medžiagos, priemaišos, kurios buvo pirminėse medžiagose, reagentai, naudoti gamybos procese (įskaitant gryninimą), šalutiniai produktai (b.l.44). Teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad, atsižvelgus į švino sulfato gamybos technologiją, metalo gabaliukai ir metalinio tinklelio nuolaužos negali būti priskiriamos švino sulfato priemaišoms, susidariusioms gamybos metu. Suderintos sistemos (SS) paaiškinimų 2833 pozicijos paaiškinimais KN 2833 29 subpozicijai priskiriamas švino sulfatas, kuris gaunamas iš švino nitrato arba švino acetato, taip pat lydant švino oksidą, natrio chloridą ir sieros rūgštį, yra baltos arba pilkšvos spalvos miltelių arba baltos spalvos kristalų pavidalo, o šiuo atveju tyrimui pateiktas mėginys buvo tamsiai rudos spalvos miltelių ir metalo gabaliukų mišinys. Teismas nurodė, jog šią poziciją patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavusi specialistė, todėl teismas nusprendė, kad pareiškėjo importuota prekė negali būti klasifikuojama 2833 29 70 KN kodu, o turi būti klasifikuojama KN kodu 8548 10 91 kaip akumuliatorių laužas, kurio sudėtyje yra švino, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti). Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas atmesdamas pareiškėjo prašymą paimti naują prekės mėginį, atlikti ekspertinį tyrimą ir nustatyti prekės kodą. Teismas nurodė, kad toks prašymas negali būti tenkinamas, nes 2004 m. spalio 27 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1332 „Dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą ir 1993 m. liepos 2d. Komisijos reglamento (EEB) 2454/93, išdėstančio tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ 6 punkte nustatyta, kad taikant kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Pareiškėjo nuomone, minėta teisės norma numato kitokią prekių klasifikavimo procedūrą, nei nurodė teismas. Ši norma reiškia tai, kad Muitinės laboratorija teikia išvadas dėl prekių klasifikavimo, tačiau joje nenumatyta, kad ekspertizės negali atlikti kita nešališka, kompetentinga institucija. Siekiant išsiaiškinti objektyvią tiesą, pareiškėjas ir kreipėsi teisinės gynybos į teismą, prašydamas teismą, skirti teisminę ekspertizę. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl tinkamo prekės klasifikavimo kreiptis į Europos Bendrijų komisiją, nes kitose valstybėse narėse, švino sulftatai, gauti po akumuliatorių perdirbimo, klasifikuojami 2833 27 70 KN kodu. Tuo tarpu, akumuliatorių atliekos ir laužas, skirti perdirbimui, yra klasifikuojami 8548 10 91 KN kodu. Teismas nevertino pareiškėjo pateiktų šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjo manymu, muitinės laboratorija netinkamai taikė Komisijos reglamento nuostatas ir netinkamai klasifikavo švino sulfatus, priskirdami šią prekę prie 8548 pozicijos. Komisijos reglamento (EB) Nr.1719/2005 85 skirsnio pastabų 7 punkto 557 puslapyje nustatyta, kad 8548 pozicijoje „išeikvoti galvaniniai elementai, išeikvotos galvaninės baterijos ir išeikvoti elektros akumuliatoriai“ apibrėžti kaip tokie elementai, baterijos ir akumuliatoriai, kurie netinka vartoti dėl jų sulūžimo, supjaustymo, susidėvėjimo ar dėl kitų priežasčių arba jų neįmanoma iš naujo pakrauti. Švino sulfatai (84,3 proc. masės) negali būti laikomi išeikvotu akumuliatoriumi, nes švino sulfatai yra produktas, gautas po akumuliatorių perdirbimo, ir jam klasifikuoti yra nustatytas kodas 2833 29 70 (Komisijos reglamentas (EB) Nr.1719/2005). Esminis skirtumas tarp 2833 ir 8548 pozicijų yra tas, kad 2833 pozicija - sulfatai yra nepavojinga medžiaga, kuri yra gauta po akumuliatorių perdirbimo. Tuo tarpu 8548 pozicija - išeikvoti elektros akumuliatoriai yra pavojinga prekė, kuri išlieka pavojinga iki perdirbimo. Apeliantas pabrėžia, kad pagal nusistovėjusią Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, Europos Sąjungos Taryba suteikė Komisijai didelę diskreciją bendradarbiaujant su valstybių narių muitinės ekspertais patikslinti su atitinkamos prekės klasifikavimu susijusių tarifinių pozicijų turinį. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Europos Bendrijų Teisingumo Teismo suformuotą praktiką ir nepagrįstai atsisakė kreiptis į Europos Bendrijų Komisiją. Teismo sprendimas prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsniui. Prieš 2006 m. lapkričio 14 d. posėdį teismui buvo pateiktas 2006 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjo raštas Vilniaus teritorinės muitinei, kuriuo buvo prašoma išduoti leidimą paimti prekės mėginį, skirtą nepriklausomos ekspertizės atlikimui. Vilniaus teritorinė muitinė per nepilnus du mėnesius niekaip nereagavo į pareiškėjo prašymą, o teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad į tokius prašymus nėra reikalo atsakinėti ir tuo labiau tenkinti prašymą išsiaiškinti objektyvią tiesą. Teismas taip pat atsisakė tenkinti prašymą dėl naujo mėginio paėmimo ir teismo skirtos ekspertizės atlikimo. Atmesdamas prašymą dėl kreipimosi į Europos Bendrijų komisiją teismas įtvirtino tokią praktiką, kad dėl muitinės laboratorijos sprendimų į teismą kreiptis teisminės gynybos nėra prasmės, nes muitinės laboratorijos išvadų užginčijimui nėra teisinio mechanizmo. Esant prieštaringiems įrodymams (kitose Europos Bendrijos valstybėse analogiškos prekės klasifikuojamos kitu kodu negu prekę klasifikuoja Lietuvos muitinė) ir prieštaravimų nepašalinus, teismui nebuvo pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas deklaravo neteisingą prekės kodą. Vienu iš pagrindinių požymių prekių klasifikavimui muitinės laboratorija nurodė prekės spalvą ir paaiškino, kad švino sulfatas turi būti pilkšvos spalvos, tuo tarpu ekspertizei pateiktas mėginys yra rudos spalvos. Muitinės laboratorijos atstovė teikdama paaiškinimus teismo posėdyje patvirtino, kad švino sulfatas, kuris yra pilkšvos spalvos, turi savybę oksiduotis, o po oksidavimosi tampa rudos spalvos. Tokiu būdu muitinės laboratorijos specialistė paneigė muitinės laboratorijos išvadą, kad ekspertizei pateikta medžiaga neatitinka švino sulfatui būdingos pilkšvos spalvos ir dėl to ši medžiaga negali būti priskirta švino sulfatui. Ekspertizei pateiktas mėginys niekaip negalėjo būti pilkšvos spalvos, nes jis oksidavosi ir tapo rudos spalvos, bet spalvos pasikeitimas po oksidavimosi negalėjo būti pagrindu pakeisti prekės klasifikavimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas Muitinės departamentas ir tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė prašo jį atmesti. Atsiliepimai grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir paaiškinimai pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė panaikinti muitinės ir pirmosios instancijos teismo sprendimus, prašė pripažinti, kad atsakovai pripažino prekių sulaikymą neteisėtu, teigė, kad ginčo dėl prekių klasifikavimo nėra.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pareiškėjas teigia, kad jo importuota prekė – produktas, gautas po akumuliatorių perdirbimo, – švino sulfatas – turėtų būti klasifikuojama Kombinuotosios nomenklatūros kodu 2833 29 70. Muitinės departamento sprendimu, atmetant UAB ,,Bateris“ skundą dėl Muitinės laboratorijos 2006 m. birželio 6 d. Tyrimo protokolo Nr. 6T0314, konstatuota, kad pareiškėjo 2006 m. gegužės 24 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste ,,Kirtimai“ deklaruota importuota prekė klasifikuotina KN kodu 8548 10 91, t. y. kaip akumuliatoriaus laužas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdami administracines bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.
Skundu (b. l. 3-6) pareiškėjas prašė panaikinti Muitinės departamento 2006 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 1A-4.114-309. Šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą sprendime vertino ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau byloje minimo sprendimo originalo ar tinkamai patvirtintos jo kopijos nėra. Į bylą pateiktas pareiškėjo advokato patvirtintas Muitinės departamento sprendimo faksimilinis variantas (b. l. 18, 19), kuriame nenurodyta nei tiksli sprendimo priėmimo data, nei pilnas jo numeris. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo nutarta iš atsakovo išreikalauti visą su ginču susijusią medžiagą (b. l. 1), toks reikalavimas išsiųstas atsakovui (b. l. 29). Iš bylos medžiagos matyti, kad įpareigojimas įvykdytas nebuvo – reikalauta medžiaga nepateikta. Nepaisant to, teismas bylą išnagrinėjo. Kolegija konstatuoja, kad byloje nesant ginčijamo Muitinės departamento sprendimo originalo ar įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos jo kopijos, byla negalėjo būti tinkamai išspręsta – nenustačius tikrojo administracinio akto turinio jo objektyvus ir visapusiškas įvertinimas neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d., 81 str.) bei pareigą priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str., 87 str.).
Kolegija taip pat pažymi, kad, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, darytina išvada, jog pats teismas iš esmės jokių įrodymų netyrė ir nevertino, apsiribojo tik atsakovo Muitinės departamento sprendimo ir atsiliepimo į skundą perrašymu. Teismas sprendime nurodė sutinkąs su atsakovo padaryta išvada, kad, atsižvelgus į švino sulfato gamybos technologiją, metalo gabaliukai ir metalinio tinklelio nuolaužos negali būti priskiriamos švino sulfato priemaišoms, susidariusioms gamybos metu. Kokią švino sulfato gamybos technologiją ir kokiu būdu teismas įvertino iš ginčijamo sprendimo nėra aišku. Teismo sprendime teigiama, jog prekių klasifikavimo pagrįstumą patvirtino teismo posėdžio metu dalyvavusi specialistė, kurios duotais paaiškinimais nėra pagrindo abejoti. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio protokolo (b. l. 54-59) matyti, kad specialistė tik palaikė atsakovų poziciją dėl pareiškėjo importuotos prekės klasifikavimo, iš esmės Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolo nevertino, kuo skiriasi švino laužas nuo švino sulfato paaiškinti negalėjo. Taigi nagrinėjant bylą aplinkybės, susijusios su paimto pareiškėjo importuotos prekės mėginio priskyrimu tam tikrai medžiagai, tinkamai nebuvo išsiaiškintos. Kolegijos vertinimu, Muitinės laboratorijos 2006 m. birželio 6 d. Tyrimo protokolas Nr. 6T-0314 nėra išsamus – jame nurodyti tik teisės aktai, kuriais vadovautasi nustatant prekės kombinuotosios nomenklatūros kodą, tačiau konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovautasi protokole, neįvardintos, išvados nemotyvuotos. Iš Tyrimo protokolo neaišku, kuriais tyrimo rodikliais remtasi konstatuojant, jog tyrimui pateiktos medžiagos sudėtis yra būdinga švino akumuliatorių laužui. Bylos aplinkybių visetas leidžia teigti, kad šiam klausimui išspręsti būtinos specialios žinios (Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 str., 62 str.).
Kolegija konstatuoja, kad dėl nustatytų pažaidų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo šiuo metu nesvarstytinas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas, prašydamas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jokių jas patvirtinančių dokumentų nepateikė, nenurodė prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos, taigi pateiktas prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.