- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-26
- Bylos Nr.
- N-62-1925-07
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Romano Klišausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 25 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio 2007 m. vasario 20 d. nutarimu R. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 123 straipsnio l dalyje numatytojo pažeidimo padarymą nubaustas 150 litų bauda. R. M. 2007 m. vasario 20 d. 16 val. 25 min. Klaipėdos rajone, kelio Vilnius - Klaipėda 305 – kilometre, sustabdytas, nes, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 275 punkto reikalavimus, vairavo UAB „Azoluna" automobilį „Iveco 440 E52" su puspriekabe, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra.
II.
R. M. kaip pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė policijos nutarimu paskirtąją baudą sumažinti iki 100 litų. Manė, jog nubaustas per griežtai. Pažeidimo vietoje jis policijos pareigūnui keletą kartų pareiškė, jog pažeidimą pripažįsta ir dėl pažeidimo gailisi. Pareigūnas, pažadėjęs jam skirti 100 litų baudą, pažado neištesėjo. Administracinė nuobauda paskirta pažeidžiant ATPK 30 straipsnio 2 dalį, 30¹ straipsnį, 30² straipsnį, 31 straipsnio l dalies l punkto nuostatas, nes neatsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesivadovauta teisingumo ir protingumo kriterijais.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo pripažino, kad skundas netenkintinas ir policijos nutarimas paliktinas nepakeistas. Nutartyje nurodyta, kad apskųstasis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto teisės pažeidimo nėra tapačios sąvokos. Teismas nenustatė R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ATPK 31 straipsnyje. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad jis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas daug kartų, turi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos skyrimas prieštarautų ne tik administracinės nuobaudos skyrimo bendrosioms taisyklėms, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams.
III.
R. M. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį ir Eismo priežiūros skyriaus magistralinių kelių priežiūros būrio nutarimą, kuriuo R. M. nubaustas 150 litų bauda ir jam skirti vieno šimto litų baudą. Teigiama, kad su apygardos administracinio teismo nutartimi nesutinkama. Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn neginčijo nutarimo pagrįstumo klausimo, o ginčijo tik nutarimo teisėtumą keliais aspektais. Būtent, kad priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu, nes neatitinka ATPK 286 straipsnio l dalies, 288 straipsnio l dalies nuostatų. Tokią aplinkybę įrodo baudžiamojoje byloje esantis ir apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2007 m. kovo 22 d. teisiamojo posėdžio protokolas. Iš jo matyti, jog policininkas J. Dičius baudžiamojoje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris teismui paliudijo, kad surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad neturėjo techninės apžiūros talono ir pasakė, kad bus 150 litų bauda, kad jis po to surašė nutarimą. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad policininko priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje neatitinka tokio nutarimo priėmimui keliamų teisėtumo reikalavimų, nes dar neišnagrinėjęs bylos, nepriėmęs ir nepaskelbęs nutarimo iš anksto pasakė pažeidėjui kokią baudą paskirs. Tokia bylos nagrinėjimo tvarka pažeidė ne tik minėtas ATPK nuostatas dėl bylų nagrinėjimo, bet ir administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens teises, numatytas ATPK 272 straipsnyje ir neužtikrino teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme tuo pagrindu ginčijant nutarimą teismas netenkino R. M. atstovo prašymų: nekvietė liudytojo policininko J. Dičiaus, neišreikalavo kitokių duomenų pagrindžiančių skunde nurodytas aplinkybes, taip užkirsdamas kelią objektyviai, pilnai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, bei nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadai dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo.
ATPK 262 straipsnis nustato atvejus ir aplinkybes, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas. Straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog protokolas nesurašomas tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda. Todėl neturėjo būti rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. ATPK 262 straipsnio 2 dalies nepaisymas sudaro atskirą pagrindą skundžiamą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas skundžiamo nutarimo teisėtumo klausimą tokių aplinkybių nevertino, dėl to pažeidė ATPK 297 straipsnį. R. M. ginčijo nutarimą tuo pagrindu, jog skiriant nuobaudą buvo pažeistos nuobaudos skyrimo taisyklės. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog R. M. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, neginčijo ir pripažino pažeidimą, paaiškino kodėl vairavo įmonės transporto priemonę be techninės apžiūros, vadinasi buvo pagrindo baudos dydį mažinti nuo vidurkio iki minimumo.
Atkreiptinas teismo dėmesys į išrašą apie R. M. KET pažeidimus. Tokių duomenų skundžiamo nutarimo priėmimo metu byloje nebuvo, todėl tie duomenys niekaip neįtakojo skirtinos baudos dydžio. Be to, ginčijamo nutarimo priėmimo metu R. M. įteiktame protokolo grafoje apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardu anksčiau registruotus pažeidimus nebuvo jokių įrašų, tačiau policijos pateiktame protokolo egzemplioriuje toks įrašas atsirado. Tokia aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog iki ginčijamo nutarimo priėmimo R. M. galėjo nežinoti visų bylai išspręsti svarbių duomenų, todėl buvo pažeistos jo teisės (ATPK 272 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog R. M. neatvykus į teismą, nėra galimybės nustatyti aplinkybės ar jis tikrai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, dėl to teismas taip pat nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ATPK 31 straipsnyje. Su tokia teismo išvada nesutinkama. Pirmiausia ATPK 31 straipsnio l dalies l punkte nėra numatyta išsamių ir aiškių kriterijų pagal kuriuos galima būtų spręsti ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi ar ne, arba kaip toks nuoširdus gailėjimasis turi būti išreikštas ir įformintas protokole. Todėl šiuo atveju R. M. pareiškus jo bylą nagrinėjančiam pareigūnui, jog jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, todėl neginčija padaryto pažeidimo, su juo sutinka, kad toks pažeidimas sąlygotas įmonės, kurioje jis dirba situacija, nenustačius sunkinančių aplinkybių, turėjo būti skiriama minimali bauda. Antra, jeigu pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl lengvinančios aplinkybės taikymo, teismas privalėjo tokias abejones pašalinti, o ne formaliai nurodyti, jog nėra galimybės nustatyti ar iš tikrųjų apeliantas nuoširdžiai gailisi.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą manoma, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir turi būti netenkinamas. Prašoma palikti nepakeistą apygardos administracinio teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
R. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Magistralinių kelių priežiūros būrio 2007 m. vasario 20 d. nutarimu vilkiko vairuotojas R. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio l dalyje numatytojo pažeidimo padarymą nubaustas 150 litų bauda. Inkriminuotoji teisės norma - transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas – numato baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. R. M. , kreipdamasi į apygardos administracinį teismą su skundu, nesutiko, su paskirtąja bauda ir teigė, kad jam turėjęs būti paskirtas baudos minimumas (100 litų), nes administracinė nuobauda paskirta pažeidžiant ATPK 30 straipsnio 2 dalį, 30¹ straipsnį, 30² straipsnį, 31 straipsnio l dalies l punkto nuostatas, nes neatsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesivadovauta teisingumo ir protingumo kriterijais. Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo padarė išvadą, kad R. M. skundas netenkintinas. Nutartyje nurodyta, kad policijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Pažymėta, jog kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto teisės pažeidimo nėra tapačios sąvokos. Teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Akcentuota, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimus R. M. baustas daug kartų, turi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos skyrimas prieštarautų ne tik administracinės nuobaudos skyrimo bendrosioms taisyklėms, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams.
Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos administracinio teismo nutartimi, tačiau jame iš esmės pakartoti R. M. skundo apygardos administraciniam teismui argumentai. Šie argumentai išsamiai išanalizuoti teismo nutartyje ir padarytos pakankamai motyvuotos išvados.
ATPK 31 straipsnio l dalies l punkte atsakomybe lengvinančia aplinkybe įvardyta tai, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Vien deklaratyvus gailėjimasis dėl pažeidimo negali būti vertinamas kaip nuoširdus. Nuoširdus gailėjimasis konstatuotinas tik tais atvejais, kai byloje esančių įrodymų pagrindu galima spręsti, jog pažeidėjas suprato savo elgesio pavojingumą, pripažįsta ir smerkia padarytą veiką, yra pasirengęs išpirkti savo kaltę ir ateityje nedaryti naujų teisės pažeidimų. Šių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. R. M. paaiškinimuose, pateiktuose administracinio teisės pažeidimo protokole, pripažino kaltę, tačiau, kaip minėta, vien kaltės pripažinimo ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės konstatavimui nepakanka. Nors skunde pirmosios instancijos teismui R. M. nurodė teigęs Institucijos pareigūnui, kad dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, tačiau byloje nėra nustatyta, kad patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo smerkia savo poelgį, yra pasiryžęs ateityje nedaryti naujų teisės pažeidimų, todėl pagrindo konstatuoti ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę nebuvo.
Apygardos administracinis teismas pagrįstai pripažino, kad nebuvo pažeistos ATPK nuostatos dėl baudos dydžio paskyrimo. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tokia išvada ir pateikiami samprotavimai apie galimus teisių pažeidimus, tačiau nėra pateikta įstatyme numatytųjų pagrindų, kurie daro teismo priimtąjį dokumentą neteisėtu ar nepagrįstu. Kadangi teismo priimtasis dokumentas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, tai nėra pagrindo tenkinti pateiktąjį prašymą, t. y. tenkinti apeliacinį skundą. Apelianto akcentuoti apygardos administracinio teismo nutarties surašymo trūkumai ar redakcinio pobūdžio išsireiškimų netikslumai, nėra pagrindai švelninti paskirtąją baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.