Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-04-08 · Administracinė byla Nr. I-492-171/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-04-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-04-08Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-08
Bylos Nr.
I-492-171/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01496-2009-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
K. L. K.
Trečiasis asmuo
V. K., S. B., R. J., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, A. L., R. K., A. M., UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvė“, N. N., L. Z., O. R., D. J., V. L., D. B., R. D., G. D., L. M., G. B., M. M., R. M., A. G., E. K.-G
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Akvilė Grikienytė
Administracinė byla Nr. I-492-171/2010Proceso Nr. 3-61-3-01496-2009-4Procesinio sprendimo kategorija 73, 76 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui K. L. K., jo atstovei advokatei Akvilei Grikienytei, atsakovės atstovei Irmai Šapokaitei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K., S. B., trečiojo suinteresuoto asmens R. J. atstovui P. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo K. L. K. prašymą išaiškinti teismo sprendimą administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. L. K. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, A. L., R. K., V. K., A. M., UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvė“, N. N., L. Z., O. R., D. J., V. L., D. B., R. D., G. D., L. M., G. B., M. M., M. M., R. M., R. J., A. G., E. K.-Ginelevičienė, J. B., V. K., V. M., A. J., N. K., I. M., S. B., R. K. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. L. K. kreipėsi į teismą su prašymu (t. III, b. l. 1–3) išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-04-08 sprendimą ir nurodyti: 1) kuriuos konkrečiai statinius atsakovė teismo sprendimo rezoliucine dalimi buvo įpareigota patikrinti; 2) ar įpareigojimas patikrinti statinius apėmė ir įpareigojimą imtis savavališkos statybos padarinių šalinimo, kai nustatomi Statybos įstatymą ir kitų statybų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-04-08 sprendimas yra neįvykdytas iki šiol, o tarp šalių kyla ginčas dėl jo vykdymo apimties. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-08 sprendimo rezoliucinėje dalyje įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti (duomenys neskelbtini), kieme pastatytus ir rekonstruotus medinius kiemo statinius, t. y. patikrinti visus pastatytus ir rekonstruotus kiemo statinius: 20 sandėliukų, 4 garažus, balandinę. Be to, 2010-04-08 sprendimo motyvuojamoje dalyje taip pat buvo nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas konstatavo, jog visų sandėliukų rekonstrukcija atlikta neparengus supaprastinta tvarka parengtų projektų, ir tuo valstybinės priežiūros funkciją pabaigė, nors, nustačius tokį faktą, tolesni apskrities viršininko veiksmai yra aptarti Statybos įstatymo 28 straipsnyje (surašo savavališkos statybos aklą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus; surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo arba siunčia šį protokolą teismui; ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos viršininkui). Šiuo atveju to nebuvo padaryta.

Pareiškėjas pažymi, kad sprendžiant teismo sprendimo vykdymo apimties klausimą negali būti apsiribojama išimtinai teismo sprendimo rezoliucine dalimi, priešingai, turi būti įvertintos ir teismo išvados, esančios motyvuojamoje dalyje. Daro išvadą, kad kai atsakovė, atlikusi patikrinimą, nustatė, jog statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statyba yra atlikta pažeidžiant Statybos įstatymą ir kitus statybų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, turėjo imtis savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmų, tačiau ji atsisako ne tik patikrinti visus kieme (duomenys neskelbtini), pastatytus ir rekonstruotus kiemo statinius (patikrino tik dalį), bet ir, nustačiusi pažeidimus, imtis savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmų.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė prašyme išdėstytus argumentus. Pateikė prašymą dėl 200 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. už prašymo parengimą ir už atstovavimą teismo posėdyje po 100 Lt. Papildomai pažymėjo, kad 2010-04-08 teismo sprendimas nėra įvykdytas, dėl to dar vyksta ginčai teisme (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl sprendimo išaiškinimo (t. III, b. l. 13–15) nurodo, kad su prašymu nesutinka. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-04-08 sprendimą įvykdė, todėl nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad tarp šalių kyla ginčas dėl teismo sprendimo vykdymo apimties. Tai, kad sprendimas įvykdytas, nustatė Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18801-534/2012 ir ginčas dėl sprendimo įvykdymo yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3570-430/2012 ir Vilniaus apygardos teismo 2012-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1103-611/2012) ir negali būti pakartotinai svarstomas.

Nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo išsiaiškinti ne tik jau įvykdytą sprendimą, bet ir siekia pakeisti teismo sprendimo turinį. Sprendimo rezoliucinė dalis pakankamai aiški ir jokių formuluotės dviprasmiškumų nėra nurodyta. Gali būti aiškinami tik tokie sprendimai, kurių rezoliucinė dalis suformuluota neaiškiai, o teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už bylos, kurioje priimtas sprendimas, sprendžiamų klausimų. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo prašyti išaiškinti sprendimą ir nurodyti, kokius konkrečius statinius Inspekcija buvo įpareigota patikrinti, nes atskiri statiniai nebuvo analizuojami, identifikuojami ar kitaip nagrinėjami byloje ir tai būtų išėjimas už nagrinėtos bylos ribų. Sprendimo rezoliucinės dalies papildymas įpareigojimu imtis savavališkos statybos padarinių šalinimo būtų išėjimas už nagrinėtos bylos ribų, nes nagrinėjant ginčą teisme buvo svarstomas pirmiausia statinių tikrinimo klausimas, kurio neatlikus, kaip teisingai pastebėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2010-04-08 sprendimą, nėra galimybės svarstyti tolesnių veiksmų atlikimo.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

Šalies argumentai

Tretieji suinteresuoti asmenys V. K., S. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens R. J. atstovas P. J. nesutiko su pareiškėjo prašymu dėl sprendimo išaiškinimo, prašė jo netenkinti (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl sprendimo išaiškinimo atmestinas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-08 sprendimu pareiškėjo K. L. K. skundą tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę Inspekciją teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti (duomenys neskelbtini), kieme pastatytus ir rekonstruotus medinius kiemo statinius (t. II, b. l. 74–82). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-17 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (t. II, b. l. 158–168). 2011-11-29 pareiškėjui buvo išduotas vykdomasis raštas (t. II, b. l. 196).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki šiol vyksta ginčai tarp šalių dėl to, ar 2010-04-08 teismo sprendimas yra įvykdytas (t. III, b. l. 19–26, 63–70).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nurodytos normos aiškinimo ir taikymo praktiką: pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Sprendžiant prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai taikant ABTĮ 94 straipsnio 3 dalį yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis.

Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2663/2009, 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-737/2010, 2013 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-79/2013 kt.).

Iš pareiškėjo pateikto prašymo išaiškinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį bei iš jo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad jis nesiekia, jog būtų išaiškintas neaiškus ar dviprasmiškas teismo sprendimas, o prašo teismo nurodyti, kad Inspekcija turi ne tik įvykdyti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įpareigojimą ir teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti (duomenys neskelbtini), kieme pastatytus ir rekonstruotus medinius kiemo statinius, bet ir įvertinti teismo išvadas, esančias motyvuojamoje dalyje. Mano, kad kai, atlikusi patikrinimą, atsakovė nustato, jog statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statyba yra atlikta pažeidžiant Statybos įstatymą ir kitus statybų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, turi imtis savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmų, tačiau ji atsisako ne tik patikrinti visus kieme (duomenys neskelbtini), pastatytus ir rekonstruotus kiemo statinius (patikrino tik dalį), bet ir, nustačiusi pažeidimus, imtis savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmų, ką teismas turėtų konstatuoti išaiškindamas teismo sprendimą.

Tačiau, kaip buvo pažymėta anksčiau, sprendžiant prašymo išaiškinti teismo sprendimo pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejį, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją, būtent šiuo atveju to ir prašo pareiškėjas. Taigi, atsižvelgiant į teisinį šio klausimo reglamentavimą ir LVAT praktiką, konstatuotina, kad pareiškėjas prašo pakeisti sprendimo turinį, o tai pagal ABTĮ 94 straipsnio 3 dalį yra neleistina. 2010-04-08 sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytas įpareigojimas teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti (duomenys neskelbtini), kieme pastatytus ir rekonstruotus medinius kiemo statinius suformuluotas visiškai aiškiai ir nedviprasmiškai, nesukelia abejonių dėl jo supratimo ir vykdymo.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas išaiškinti teismo sprendimą siejamas ne su nepakankamu teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumu, o siekiant, kad būtų išaiškinta tolesnė situacija teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, todėl vadovaujantis nurodyta teismų praktika teismo sprendimo išaiškinimas ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies pagrindu negalimas. Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 str. 3 d., 105 str., 149 str. 2 d., teismas

nutaria:

Pareiškėjo K. L. K. prašymą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-04-08 sprendimo išaiškinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Irena PaulauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas