- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-05
- Bylos Nr.
- 1-334-581/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00351-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, laikinai nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. ir asmenys, kurių atžvilgiu 2012-01-23 Panevėžio miesto apylinkės teisme priimtas apkaltinamasis nuosprendis, veikdami bendrininkų grupėje 2011 m. birželio 12 d., apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini)teritorijos pagrobė svetimą UAB „Pantrako prekyba“ priklausantį turtą – 7 vnt. naudotų krovininių automobilių tiltų bendros 5200 Lt vertės.
Kaltinamasis R. P. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną susitiko su I. S. ir M. R.. Prie parduotuvės gėrė alų ir išėjo kalba, kad yra ką pavogti iš UAB „Pantrako prekyba“, kur anksčiau yra matę krovininių automobilių tiltus. UAB „Pantrako prekyba“ teritorija nesaugoma, tvora užkabinta viela su kabliu. Tvora buvo išdraskyta. Mano, kad pašaliniams įeiti į minėtą teritoriją negalima. Tiltai buvo sukrauti lauke, prie angaro. Eiti vogti nutarė visi trys bendrai, nes reikėjo pinigų. Įvykio metu pats nebuvo išgėręs. Apie 21.00 val. atsivarė savo karutį. Palaukė, kol sutems, tada ant karučių pasikrovę po vieną tiltą, juos susivežė į ūkinį pastatą. Tiltų buvo septyni. Kitą dieną paprašė K. Č. ir M. L. padėti pakrauti tiltus ir pasakė ateiti prie ūkinio pastato. Šie sutiko padėti. Pasiėmę iš R. J. mašiną, išsinuomojo priekabą ir paprašė J. K. pavairuoti. Viską nuvežė į metalo supirkimo punktą, esantį Panevėžyje. Kiek gavo pinigų, nebepamena. Gautus pinigus pasidalino po lygiai – išėjo po kelis šimtus. Dar reikėjo sumokėti už priekabos ir mašinos nuomą, už kurą ir liudytojams, kurie padėjo suvežti. Kad tiltai yra vogti, niekam nesakė. Su bendrovės darbuotojais nebendravo, nuėjęs nebuvo, nukentėjusiųjų asmenų neatsiprašė. Žalą atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu jo mama. Savo poelgį vertina blogai, jaučiasi kaltas.
Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. P. kaltė be jo prisipažinimo įrodoma:
Liudytojo A. M. parodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini), direktoriumi, kad bendrovė užsiima juodojo metalo laužo supirkimu. Nurodė, kad 2011-06-13 į bendrovę buvo atvykęs pilkos spalvos automobilis Audi 100, prie kurio buvo prikabinta dengta automobilinė priekaba. Į administracijos patalpas užėjo moteris ir trys vyriškiai, kurie paaiškino, jog atvežė parduoti juodo metalo laužą. Nuėjęs pamatė, kad automobilio priekaboje sukrauti trys sunkvežimių tiltai. Vienas iš vyriškių pasakė, kad metalo yra daugiau, kad jį į aikštelę atveš per tris kartus. Kiekvieną kartą metalas buvo pasvertas, surašytos trys metalo laužo pirkimo – pardavimo sutartys ir išmokėti grynieji pinigai. Kad metalo laužas buvo vogtas, sužinojo iš policijos pareigūnų (b. l. 6-7);
2011-06-14 Daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini)direktorius A. M. pateikė metalo laužo pirkimo – pardavimo sutartis MEG Nr. 1336, MEG Nr. 1338 ir MEG Nr. 1339 (b.l. 12-15);
Liudytojos J. K. parodymais, kad 2011-06-13, apie 10 val., pas ją į namus (duomenys neskelbtini) atėjo pažįstami M. R. ir M. L., ir paprašė pavairuoti R. J. mašiną, nes patys jie buvo girti ir nenorėjo vairuoti. Jie sakė, kad turės nuvairuoti mašiną į metalo supirktuvę ir už šią paslaugą M. R. duos pinigų – 100 Lt. Kadangi turi vairuotojo pažymėjimą, be to niekur nedirba, todėl pinigai buvo reikalingi ir sutiko. Tada M. L. niekur nebėjo, o M. R. ir jos namų kieme laukęs R. P. nusivedė ją į (duomenys neskelbtini), kur gyvena R. J.. Ten buvo R. J. mašina – žalsvos spalvos Audi 100. R. J. buvo namie, bet buvo girtas ir nesutiko M. R. ir M. L. prašomas vairuoti savo Audi, tik paskolino ją M. R.. Po to iš R. J. namų M. R. nurodė vežti jį ir R. P. paimti priekabos į Panevėžį. Išsinuomavus priekabą visi trys grįžo su ja į Varpučius prie tvartukų, kurie yra už daugiabučių namų link valymo įrenginių. Ten buvo prisirinkę (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų – K. Č., I. S., nepilnametis Š. Š., M. L.. Visi jie ir dar M. R. su R. P. tada sukrovė į išsinuomotą priekabą prie tų tvartukų buvusias tris sunkias metalines detales. Kas ten per detalės, ji nesuprato, tik matė, kad jos didelės – virš metro ilgio ir ant jų galima mauti ratus. Ten buvo ir daugiau tokių detalių, bet kiek tiksliai, nesidomėjo ir neskaičiavo. Po to, kai trys detalės buvo sukrauti į išsinuomotą priekabą, M. R. nurodė jai važiuoti į Įmonių gatvę, Panevėžyje esančią metalo supirktuvę, nes M. R., R. P. ir I. S., pasitarę tarpusavyje, nusprendė, kad reikia važiuoti būtent į tą metalo supirktuvę. Kur jai pasakė, ten ji tą krovinį ir kartu su ja važiavusius M. R., R. P. ir I. S. nuvežė. Su supirkimo punkte dirbusiu metalo priėmėju derėjosi ir visus dokumentus tvarkė R., P. ir S. Kažkuris iš jų – ar R., ar S., paprašė jos duoti jiems vairuotojo pažymėjimą, nes pasakė, kad priduodant metalą reikia užpildyti dokumentus ir jie nei vienas neturi pasiėmę savo asmens dokumentų. Ji davė jiems savo vairuotojo pažymėjimą ir jie tada sutvarkė reikiamus dokumentus. Pinigus metalo supirkėjas atidavė jai į rankas. Žino, kad ten buvo apie 600 Lt. Po to iškart vėl grįžo į (duomenys neskelbtini), vėl ten prie tvartelių į priekabą buvo pakrauti keli sunkvežimių tiltai ir vėl juos kartu su M. R., R. P. ir I. S. vežė į tą pat supirkimo punktą, kur vėl jos vardu buvo užpildyti reikiami metalo pridavimo dokumentai ir metalo supirkėjas jai davė vėl apie 600 Lt. Po to dar kartą grįžo į (duomenys neskelbtini) ir dar kartą pakrovus priekabą, dar kartą važiavo į metalo supirktuvę, kur pridavus nuvežtą metalą, metalo supirkėjas jai davė apie 300 Lt. Kiek ten tiksliai pinigų buvo, ji neskaičiavo, tik pasiimdavo juos, kai metalo supirkėjas jai juos paduodavo ir laikė pas save. O kai iš metalo supirktuvės išėjo pridavę metalą tą paskutinį trečią kartą, ji visus per tris kartus gautus pinigus iškart atidavė R. P., o jis jai iš tos sumos, kaip ir buvo sutarta, davė 100 Lt, kurie buvo viena kupiūra. Po to jie pridavė išnuomotą priekabą atgal į nuomos punktą ir ji parvežė M. R., R. P. ir I. S. į (duomenys neskelbtini), kur R. J. mašiną ir M. R., R. P. ir I. S. paliko R. J. namuose, o pati grįžo namo (b.l. 23-25);
Liudytojo K. Č. parodymais, kad 2011-06-13 ryte, kartu su M. L. nuėjus pas M. R. į namus, pastarasis paprašė pagalbos, kad padėtų jam pakrauti metalą. Iš kur tas metalas, kurį reiks padėt pakraut jis perdaug neklausinėjo, bet M. R. sakė, kad metalą iš kažkur pirko, bet iš kur, kada, kiek mokėjo už jį, jis neklausė, o pats M. R. smulkiau apie tai ir nekalbėjo. M. R. pasakė, kad eitų prie tvartelių (duomenys neskelbtini) už daugiabučių link valymo įrenginių. Jis tada su M. L. ten nuėjo po kokios valandos. Čia rado stovinčią mašiną Audi 100, žinojo, kad ji priklauso R. J.. Prie tos Audi buvo prikabinta priekaba su mėlynu tentu. Prie mašinos rado (duomenys neskelbtini) gyvenančius J. K., R. M., R. P. ir I. S.. Ten pat netoliese buvo sudėtos ir kelios metalinės detalės – virš metro ilgio ir kaip suprato jie buvo nuo kažkokios mašinos. M. R. parodė tas detales ir pasakė, kad jas pakrautų į priekabą. Tos detalės buvo labai sunkios ir didelės, todėl į priekabą tilpo tik trys. Kai jas pakrovė, jų dar liko nepakrautos keturios. Tada M. R. pasakė, kad palauktų, kol jie grįš ir išvažiavo su J. K., I. S. ir R. P.. Po kokios valandos jie grįžo ir jie į tą priekabą per antrą kartą pakrovė dar tris tokias pat detales ir vėl ta pati kompanija – J. K., I. S., M. R. ir R. P. jas vėl kažkur išvežė. Vėl grįžo po kokios valandos visi ir tada jie pakrovė jiems į priekabą paskutinę detalę ir jie vėl ją išvežė. Kai grįžo, tai M. R. davė 50 Lt (b.l. 26-28);
Liudytojo M. L. parodymais, kad 2011-06-13 ryte, kartu su K. Č. nuėjus pas M. R. į namus, pastarasis paprašė pagalbos, kad padėtų jam pakrauti metalą, žadėjo atsiskaityti už pagalbą. Jiems reikėjo pinigų, todėl ir sutiko. Iš kur tas metalas, kurį reiks padėt pakraut, kieno jis, jie neklausė, o pats M. R. nieko apie tai ir nesakė, tik pasakė, kad po valandos ateitų prie tvartelių (duomenys neskelbtini) už daugiabučių, kurie yra link valymo įrenginių. Kaip buvo pasakyta, taip jie su K. Č. po valandos ten į tą vietą ir nuėjo. Ten rado metalo – kažkokius mašinų tiltus, kurie buvo gan ilgi – daugiau nei metro ilgio ir labai sunkūs. Atrodo, kad ten jų buvo septyni. Netrukus ten pat atvažiavo R. J. priklausančia mašina Audi 100 žalsvos spalvos, J. K., kuri vairavo mažiną ir kartu su ja M. R., R. P. ir I. S.. Prie R. J. Audi buvo prikabinta priekaba su mėlynu tentu. M. R. parodė jiems tiltus ir liepė juos sukrauti į priekabą. Tie tiltai buvo labai sunkūs ir dideli, todėl jie visi - jis, K. Č., M. R., I. S. ir R. P. į priekabą per vieną kartą pakrovė tik tris tokius tiltus. Vieną tiltą nešdavo keturiese, nes jie buvo labai sunkūs. Kai tuos tris tiltus pakrovė, M. R. liepė jiems palaukti, kol jie grįš ir pats su J. K., I. S. ir R. P. kažkur išvažiavo ta R. J. Audi. Kiek suprato iš jų kalbos, tai jie važiavo parduoti tuos tiltus į metalo laužą. Grįžo maždaug po valandos ir tada į tą pačią priekabą pakrovė dar tris tiltus ir ta pati kompanija, palikusi ją ir K. Č. laukti, vėl išvažiavo. Jie grįžo vėl po kokios valandos ir tada visi pakrovė paskutinį likusį tiltą ir vėl tą tiltą visa anksčiau minėta kompanija išvežė. M. R., išvežant tą paskutinį tiltą, jam su K. Č. pasakė, kad gali eiti ir jis juos vėliau susiras. Popiet tą pačią dieną, tiksliai valandos nepamena, jam būnant prie parduotuvės, jį susirado M. R. ir padavė 50 Lt kupiūrą (b.l. 29-31).
2011-06-14 Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta metalo supirktuvė, esanti adresu (duomenys neskelbtini); teritorijoje sukrautas metalo laužas, tarp kurio rasta keturi sunkvežimių tiltai, ant kurių pažymėta F-7; toliau guli dar vienas tiltas su velenu, šalia jo dar du sunkvežimių tiltai, ant kurių parašyta F-7, F-H (b.l. 16-20);
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2011-06-16 protokolu, iš kurio matyti, kad R. P. patvirtino savo duotus parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 38-41).
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2011-06-16 protokolu, iš kurio matyti, kad M. R. patvirtino savo duotus parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 58-61).
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2011-06-16 protokolo matyti, kad I. S. patvirtino savo duotus parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu ( b. l. 58-61).
UAB (duomenys neskelbtini)direktorius ikiteisminio tyrimo metu protokole-pareiškime (b.l. 2) nurodė, kad jis 2011-06-13 apie 10.30 val. pamatė, kad iš įmonės teritorijos pavogta lauke gulėję sunkvežimių galiniai ir priekiniai tiltai, viso septyni vienetai. Įvykio vieta buvo apžiūrėta 2011-06-13 (b.l. 3-4). Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu pačios pirmos įtariamojo apklausos metu, iš karto po sulaikymo, t.y. 2011-06-15, parodė, kad 2011-06-12 vakare apie 19.30 val. grįžęs iš sodo, prie parduotuvės susitiko su savo draugais ir apie 21.00 val. visi trys nuėjo prie teritorijos šalia angaro ir sulindo į teritoriją (b.l. 34-36). Remiantis šiais įrodymų šaltiniais, o taip pat liudytojų parodymais, akivaizdu, jog kaltinamasis R. P. vagystę įvykdė 2011-06-12, todėl esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog kaltinime padarytas aiškus rašymo apsirikimas ir kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad kaltinamasis R. P. vagystę įvykdė 2011 m. birželio 12 d.
Pats kaltinamasis R. P. parodė, kad jis į teritoriją pateko per tvoroje buvusią angą. Šiuos kaltinamojo parodymus visiškai atitinka įvykio vietos apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolai. Nustatyta, jog įmonės visa teritorija yra aptverta, nors tvora yra kiaura. Šios aplinkybės, leidžia manyti, jog kaltinamojo veikoje yra kito nusikaltimo, t.y. BK 178 straipsnio 2 dalies, požymių, tačiau byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalis). Iš minėtos teisės normos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Įstatymas draudžia teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų dėl kurių nėra perduoti teismui. Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribų pakeitimo taisyklės. Kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinimo pakeitimo teisme tvarka numatyta Lietuvos Respublikos 256 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, kuriose nurodoma, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu gavęs prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, apie tai praneša kaltinamajam. Prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašyme pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis turi būti suformuluotos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Iš šių teisės normų matyti kaltinimo pakeitimo ribos, t.y. leidžiama nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą arba kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis.
BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Iš esmės skirtingomis nuo kaltinimo nurodytųjų nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pripažįstamos ir tais atvejais, kai jos lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą (kasacinės bylos Nr. 2K-296/2004, 2K-7-13/2007), t.y. kaltinamojo teisė į gynybą suvaržoma tais atvejais, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, įtvirtinantį kitokį teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-36/2010).
Atsižvelgiant į tai, jog šio proceso metu prokuroras nesinaudojo jam įstatymo suteikta teise, numatyta BPK 256 straipsnyje, teismas neturi jokio įstatyminio pagrindo savo iniciatyva pakeisti kaltinamajam pareikšto kaltinimo, šiuo atveju, iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis. Esant tokioms aplinkybėms, sprendimas šioje byloje priimamas pagal kaltinamajam pareikštą kaltinimą, t.y. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo R. P. kaltė pilnai įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, liudytojų parodymais ir rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamasis R. P. ir asmenys, kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, veikdami bendrininkų grupėje pagrobė svetimą UAB „Pantrako prekyba“ turtą – 7 vnt. naudotų krovininių automobilių tiltų bendros 5200 litų vertės ir aukščiau išdėstytais motyvais baustinas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį.
Civilinio ieškovo atstovas „Pantrako prekyba“ išskirtoje baudžiamojoje byloje reiškė 3371,44 Lt civilinį ieškinį, kurį sudaro padarytas nuostolis dėl pavogtų 7 vnt. tiltų (b.l. 8). Pateiktoje pažymoje nurodyta, jog 7 vnt., naudotų krovininių automobilių tiltų vertė 5200 Lt, tačiau suradus pavogtas detales, kurios buvo supjaustytos dalimis, ir pridavus į metalo laužo supirktuvę įmonė gavo 1828,56 Lt, todėl nustatyta, kad padarytas nuostolis dėl pavogtų daiktų yra 3371,44 Lt. Kaltinamojo R. P. motina tyrimo metu dalį žalos, t.y. 1124 Lt, atlygino (pateiktas kasos pajamų orderio kvitas PPR Nr. 01021; b.l. 183, 184). R. P. dalį žalos atlygino, o civilinio ieškovo atstovė R. P. atžvilgiu, dar 2012-01-09 posėdžio metu, nagrinėjant baudžiamąją kitų asmenų atžvilgiu, atsisakė solidariosios prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (b.l. 159). Atsižvelgiant į tai, procesas dėl civilio ieškovo ieškinio R. P. atžvilgiu nutrauktinas.
Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailestis bei tai, jog savo noru atlygino padarytą žalą. Kaltinamojo R. P. atsakomybę sunkina tai, jog jis veiką padarė bendrininkų grupėje.
Skirdamas bausmę R. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis). Kaltinamasis įvykdė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis anksčiau neteistas (b.l. 45). Kaltinamasis nurodė, jog dirbo kitoje valstybėje (b.l. 185), šiuo metu yra neterminuotose atostogose (b.l. 206), šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nors veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už Lietuvos Respublikos ATPK 183 straipsnio 1 dalies pažeidimą (b.l. 46), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 95); pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio nėra (b.l. 99). Kaltinamasis R. P. ėmėsi priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos, tačiau nukentėjusių asmenų neatsiprašė, be to, apsunkino šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą, nes buvo pasislėpęs nuo teismo. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, į kaltinamojo R. P. asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padarymo metu – buvo aktyvus nusikaltimo dalyvis, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, ir prieina prie išvados, kad kaltinamajam R. P. už nesunkų nusikaltimą skirtina bausmė – bauda, nes paskyrus šią bausmės rūšį, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Baudos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatytas šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkis, atsižvelgiant į aukščiau aptartus bausmės skyrimo motyvus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 ir 105 straipsniais, iš kaltinamojo R. P. išieškotina 24 Lt (teismo šaukimai) proceso išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį bauda 16 MGL (2080 Lt) dydžio.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Procesą dėl civilinio ieškovo UAB „Pantrako prekyba“ 3371,44 Lt turtinės žalos civilinio ieškinio R. P. atžvilgiu nutraukti.
Išieškoti iš R. P. 24 Lt proceso išlaidas valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.