- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-21
- Bylos Nr.
- 1-119-503/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27571-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- M. G., J. K., G. Č.
- Kategorijos
- 14.5.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
kaltinamasis M. G., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis 1 išlaikytinį vaiką, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 16 kartų, paskutinį kartą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-02-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių galutine terminuoto laisvės atėmimo bausme; ši bausmė pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisykles, ją iš dalies sudedant, subendrinta su bausme, nustatyta 2015-12-18 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi, subendrinus šio teismo 2015-06-16 ir 2015-08-07 nuosprendžius, prie 2015-12-18 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytos 9 m. terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridedant 4 mėn. dalį nuo naujai šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė, - 9 (devyneri) metai 4 (keturi) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, bausmę skaičiuojant nuo 2015-11-05. Į šią bausmę įskaityta ta dalis bausmės, kuri jau yra atlikta pagal ankstesnius teismų nuosprendžius nuo 2014-10-01 iki 2015-11-05, šiuo metu atlieka šią bausmę (teistumai neišnykę ir nepanaikinti), kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį;
kaltinamasis G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus, paskutinį kartą Šakių rajono apylinkės teismo 2015-06-16 nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ši bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2015-03-26 nutartimi paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus, kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį;
kaltinamasis J. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-02-15 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, bausmę atlikęs, (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji M. G., G. Č., J. K., 2015 m. gegužės 15 d. laikotarpiu nuo 11.57 val. iki 12.38 val. veikdami bendrai bei M. G. veikiant su nenustatytu asmeniu, kartu atlikusiu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl apgaulės būdu svetimo turto įgijimo, nenustatytiems asmenims paskambinus A. M. ir bendraujant telefonu su jo žmona L. M. šiai prisistatė AB „Swedbank“ darbuotojais ir melagingai nurodžius, kad A. M. sąskaitoje yra vykdoma nelegali veikla, apgaulės būdu įgijo A. M. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. naudotojo kodą, slaptažodį ir prisijungimo kodus, kuriuos nenustatytu metu, laiku bei vietoje perdavė M. G., o šis šiuos neteisėtai įgytus A. M. el. bankininkystės duomenis nenustatytu metu, laiku bei vietoje perdavė G. Č., kuris 12.17 val. juos neteisėtai panaudojo, t. y. name, esančiame (duomenys neskelbtini) per internetinę prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), priklausančią B. Č. neteisėtai prisijungdamas prie svetimos informacinės sistemos ir tuo pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudodamas apgaulės būdu neteisėtai įgytus A. M. el. bankininkystės duomenis, prisijungė prie A. M. banko AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgaule pateikdamas save kaip A. M., turintį teisę atlikti finansinę operaciją, atliko finansinę operaciją, t. y. iš A. M. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 124 eurus į J. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o šis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, laiku bei vietoje pinigus išgrynino bei atsiskaitė už prekes parduotuvėse ir dalį pinigų perdavė M. G., tokiu būdu jie savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimus A. M. priklausančius 124 eurus.
Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, jog visų smulkmenų neprisiminti, nes parėjo daug laiko. Tačiau skambino M., prieš tai išviliojęs iš nukentėjusiojo prisijungimo kodą ir kitus bankininkystės duomenis. Po to paskambino G. Č., paprašė šio prisijungti prie nukentėjusiojo bankininkystės. Be to, šį įtikino, kad šis jo dėdė, kuris nemoka naudotis kompiuteriu, o duoda jam pinigų. Todėl ir kadangi neturi savo sąskaitos banke G. Č. paprašė pinigus pervesti į J. K. sąskaitą. Be to, G. Č. įtikino po gana ilgo laiko. Po to G. Č. pervedė pinigus į J. K. sąskaitą, kurią šiam jis (M. G.) padiktavo. Po to jis paskambino J. K. ir liepė pinigus nuimti. Nesutiko, jog kaltinime nurodytu laiku veikė bendrai su nenustatytu asmeniu, kartu atlikusiu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į tai, kad visą laiką kaltinamuosiuose aktuose rašoma „su nenustatytu asmeniu“, tačiau iš tikro tokių asmenų nebuvo. Jis pats sugalvojo taip padaryti ir padarė. O pažįsta G. Č., jiedu iš to paties kaimo. O su J. K. susipažino per bendrą pažįstamą L. Be to, J. K. paaiškino, kad jam reikalinga sąskaita pervesti pinigams už telefonus. O nuėmęs pinigus, šiuos J. K. jam pervedė pašto perlaida. Be to, šis pervedė visus pinigus, tačiau šiam liepė pasilikti nedaug „smulkius“ už pašto paslaugas. Taip pat paaiškino, kad nukentėjusiojo nepažinojo, atsitiktinai surinko šio telefono numerį, skambindamas į eilę mobilaus ryšio telefonus. Be to, nukentėjusiajam prisistatė Swed banko darbuotoju. Nukentėjusysis patikėjo. Po to šiam pasakė, kas jam reikalinga ir šis jam padiktavo bankininkystės duomenis. Po to jis prisijungė prie šio elektroninės bankininkystės ir matė koks sąskaitos likutis. Atsakė, jog G. Č. jo paprašytas iš M. sąskaitos pervedė pinigus į J. K. sąskaitą galvodamas, kad M. yra jo dėdė. Jei būtų G. Č. prašęs pildyti paraišką kreditui gauti, G. Č. būtų nesutikęs tai daryti, nes būtų įtaręs, jog tai nusikaltimas. Taip pat atsakė, jog G. Č. per jį yra teistas už sukčiavimą. Tačiau prieš šią veiką jis dar nebuvo teistas. G. Č. įtikinėjo, šiam pasakė sumą pinigų, nes nukentėjusysis M. jam (M. G.) buvo pasakęs koks jo sąskaitos likutis. Be to, G. Č. įtikinėjo, kad tai tikrai dėdės sąskaita. Taip pat atsakė, kad J. K. dėl pašto perlaidos nurodė kito asmens vardą ir pavardę. Po to jis (M. G.) pinigus pasiėmė pašte. Be to, dėl dalyvavusių pokalbyje su nukentėjusiu, jo sutuoktine dviejų asmenų, tai buvo optinė apgaulė. Nors gal ir prašė pakviesti kitą asmenį pakalbėti, tačiau jau nepamena visų smulkmenų. Nors jis galėjo apsimesti ir kitu asmeniu.
Kaltinamasis G. Č. teisiamojo posėdžio metu atsakė, kad pagal pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažįsta. Paaiškino, kad M. G. jam paskambino, prašė. Jis (G. Č.) nenorėjo, bet jį įtikino M. G., netgi grasino, kad teisme primeluos ir jis „atsisės“. Taigi sutiko, nes bijojo. Atsakė, jog jiedu buvo kartu ikiteisminiame tyrime. Tačiau nesikreipė dėl grasinimo į pareigūnus, nes netikėjo, kad juo kas nors patikės. Taip pat atsakė, kad M. G. jį įtikino, kad tai ne paskola, be to buvo maža pinigų suma. O ankstesnius nusikaltimus padarė taip pat su M. G.. Be to, ankstesniuose nusikaltimuose buvo paskola, o šiame įtikino, kad paprasti pinigai. Gi, M. G. jam padiktavo prisijungimo kodus. Be to, jis matė, kad svetima pavardė. Po to M. G. jam pasakė sumą ir padiktavo sąskaitą į kurią turi pervesti pinigus. Tačiau tiksliai nepamena, sąskaitą tikriausiai padiktavo pokalbio metu. Taip pat atsakė, jog iš to nei kiek pinigų neliko. Tai padarė iš draugiškumo, nes jis su M. G. iš to paties kaimo, jiedu mokėsi toje pačioje mokykloje. Taip pat atsakė, kad nesuprato, kad daro nusikaltimą. O J. K. nepažinojo, į šio sąskaitą pinigus pervedė M. G. nurodymu. Tikrai nebūtų sutikęs „vėl imti paskolą“, būtų iš karto atjungęs kompiuterį.
Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu atsakė, kad pagal pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažįsta. Paaiškino, jog neturėjo darbo, o reikėjo pinigų. Paskambino tokiam L. ir šio pasiteiravo dėl darbo statybose. Po kiek laiko šis jam paskambino ir pasiūlė duoti jo telefono numerį jo pažįstamam, kuris turėjo su juo susisiekti. Po kiek laiko paskambino M. G. ir pasakė, kad į jo (J. K.) sąskaitą perves pinigus, kuriuos jis turės nuimti. Po kiek laiko paskambino M. G. ir pasakė, kad pinigai jau jo (J. K.) sąskaitoje. Pinigus išgrynino (duomenys neskelbtini) ir padarė pavedimą per paštą, - padarė piniginę perlaidą iki pareikalavimo. Taip pat atsakė, jog šiuo metu yra jo atžvilgiu bylų susijusių su analogiška veikla. Nes per mėnesį buvo tokių pavedimų keletas. Bylos sujungtos į vieną Marijampolės AVPK, šiose procesinis sprendimas dar nepriimtas. Tačiau tuo metu jis suprato, kad daro gerą darbą. Be to, tuo metu nei M. G., nei G. Č. nepažinojo. O policijos komisariate sužinojo, kad padaryti negeri dalykai. Taip pat atsakė, kad iš nuimtų pinigų parduotuvėje išleido apie 20 eurų. Nesuprato, kad daro nusikaltimą. Juolab, kad kelis kartus klausė, ar neturės problemų, o jį patikino, kad ne. Be to, atsakė, kad žinojo, kad tai ne legalus darbas. Jam buvo paaiškinta schema, kaip, ką reikia daryti. Pripažino, kad turėjo sau iš to naudos. Atkreipė dėmesį į tai, kad turi neįgalią nevaikščiojančią motiną, kurią turi prižiūrėti, todėl reikėjo pinigų ir toks „darbas“ tiko.
Nukentėjusioji L. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta nei vieno. Jos vyras buvo neįgalus, jis bankinių operacijų internetu nedarė, o šias darė ji. O suskambo vyro telefonas, jis pakvietė ją. Be to, jis jai pasakė, kad su bankininkyste kažkas negerai ir perdavė telefoną jai. Asmuo prisistatė banko darbuotoju, nurodė, kad vykdomos bankinės operacijos. Iš pradžių nepatikėjo, paprašė duoti kalbėti su kitu žmogumi. Šis labai gražiai kalbėjo. Tikrai jie buvo dviese. Pasakė ID, pasakė slaptažodį, pradėjo diktuoti kodus. Jiems nusibodo laukti, paklausė ar ji nedarė bankinio pavedimo, kurio Nr. 55, paprašė padiktuoti 55 kodą. Jiems sudiktavo visus kodus. Po to, įtarusi, jog tai netikra, pasiskambino į banką, ten patvirtino, kad visi pinigai nuo vyro sąskaitos nuimti. Atkreipė dėmesį į tai, kad nei vyras, nei ji nežinojo tikslios sąskaitos likučio sumos, todėl vyras negalėjo šios pasakyti. Be to, viskas vyko labai greitai. Vyras iš pradžių kalbėjo vienas. Tačiau su ja kalbėjo du žmonės. Neigia, kad vyras paskambinusiam asmeniui pasakė savo sąskaitoje pinigų likutį, nes to jis nežinojo. O kai ji nuėjo į banką jai pasakė kokia suma buvo nuimta. Neabejoja, jei būtų buvę daugiau pinigų, jie būtų visus šiuos nuėmę. Taigi iš vyro sąskaitos buvo nuimti visi pinigai, kiek jų buvo. Taigi netrukus sužinojo, kad juos apgavo. Tą pačią dieną kreipėsi į PK. Žala jai atlyginta. Be to, atsakė, patikino, jog ji kalbėjo telefonu su dviem žmonėmis. Nes pirmojo paprašė pakviesti kitą asmenį, po to buvo kitas asmens balsas. Taip pat, atsakė, jog gal kito asmens balsas buvo panašus į kaltinamojo. Tačiau su ja kalbėjusių balsų intonacijos ir tarsenos buvo skirtingos.
L. R. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog pažįsta visus kaltinamuosius. Su M. G. kartu atliko bausmę, G. Č. ir J. K. pažino būdamas laisvėje. Nepamena dėl kokių aplinkybių pakviestas liudyti, prašo pagarsinti jo paaiškinimus (parodymus), nes praėjo daug laiko, taigi pamiršęs, ką ikiteisminio tyrimo metu paaiškino pareigūnui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus jo paaiškinimus (parodymus) duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 126-127), - „jog apie A. M. atžvilgiu įvykdytą sukčiavimą nieko nežino. Su G. Č. pažįstamas nuo 2011 m. J. K. asmeniškai nepažįsta, šį žino tik kaip draugės kaimyną. Su M. G. bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tame pačiame būryje. G. Č. yra prašęs prisijungti prie draugo pusseserės banko sąskaitos, jo numerį buvo gavęs iš M. G.. M. G. ir G. Č. yra draugai, kiek jam žinoma buvę klasiokai“, atsakė, jog jis taip paaiškino pareigūnui. Be to, atsakė, jog dėl A. M. atžvilgiu įvykdyto sukčiavimo jam norėjo įtarimus teikti. Neįsivaizduoja per ką M. G. susipažino su J. K..
Kaltinamajam M. G. pagal pareikštą kaltinimą prisipažinus kaltu visiškai, o kaltinamiesiems J. K., G. Č. kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas neprisipažinus, minėtų kaltinamųjų katė padarius teismo nustatytas nusikalstamas veikas pasitvirtino sekančiais duomenimis.
Šalies argumentai
A. M. protokolu – pareiškimu, kuriame šis nurodė, jog 2015-05-15 apie 12.30 val. jam į mobilųjį telefoną paskambino AB „Swedbank“ darbuotoju prisistatęs asmuo ir pokalbio su jo žmona L. M. metu apgaule išviliojo jo elektroninės bankininkystės duomenis ir iš jo sąskaitos pasisavino 130 eurų (t. 1, b. l. 3).
Nukentėjusiojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais (parodymais), kad jam į telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis ir šiam pradėjus kalbėti apie banko sąskaitas, jis telefoną perdavė savo žmonai L. M.. Iš L. M. buvo išvilioti jo elektroninės bankininkystės duomenys ir jais pasinaudojus iš banko sąskaitos paimti 130 eurų (t. 1, b.l. 24-25).
Atlikus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolę, gautais duomenimis, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-05-15 buvo naudotas telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 31-32, 33).
Pagal 2015-06-04 nutarimą gauta abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine. Susipažinus su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine nustatyta, kad 2015-05-15 nukentėjusiajam A. M. į jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta 11.57 val. (trukmė 2194 s), 12.34 val. (trukmė 260 s) ir 12.38 val. (trukmė 138 s). Išklotinės ėmimo laikotarpiu, t. y. 2015 m. gegužės 15-16 d. abonentas buvo naudotas telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Pokalbių su A. M. metu buvo jungtasi prie celės (duomenys neskelbtini), kuri aptarnauja teritoriją, į kurią patenka (duomenys neskelbtini) pataisos namai (t. 1, b.l. 36, 37-38, 39-44).
A. M. banko AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, kad 2015-05-15 12.17 val. ir 12.18 val. iš jo sąskaitos 124 eurai buvo pervesti J. K. į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal A. M. sutikimą susipažinus su banko sąskaitos išrašu ir IP adresais, nustatyta aukščiau paminėta informacija ir kad 2015-05-15 prie jo sąskaitos buvo jungtasi per IP (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 45, 46, 47-48, 59, 60).
Pagal 2015-06-26 nutarimą gautu J. K. banko AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu ir IP adresais. Išraše matyti, kad 2015-05-15 iš A. M. banko AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 124 eurai buvo pervesti J. K.. Tą pačią dieną R. K. jam pervedė 42 eurus, kuriuos jis išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini). 2015-05-17 J. S. jam pervedė 1000 eurų, kuriuos jis sumomis po 900 eurų ir 90 eurų išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl J. S. pervestų pinigų pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27937-15. Laikotarpiu nuo 2015-05-18 iki 2015-05-19 J. K. atsiskaitinėjo už prekes įvairiose parduotuvės (duomenys neskelbtini) bendrai už 31,11 eurų. 2015-05-19 išgrynino 100 eurų (duomenys neskelbtini). Pinigų likutis 2015-05-20 buvo 2,98 eurai (t. 1, b.l. 50, 51-58).
Rašytinais duomenimis, jog prie J. K. banko sąskaitos 2015-05-15 buvo jungtasi per IP (duomenys neskelbtini). 2015-08-06 gauta informacija apie IP (duomenys neskelbtini) priklausomybę. Nustatyta, kad IP priklausė (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešajai bibliotekai. Gautas raštas, kad 2015-05-15 14.53 val. ir 14.59 val. viešos prieigos seansai buvo vykdomi vartotojo „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 71, 73-75).
2015-08-06 gauta informacija apie IP (duomenys neskelbtini) priklausomybę, kuomet nustatyta, kad IP priklausė B. Č., gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 77).
2016-02-03 tarnybiniu pranešimu dėl byloje surinktų duomenų ir telefonų išklotinių analize, kuomet nustatyta, kad G. Č. naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o J. K. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal darbo biržos duomenis). Nustatyta, kad jie su abonentu (duomenys neskelbtini) nebendravę. Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bendravęs su J. K. 2015 m. gegužės mėn. 11-16, 19 d. Prie J. K. sąskaitos jungtasi 2015-05-16, apie 12.15 val., 13.15 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 98-99).
2015-12-10 gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kad telefonas „Nokia 2626“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) 2016-06-03 rastas (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) būryje (duomenys neskelbtini) kambaryje. Kam priklausė telefonas nenustatyta (t. 1, b.l. 101-102).
Rašytiniais duomenimis, jog nuo 2015-05-13 iki 2015-05-22 R. M. atliko paskirtą nuobaudą baudos izoliatoriuje (duomenys neskelbtini) kameroje. Su M. G. jis atliko bausmę nuo 2015 m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būryje (duomenys neskelbtini) kambaryje. Jų kambaryje buvo rasta mobiliųjų telefonų (t. 1, b.l. 101-102).
Nenustatyta, kad aukščiau nurodyti nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji L. M., liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu dėl kokių tai aplinkybių galėjo sakyti netiesą. Šių asmenų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs. A. M., L. M. aukščiau aprašyti paaiškinimai tarpusavyje neprieštarauja. Be to, šie neprieštarauja kaltinamojo M. G. teisiamojo posėdžio metu išsakytiems šio atžvilgiu paaiškinimams, kitiems byloje esantiems rašytiniams duomenims. A. M., L. M. paaiškinimai patvirtina teismo nustatytas aplinkybes. Pagal tai teismas sprendžia (vertina), kad šių asmenų paaiškinimai, yra kaltinamųjų M. G., G. Č., J. K. kaltės įrodymai.
Aukščiau aprašytoje rašytinėje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina teismo nustatytas aplinkybes bei neprieštarauja aukščiau nurodytų A. M., L. M., R. M. paaiškinimams. Gi aukščiau aprašyta rašytinė medžiaga patvirtina, jog M. G. neteisėtai įgijo A. M. elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, šis šiuos nenustatytu metu, laiku bei vietoje perdavė G. Č., kuris juos neteisėtai panaudojo per internetinę prieigą, priklausančią B. Č. neteisėtai prisijungdamas prie svetimos informacinės sistemos ir tuo pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudodamas apgaulės būdu neteisėtai įgytus A. M. el. bankininkystės duomenis, prisijungė prie A. M. banko sąskaitos ir apgaule pateikdamas save kaip A. M., turintį teisę atlikti finansinę operaciją, atliko finansinę operaciją, t. y. iš A. M. banko sąskaitos pervedė 124 eurus į J. K. banko sąskaitą, o šis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, laiku bei vietoje pinigus išgrynino bei atsiskaitė už prekes parduotuvėse ir dalį pinigų perdavė M. G.. Todėl šiuos rašytinius duomenis teismas taip pat vertina kaltinamųjų M. G., G. Č., J. K. kaltės įrodymais.
Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu prieštaravo, jog jis 2015 m. gegužės 15 d. laikotarpiu nuo 11.57 val. iki 12.38 val. veikė bendrai bei su nenustatytais asmenimis, atlikusiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl apgaulės būdu svetimo turto įgijimo. Jog nenustatytiems asmenims paskambinus A. M. ir bendraujant telefonu su jo žmona L. M. šiai prisistatė AB „Swedbank“ darbuotojais ir melagingai nurodžius, kad A. M. sąskaitoje yra vykdoma nelegali veikla, apgaulės būdu įgijo A. M. banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. naudotojo kodą, slaptažodį ir prisijungimo kodus, kuriuos nenustatytu metu, laiku bei vietoje perdavė jam (M. G.). Iš esmės jis nurodė, jog tik jis išviliojo iš A. M. šio banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis. Teisiamojo posėdžio metu L. M. prieštaravo šiems M. G. paaiškinimams. Iš esmės ji nurodė, jog ji telefonu bendravo su dviem asmenimis, kurie prisistatė banko darbuotojais, jog antrajam asmeniui padiktavo vyro elektroninės bankininkystės duomenis. Šiais jos argumentais teismas tiki, nes ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tai teigė, teisiamojo posėdžio metu šiuos argumentus pakartojo, išsamiai, logiškai papildė papildomomis aiškiomis aplinkybėmis. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. nurodė, jog, paskambinus asmeniui, šiam prisistačius banko darbuotoju ir pradėjus kalbėti apie jo (A. M.) banko sąskaitą, jis telefoną perdavė sutuoktinei. Šios aplinkybės paneigia M. G. nurodytą aplinkybę, jog jis minėtus duomenis išviliojo iš A. M.. Taigi, teismas, įvertinęs A. M., L. M. minėtus paaiškinimus, sprendžia, kad pasitvirtino teismo nustatyta aplinkybė, jog kaltinime nurodytu laiku, vietoje M. G. bendrininkavo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.
G. Č. teisiamojo posėdžio metu iš esmės neprieštaravo, jog atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Iš pradžių jis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog šiuos padarė priverstas M. G.. Vėliau teisiamojo posėdžio metu, jog tai padarė iš draugiškumo M. G.. Šie jo argumentai neįtikinantys, nes šie jo paaiškinimai ne tvirti, o kaip matyti, greitai besikeičiantys. Juolab, jog argumentas, kad jį M. G. privertė, nepagrįstas patikimais duomenimis. Be to, jis (G. Č.) teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog nesuprato, jog daro nusikaltimą, nes M. G. prašoma pervesti iš A. M. banko sąskaitos į J. K. banko sąskaitą pinigų suma buvo nedidelė, juo labiau, kad tai buvo ne paskola (greitasis kreditas). Jis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog M. G. jam niekada nesakė kokiu būdu gauti pinigai pervedami, jis net neklausė. Neįtarė, kad pinigai įgyti apgaulės būdu. Tačiau M. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jis G. Č. įtikino, kad A. M. jo (M. G.) dėdė, kuris nemoka naudotis kompiuteriu, o duoda jam pinigų. Todėl ir kadangi neturi savo sąskaitos banke G. Č. paprašė pinigus pervesti į J. K. sąskaitą. Be to, G. Č. įtikino po gana ilgo laiko. Be to, G. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog apie tai, kad pinigai, kuriuos perveda prašomas M. G., įgyti apgaulės būdu sužinojo 2014 m. apklaustas įtariamuoju. Jis ir toliau bendrininkavo su M. G., nors ir suprato, kad daro nusikaltimą. M. G. jam grasino, kad nepadėjus ir jis bus nuteistas. Gailisi dėl to ką padarė. Įvertinęs šias aplinkybes teismas, sprendžia, kad G. Č. teisiamojo posėdyje išsakyti argumentai, jog nesuprato, kad daro nusikaltimą neįtikinantys. Gi iš aukščiau aprašytų jo paaiškinimų akivaizdu, kad jis šiuos keitė, jog jo paaiškinimai nenuoseklūs, teisiamojo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai neišsamūs. Kodėl teisiamojo posėdžio metu keičia anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, teisiamojo posėdžio metu jis įtikinamų argumentų nenurodė. Be to, jis teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo M. G. teisiamojo posėdžio metu duotiems paaiškinimas. Juolab, akivaizdu, jog jis žinojo, jog M. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Be to, žinojo, jog jiems buvo pareikšti įtarimai už anksčiau padarytą analogišką veiką. O tiek jo, tiek M. G. teisme duoti paaiškinimai, byloje surinkta medžiaga patvirtinanti G. Č. nuoseklius, kryptingus veiksmus bankinėmis operacijomis pervedant A. M. pinigus J. K., be to palyginus trumpas laiko tarpas per kurį šias operacijas G. Č. atliko, t.y. greitai, rodo, jog jis suvokė kaltinime aprašytą sukčiavimo tikslą, būdą, nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį ir norėjo taip veikti. Pagal tai teismas šiais jo argumentais netiki.
J. K. teisiamojo posėdžio metu iš esmės neprieštaravo, jog atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Tačiau nesuvokė, jog tuo metu daro nusikaltimą. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad pinigus iš savo banko sąskaitos grynindavo R. M. nurodymu ir pinigus pervesdavo jo nurodytiems asmenis. Vėliau tą patį darė prašomas M. G.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu J. K. patvirtino, jog M. G. jam paskambino ir prisistatė M. Vėliau sužinojo, kad tai M. G.. M. G. prašomas išgrynino A. M. pervestus 124 eurus, iš kurių 20 pasiliko sau, o kitus pervedė jo nurodytiems asmenims. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog M. G. jo numerį turėjo sužinoti iš R. Teismas, įvertinęs šiuos J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, sprendžia, kad jog jo nurodytas argumentas, jog nesuprato, kad daro nusikaltimą neįtikinantys. Gi iš aukščiau aprašytų jo paaiškinimų akivaizdu, kad jo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai neišsamūs. Teismas neabejoja, jog jis pinigus iš savo banko sąskaitos grynindavo R. M. nurodymu ir pinigus pervesdavo jo nurodytiems asmenis. Vėliau tą patį darė prašomas M. G.. Akivaizdu, jog jis žinojo, jog tiek R. M., tiek M. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Be to, tiek jo, tiek M. G. teisme duoti paaiškinimai, byloje surinkta medžiaga patvirtinanti J. K. nuoseklius, kryptingus veiksmus, būtent neuždirbtų ar kitaip legaliai gautų pinigų iš savo banko sąskaitos išgryninimas, dalies šių išleidimas parduotuvėse, kitos dalies šių pašto perlaida išsiuntimas M. G., be to palyginus trumpas laiko tarpas per kurį jis šiuos veiksmus atliko, t.y. greitai, jog šiuos atliko už atlygį, rodo, jog jis suvokė kaltinime aprašytą sukčiavimo tikslą, būdą, nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį ir norėjo taip veikti. Pagal tai teismas jo argumentu, jog jis nesuvokė, jog daro nusikaltimą, netiki.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs aukščiau aprašytus duomenis, šiuos įvertinęs, - pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamieji M. G., G. Č., J. K., 2015 m. gegužės 15 d. laikotarpiu nuo 11.57 val. iki 12.38 val. veikdami bendrai bei M. G. veikiant su nenustatytu asmeniu, atlikusiu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl apgaulės būdu svetimo turto įgijimo, nenustatytiems asmenims paskambinus A. M. ir bendraujant telefonu su jo žmona L. M. šiai prisistatė AB „Swedbank“ darbuotojais ir melagingai nurodžius, kad A. M. sąskaitoje yra vykdoma nelegali veikla, apgaulės būdu įgijo A. M. AB „Swedbank“ sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. naudotojo kodą, slaptažodį ir prisijungimo kodus, kuriuos nenustatytu metu, laiku bei vietoje perdavė M. G., o šis šiuos neteisėtai įgytus A. M. el. bankininkystės duomenis nenustatytu metu, laiku bei vietoje perdavė G. Č., kuris 12.17 val. juos neteisėtai panaudojo, t. y. name, esančiame (duomenys neskelbtini) per internetinę prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), priklausančią B. Č. neteisėtai prisijungdamas prie svetimos informacinės sistemos ir tuo pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudodamas apgaulės būdu neteisėtai įgytus A. M. el. bankininkystės duomenis, prisijungė prie A. M. banko AB „Swedbank“ sąskaitos ir apgaule pateikdamas save kaip A. M., turintį teisę atlikti finansinę operaciją, atliko finansinę operaciją, t. y. iš A. M. AB „Swedbank“ sąskaitos pervedė 124 eurus į J. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitą, o šis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, laiku bei vietoje pinigus išgrynino bei atsiskaitė už prekes parduotuvėse ir dalį pinigų perdavė M. G., tokiu būdu jie savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimus A. M. priklausančius 124 eurus.
Byloje surinktais įrodymais patvirtinantys M. G., G. Č., J. K. buvę kryptingi, nuoseklūs veiksmai aiškiai rodo, kad jie šiuos darydami suvokė pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti. M. G., G. Č., J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jų kaltes, padarius šias nusikalstamas veikas.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju byloje minėtais įrodymais nustatyta, kad vartotojus (t.y. A. M.) bankininkystės sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra buvo viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių, o teisėto šių vartotojų tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą. Pagal tai ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (bylos Nr. 2K-138/2015) teismas sprendžia, kad M. G., G. Č., J. K. bendrais veiksmais neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones.
M. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.
Kaltinamasis M. G. iki šiuo nuosprendžiu nustatytų veikų padarymo 16 kartų teistas, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai.
Skirdamas M. G. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į kaltinamojo M. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų stadijas, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimą, sunkinančios aplinkybės buvimą. M. G., baigtus, vieną baudžiamąjį nusižengimą, vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus įvykdė anksčiau būdamas 16 kartus nuteistas, atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės rodo, jog jis dėl ankstesnių nusikaltimų išvadų nepadarė, linkęs toliau nusikalsti. Pagal šias aplinkybes bei vadovaudamasis BK 58 straipsnio 1 dalimi, - būtent atkreipiant dėmesį į M. G. didesnį vaidmenį darant nusikalstamas veikas, bei BK 214, 215, 198¹ straipsnių pirmomis dalimis, 182 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant M. G. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes susijusias su laisvės atėmimu. Bausmės dydis jam nustatomas įvertinus tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o lengvinančios nenustatyta.
G. Č. atsakomybę lengvina tai, kad savo noru atlyginio nukentėjusiajai L. M. padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.
Kaltinamasis G. Č. iki šiuo nuosprendžiu nustatytų veikų padarymo 3 kartus teistas. Jis dirba (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos seniūnas, darbdavys jį neigiamai necharakterizuoja.
Skirdamas G. Č. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į kaltinamojo G. Č. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, taip pat sunkinančios aplinkybės buvimą. G. Č. baigtus, vieną baudžiamąjį nusižengimą, vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus įvykdė anksčiau būdamas 3 kartus nuteistas, minėtas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šios aplinkybės rodo, jog jis dėl ankstesnių nusikaltimų, šiame skaičiuje už analogiškų, išvadų nepadarė. Pagal tai teismas sprendžia, jog jis linkęs toliau nusikalsti. Pagal šias aplinkybes bei vadovaudamasis BK 58 straipsnio 1 dalimi, - būtent atkreipiant dėmesį į G. Č. mažesnį vaidmenį darant nusikalstamą veiką, bei BK 214, 215, 198¹ straipsnių pirmomis dalimis, 182 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant G. Č. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes susijusias su laisvės atėmimu. Bausmės dydis jam nustatomas įvertinus tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės.
J. K. atsakomybę lengvina tai, kad savo noru atlyginio nukentėjusiajai L. M. padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.
Kaltinamasis J. K. iki šiuo nuosprendžiu nustatytų veikų padarymo 1 kartą teistas. Jis nedirba, gyvenamosios vietos seniūnas jį neigiamai necharakterizuoja, jis gyvena kartu su neįgalumą turinčia motina.
Skirdamas J. K. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į kaltinamojo J. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, taip pat sunkinančios aplinkybės buvimą. J. K. baigtus, vieną baudžiamąjį nusižengimą, vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus įvykdė anksčiau būdamas 1 kartą nuteistas, minėtas nusikalstamas veikas padarė bausmę atlikęs, be to esant išnykusiam teistumui. Tačiau jis daug kartų baustas administracine tvarka, padarė keturias nusikalstamas veikas bendrininkaudamas. Šios aplinkybės rodo, jog jis dėl ankstesnio nusikaltimo, administracinių nuobaudų išvadų nepadarė. Pagal tai teismas sprendžia, jog jis linkęs toliau nusikalsti. Pagal šias aplinkybes bei vadovaudamasis BK 58 straipsnio 1 dalimi, - būtent atkreipiant dėmesį į J. K. mažesnį vaidmenį darant nusikalstamą veiką, bei BK 214, 215, 198¹ straipsnių pirmomis dalimis, 182 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant J. K. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes susijusias su laisvės atėmimu. Bausmės dydis jam nustatomas įvertinus tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Tačiau jis turi neįgalią motiną, kuria turi pasirūpinti, jis jauno amžiaus, darbingas. Pagal tai teismas sprendžia, kad yra visuma priežasčių (pagrindas) manyti, kad J. K. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. bausmės vykdymą atidedant.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Byloje gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 236,89 Eur išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pagal byloje esančius rašytinius duomenis (procesinį sprendimą) adv. J. Gaidukevičius paskirtas kaltinamųjų G. Č., J. K., gynėju pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį. Tačiau akivaizdu, kad kaltinamieji G. Č., J. K. nesudarė susitarimo dėl gynybos su minėtu advokatu, šis gynėjas jiems įstatymo nustatyta tvarka parinktas VGTPT koordinatorio. Be to teismas, pripažindamas, jog G. Č., J. K. būtinas gynėjas, neturėjo galimybės įvertinti ar G. Č., J. K. nori turėti gynėją, ar turės galimybę atlyginti išlaidas už gynėjo dalyvavimą byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarnybos atstovas nepateikė jokio įrodymo dėl jau turėtų (patirtų) minėtų išlaidų. Pagal tai ir Lietuvos Respublikos teismų suformuotą praktiką šiuo klausimu minėtos tarnybos atstovo nurodytos išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir neišieškotinos iš G. Č., J. K..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-305 straipsniais, 307-308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirti trijų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirti trijų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, ir už tai jam paskirti trisdešimties parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. G. subendrintą bausmę – trejus metus ir devynis mėnesius laisvės atėmimo.
M. G. paskirtos trijų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti iš dalies šią sudedant su jam Šakių rajono apylinkės teismo 2016-06-16 nuosprendžiu paskirtos, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir jam paskirti galutinę subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę; šią bausmę jam atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią M. G. skaičiuoti nuo 2016-11-21.
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirti trijų metų laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirti trijų metų laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, ir už tai jam paskirti dvidešimt penkių parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti G. Č. subendrintą bausmę – trejus metus laisvės atėmimo.
G. Č. paskirtos trijų metų laisvės atėmimo bausmės dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti iš dalies šią sudedant su jam Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-02-18 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir jam paskirti galutinę subendrintą ketverių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; šią bausmę jam atlikti pataisos namuose.
G. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės šis nuosprendis palikti galioti. Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirti trijų metų laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirti trijų metų laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, ir už tai jam paskirti dvidešimt penkių parų rašto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti J. K. subendrintą bausmę – trejus metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, J. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, jį įpareigojant: pradėti dirbti; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
J. K. bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės šis nuosprendis palikti galioti. Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą jos naudai priteisti iš G. Č., J. K. 236,89 Eur išlaidų dalyvavusio byloje jų gynėjo advokato J. G. pagalbai apmokėti netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.