Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį, paskirta 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. lapkričio 17 d. apie 18 val. 30 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini) kaltinamasis E. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo buvusią sutuoktinę J. S., kuriai jis spyrė į dešinę galvos pusę, prie ausies ir sudavė kumščiu smūgį jai į kairę veido pusę, prie antakio ir taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog savo kaltę pripažįsta pilnai bei paaiškino, kad J. S. yra buvusi jo sutuoktinė, su kuria jis išsituokė (duomenys neskelbtini). Jis su J. S. neveda jokio bendro ūkio, jie tik gyvena tuose pačiuose namuose, kadangi teismas taip padalino jų turtą. Jie turi bendrą dukrą, kuri jau yra pilnametė ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 2 metus iki skyrybų jis su J. S. jau nevedė jokio bendro namų ūkio. 2019 m. lapkričio 17 d. nuo ryto jis vartojo alkoholį. Visą tą dieną tarp jo ir J. S. vyko žodiniai konfliktai, tačiau tuo metu tarp jų nebuvo jokio smurto. Jis kartu su J. S. alkoholio tą dieną nevartojo. Prisimena, kad tą dieną, tikslios valandos nepamena, jiems būnant virtuvėje, J. S. jį pastūmė ir dėl to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito virtuvėje ant grindų. Dėl šio pastūmimo jis neturi J. S. jokių pretenzijų. Po tokio jų konflikto jis išėjo iš namų ir, maždaug po valandos grįžęs į namus, nuėjo miegoti. Pamiegojęs apie porą valandų, jis atėjo iš savo kambario, esančio antrame namo aukšte, į svetainę. Tuo metu J. S. sėdėjo svetainėje ant sofos, tarp jų vėl prasidėjo žodinis konfliktas, tačiau jis nepamena, dėl ko kilo tas konfliktas. Gali būti, kad jų konfliktas kilo dėl alkoholio. Tuo metu jis priėjo prie ant sofos sėdinčios J. S., kuri atsistojo ir sudavė ranka jam vieną smūgį į nosies sritį. Po šio smūgio jis nugriuvo ant grindų. Atsistojęs, jis spyrė ant lovos sėdinčiai J. S. į dešinę veido pusę, tačiau tikrai nematė, kur pataikė, nes net nežiūrėjo. Tuomet jis iš karto nuėjo į vonią apsižiūrėti savo nosies. Beeidamas į vonią, jis grasino J. S., jog iškvies policijos pareigūnus dėl to, kad ši jį sužalojo. Išėjęs iš vonios, jis priėjo prie ant sofos sėdinčios J. S. ir kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kairę veido pusę, tačiau jis neprisimena, ar jos akiniai nukrito jai nuo veido. Po to, kai jis sudavė smūgį J. S. į kairę veido pusę, tai matė, kad ši išėjo į kiemą ir grįžo tik maždaug po pusvalandžio jau su policijos pareigūnais. Kadangi tą dieną jis buvo išgėręs ne mažai alkoholio, tai ir negali tiksliai papasakoti visų šio įvykio aplinkybių, nes tiksliai jų neprisimena. Jis pasakė policijos pareigūnams ir tai, kad J. S. prieš jį smurtavo. Jis labai gailisi dėl tokio savo poelgio, jeigu būtų buvęs blaivus, tikrai nebūtų smurtavęs prieš J. S. (bylos lapai (toliau – b. l.) 64 – 67).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo E. S. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. lapkričio 17 d. ji buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja namuose buvo ir buvęs jos sutuoktinis E. S., su kuriuo ji yra išsituokusi, tačiau dar gyvena viename name. Tą dieną E. S. namuose girtavo, jis visą dieną prie jos kibo, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, o vėliau dar ir sudaužė taurę. Apie 18 val. 30 min. E. S., būdamas neblaivus, svetainėje spyrė jai į dešinę veido pusę, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Po šio spyrio ji policijos dar nekvietė. Maždaug po 30 minučių, jai būnant svetainėje, prie jos vėl priėjo E. S., kuris liepė nusiimti akinius ir pasakė, kad trenks jai į veidą. Tuomet ji pradėjo verkti ir rankomis dengtis veidą, tačiau E. S. trenkė kumščiu jai į kairę veido pusę, todėl antakio srityje jai atsirado patinimas.

Nukentėjusioji J. S. papildomos apklausos metu parodė, jog ji tvirtina savo ankstesnius parodymus. E. S. yra buvęs jos sutuoktinis, su kuriuo ji išsituokė (duomenys neskelbtini). Su buvusiu sutuoktiniu E. S. ji jau neveda jokio bendro namų ūkio, tai yra jie miega atskiruose kambariuose, atskirai gaminasi maistą, o komunalinius mokesčius moka bendru sutarimu per pusę. Jie jau neturi ir neturės jokių bendrų ateities planų. Dar prieš jų skyrybas jie apie 2 metus gyveno atskirus gyvenimus – jau nevedė bendro namų ūkio. Po skyrybų jų bendri namai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo padalinti jiems abiems per pusę, todėl jie ir gyvena viename name. Jie turi bendrą dukrą G. S., kuri jau yra pilnametė ir šiuo metu laikinai gyvena (duomenys neskelbtini). E. S. buvo ir anksčiau prieš ją smurtavęs, tačiau į policiją ji niekada nesikreipė, nes bijojo. 2019 m. lapkričio 17 d. nuo ryto E. S. vartojo alkoholį. Visą tą dieną E. S. keikė ją įvairiais žodžiais, nuolat prieš ją naudojo psichologinį smurtą. Tą pačią dieną, valandų pasakyti negali, tačiau dar buvo šviesu, jai būnant virtuvėje, atėjo ir E. S., kuris pradėjo vadinti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, praeidamas vis ją pastumdavo, todėl ji, neapsikentusi tokio jo elgesio, kuomet ją pastūmė paskutinį kartą (fizinio skausmo nejautė, nes pastūmimas buvo nestiprus), ranka atsistūmė E. S. nuo savęs, tačiau stumdama ranka pataikė jam į nosį. E. S. paslydo, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant grindų. Atsistojęs nuo grindų, E. S. nuėjo į vonią ir pradėjo šaukti, kad ji sulaužė jam nosį ir jis iškvies jai policiją, tačiau E. S. nieko nedarė, o tik išėjo iš namų. Maždaug po pusvalandžio E. S. sugrįžo į namus ir nuėjo į savo kambarį miegoti. Pamiegojęs apie 1,5 valandos ir atsikėlęs, E. S. nuėjo į rūsį, ten parūkė ir atėjo į svetainę. Tuo metu ji sėdėjo ant lovos ir gėrė arbatą. Atėjęs E. S. pradėjo jos klausinėti, kur dingo iš šaldytuvo jo alus. Ji atsakė E. S., jog šis pats matė, kad dieną ji gėrė tą alų. E. S. nuolat šaukė, sakė, kad ją sumuš, kadangi ji sulaužė jam nosį. Ji nesitikėjo, jog E. S. kažką jai padarys, tačiau, jai sėdint ant sofos, prie jos priėjo E. S., kuris spyrė jai į dešinę veido pusę, prie ausies ir dėl to ji iš karto pajuto stiprų fizinį skausmą. Po tokio savo veiksmo E. S. nuėjo į vonią ir ten nuolat kartojo, kad ji sulaužė jam nosį ir kad šis iškvies jai policiją. Į tokias replikas ji nieko neatsakinėjo, kadangi nenorėjo išprovokuoti dar didesnio konflikto. Po kelių minučių E. S. sugrįžo iš vonios, priėjo prie jos ir pakėlė savo dešinės rankos kumštį. E. S. dar pasakė „jei nori, nusiimk akinius, nes tau trenksiu“. Išgirdusi tokį E. S. pasakymą, ji instinktyviai dešine ranka bandė užsidengti savo veidą, o kaire ranka bandė nusiimti akinius, tačiau ji nespėjo to padaryti, kadangi E. S. sudavė jai vieną smūgį į kairę veido pusę, prie antakio. Po šio smūgio ji iš karto pajuto stiprų fizinį skausmą. Ji pradėjo verkti, o E. S. nuėjo į rūsį. Pasiėmusi telefoną, raktus ir nukritusius akinius, ji nubėgo pas savo motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pabuvusi pas savo motiną apie 30 minučių, ji nusprendė, kad daugiau negali kentėti tokio gyvenimo ir iškvietė policijos pareigūnus. Jų konfliktas, kurio metu E. S. prieš ją smurtavo, įvyko apie 18 val. 30 min. Abu smūgiai jai buvo suduoti kelių minučių bėgyje. Ji turi pretenzijų savo buvusiam sutuoktiniui E. S., kadangi šis prieš ją smurtavo jau nebe pirmą kartą. Ji nereikš civilinio ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime. Konflikto metu namuose jie buvo tik dviese (b. l. 1 – 5, 18 – 21).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, matyti, jog J. S. pareiškė, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 18 val. 30 min., jai būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), buvęs jos sutuoktinis E. S., būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu spyrė jai į galvą, o tiksliau – į dešinę veido pusę, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Maždaug po 30 minučių E. S. dar trenkė dešine ranka jai į kairę veido pusę ir dėl to jai ištino antakis. Iš šio protokolo taip pat matyti, jog 2019 m. lapkričio 17 d. 19 val. 32 min. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0108, nukentėjusiajai J. S. buvo nustatytas 0,93 promilių neblaivumas. 19 val. 33 min. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu E. S. buvo nustatytas 1,63 promilių neblaivumas. Iš to paties protokolo matyti ir tai, jog 2019 m. lapkričio 17 d. nuo 19 val. 56 min. iki 19 val. 59 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 1 – 17).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2019 m. lapkričio 17 d. 19 val. 7 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjos J. S. pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvęs jos sutuoktinis spyrė jai du kartus į galvą. Iš išrašo matyti, jog šis pranešimas pasitvirtino, dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 30 – 33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1032/2019 (06) nurodyta, jog J. S. kūno paviršiuje, apžiūrint 2019 m. lapkričio 18 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. J. S. kliniškai nustatyta galvos paviršinis sužalojimas, akies voko ir periokulinės srities sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 44 – 45).

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos kortelės išrašų kopijos matyti, jog 2019 m. lapkričio 18 d. J. S. kreipėsi į medikus nurodydama, kad jai labai skauda galvą, vakar ją sumušė vyras, ją pykina, svaigsta galva, rankose tremoras. Skubos tvarka J. S. buvo nusiųsta į ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėta neurologo. Nurodyta išvada – galvos skausmas, galvos paviršinis sužalojimas, akies voko ir periokulinės srities sumušimas (b. l. 46 – 50).

Iš asmens duomenų išrašo matyti, jog nukentėjusioji J. S. yra buvusi E. S. sutuoktinė. Jie yra išsituokę nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 76).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis E. S. mušdamas sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 124 – 126).

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis E. S., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. E. S. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 116 – 119, 120 – 121). Nukentėjusiajai J. S. buvo tinkamai pranešta apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 122 – 123). Nukentėjusioji J. S. nepateikė skundo dėl tokio prokurorės sprendimo.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis E. S. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis E. S. iki šiol buvo teistas vieną kartą, paskirtą bausmę jis yra atlikęs, tačiau nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė dar tebeturėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (b. l. 78 – 79, 80 – 85, 86 – 101; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis). Pažymėtina, jog E. S., būdamas jau teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Praeityje E. S. buvo baustas ir administracine tvarka, tačiau nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė neturėdamas neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 110 – 111, 112). Kaltinamasis E. S. yra dirbantis, darbdavio charakterizuotas vien tik teigiamai (b. l. 106, 109). E. S. yra išsituokęs, jis neturi nepilnamečių išlaikytinių (b. l. 76 – 77). Kaltinamasis psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 115). Byloje nėra kitų neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju E. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 64 – 67). Jo atsakomybę sunkina aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas; b. l. 1 – 17, 78 – 79, 80 – 85, 86 – 101).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo E. S. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus jam prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus ir pagrindus.

Kaltinamojo E. S. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 17 d. 19 val. 30 min. iki 2019 m. lapkričio 18 d. 14 val. 20 min. (b. l. 56 – 57, 71 – 72). Šis laikas įskaitomas į E. S. paskirtą bausmę (BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės bei kardomosios priemonės

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (b. l. 124 – 126). Pažymėtina, jog teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 72² straipsnis). Artimojo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra apibrėžtos BK 248 straipsnio 1, 2 dalyse, kurios numato, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis E. S. ir nukentėjusioji J. S. jau buvo išsituokę (ištuoka nuo (duomenys neskelbtini)) ir jie bendrai negyveno partnerystėje. Taigi nagrinėjamu atveju pirmiau paminėtas baudžiamasis įstatymas buvusių sutuoktinių nepriskiria nei prie artimųjų giminaičių, nei prie šeimos narių statuso. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam E. S. negali būti skiriama prokurorės siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tačiau teismas sprendžia, jog siekiant visapusiško bausmės paskirties įgyvendinimo, tikslinga E. S. paskirti kitą iš BK 67 straipsnio 3 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis E. S. yra dirbantis bei neturi nepilnamečių išlaikytinių, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 3 dalis, 71 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68 – 70). Pradėjus bausmės vykdymą, ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti E. S. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 17 d. 19 val. 30 min. iki 2019 m. lapkričio 18 d. 14 val. 20 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 71 straipsniu, paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį šią įmoką sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, mokėjimo paskirtyje nurodant savo vardą, pavardę ir asmens kodą (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti E. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam E. S., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam E. S.