Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J.A. B., S. A. B. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos atstovė advokatė Irena Malinauskienė teismo posėdyje pareiškimą palaikė visiškai, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad pareiškėja iki šiol naudojasi žemės sklypu. Palikėja testamento nepaliko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) dukterėčia (b. l. 5–17). Nekilnojamojo turto registre V. M. neįregistruotos daiktinės teisės į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį (b. l. 25–27). Po V. M. mirties palikimo priėmimo faktų Kauno m. 1-ajame notaro biure nenustatyta (b. l. 18), Testamentų registre nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų ir įregistruotų sudarytų testamentų (b. l. 19). Miroslavo seniūnijos pažyma patvirtina, kad pareiškėja iki V. M. mirties ir po jos prižiūri ir tvarko jai priklausančią žemę, faktiškai valdo ir tvarko jos palikimą (b. l. 37). Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tetos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), taigi nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau - CK1964) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą notarų biurui. Pagal CK1964 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taikant šią normą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pagal 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po tetos V. M. mirties jos palikimu, taip pat likusiu paveldimu nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojasi, jį valdo ir disponuoja pareiškėja V. M.. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.

Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybės, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja V. M. po V. M. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Iš pareiškėjos priteistinos 8,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Priteisti iš pareiškėjos V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.