- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-17
- Bylos Nr.
- 1-1322-311/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00143-11-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- V.
- Advokatai
- Linas Mažonas, Andrejus Zavtrakovas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. A., būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pirmininku nuo 2008-02-06 iki 2010-03-01 bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingu už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą ir už dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008-02-06 iki 2009-12-31 pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, nes tyrimui nepateikė: (duomenys neskelbtini) veiklos ataskaitos už 2008 metus, 2008 m. kasos knygos, 2008 m. kasos pajamų ir išlaidų orderių, 2008 m. grynųjų pinigų išlaidas patvirtinančių dokumentų, taip pat 2008 m. mokesčių (eksploatacijos, sunaudotos elektros energijos ir kt.) atskiriems bendrijos nariams priskaičiavimo dokumentų, (duomenys neskelbtini) 2009 m. kasos pajamų ir išlaidų orderių, 2009 m. atskaitingų asmenų avanso apyskaitų, 2009 m. grynųjų pinigų išlaidas pateisinančių dokumentų, taip pat bendrijoje atliktų darbų ir atsiskaitymą už juos patvirtinančių dokumentų (aktų), 2009 m. mokesčių (eksploatacijos, sunaudotos el. energijos ir kt.) atskiriems bendrijos nariams priskaičiavimo dokumentų, 2009 m. bendrijos narių įsiskolinimų apskaičiavimo dokumentų, t. y. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) bendrijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.
Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008-02-10 buvo išrinktas garažų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininku. Iki to laiko (duomenys neskelbtini) dirbo elektriku pagal darbo sutartį. Buvęs pirmininkas C. mirė spalio mėnesį. Buhalterinę apskaitą pratęsė buhalterė C.. Niekas jam neperdavė jokių buhalterinių dokumentų, buhalterė jam sakė, kad neturi jokių dokumentų, visi dokumentai buvo pas C. Buvo sutartis su buhaltere. Ji privalėjo išsaugoti dokumentus. Nebuvo įsakymo, kad buhalterė atsakinga už buhalterinių dokumentų išsaugojimą, tai – jo aplaidumas. Buhalterės kompetencijoje buvo įtraukti išmokas. Buvo dengiamas trūkumas iš praeities. Jis pasirašė ataskaitas. Buvo toks atvejis, kad pasirašė tuščią Sodros ataskaitą. Būna atvejų, kad žmogus nespėja padaryti, prašo pasirašyti tuščią dokumentą. Tai – jo aplaidumas. Pirmininku buvo iki 2010 kovo mėnesio. Buvo rašyti raštai buhalterei, kad reikia pateikti dokumentus. Buhalterė turėjo patikrinti visus skaičiukus. Ji to nepadarė. Jis pateikė visus techninius dokumentus, susijusius su bendrija (sutartis su „Švara“, „Kauno vandenim“ ir kt.). Buhalterė sakė, kad ji neturi buhalterinių dokumentų. Jis prie C. nesėdėjo, kasos pinigų neturėjo, todėl nežino, ar ji iš viso to turėjo naudos. Įtaria, kad C. galėjo grobstyti pinigus, nes kasoje nėra pinigų. Tie 2 metai labai greitai prabėgo. Jam viskas buvo rodoma „rožinėm spalvom“. Pinigų trūkumo kasoje faktas nebuvo fiksuotas. Iš bendrijos narių lėšas rinkdavo ir saugodavo C.. Pinigai būdavo renkami bendra tvarka. Bendrijos narys, duodamas pinigus, gaudavo dokumentą, buhalterė pasirašydavo, gavusi pinigus. Nebuvo neapskaitytų lėšų. Pasitikėjo ūkinės veiklos ataskaitos duomenimis. Tik teisme sužinojo, kad buvo neapskaitytų lėšų. Nebuvo įtrauktos bendrijos narių sumos bei lėšos už suvartotą elektros energiją. Už elektros energiją buhalterei žmonės mokėjo pinigus. Kasoje šie pinigai nebuvo užfiksuoti. Lėšas apskaitydavo buhalterė. Jis jokių nurodymų C. dėl dvigubos buhalterijos nedavė. Kiekvieną kartą po įnašų būdavo sudaromi sąrašai. Kai gavo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, sužinojo, kad gauti pinigai kasos knygoje nebuvo užpajamuoti. Sumos, kurios buvo įvardintos, netikslios. Sumos už medžiagas pateiktos padidintomis kainomis.
Teisminio posėdžio metu pagarsinti 2012-10-08, 2012-11-08, 2013-01-07, 2013-03-06 teisiamųjų posėdžių metu apklaustų liudytojų bei specialistės parodymai:
Liudytojas V. V. parodė, kad turi garažą toje bendrijoje, nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2012 kovo 1 d. vietoj V. A. ėjo pirmininko pareigas. Kai jį išrinko pirmininku pareikalavo, kad V. A. perduotų dokumentus ir lėšų likutį. V. A. nenorėjo perduoti dokumentų, ilgą laiką lėšų neperdavė. Vėliau perdavė daugumą dokumentų, apie 1500 Lt, o likučio sumos taip ir neperdavė. Buvo paskaičiuota, kad ten liko nemaža suma. V. A. garažo bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovu buvo nuo 2008 m. vasario mėnesio iki 2010 m. kovo 1 d. Mirė prieš tai buvęs pirmininkas A. C. ir V. A. pasakė, kad bus pirmininkas, ir taip tapo pirmininku. Tuo laikotarpiu buhalterė buvo N. C., bet ji tam tikrais laikotarpiais atleisdavo save ir vėl dirbdavo, pagal Sodros dokumentus reiktų žiūrėti, kada ji iš tikrųjų dirbo, nes ji dirbo visą laiką, bet atleisdavo save. Kai pakėlė dokumentus, pamatė, kad ji neatsiskaitydavo Sodrai, bet dirbdavo.
2012-10-08 teisiamojo posėdžio pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose V. V. parodė, kad pasilieka prie savo parodymų, duotų 2011-03-10, papildomai teigia, kad garažų eksploatavimo bendrija (duomenys neskelbtini) įkurta 1994 m. pradžioje. Iki dabar ši bendrija turėjo keturis pirmininkus. Pirmasis pirmininkas buvo E. L.. Nuo 2000-03-14 iki 2008-03-02 garažų eksploatavimo bendrijai (duomenys neskelbtini) vadovavo pirmininkas A. C., kuris šiuo metu yra miręs. Nuo 2008-03-03 iki 2010-03-01 minėtai bendrijai vadovavo pirmininkas V. A.. Nuo 2010-03-01 garažų eksploatavimo bendrijai (duomenys neskelbtini) pradėjo vadovauti jis, bendrijos narių išrinktas pirmininku. Prieš jį buvęs garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas V. A. buvo neperrinktas bendrijos narių, nes baigėsi jo dviejų metų kadencija ir bendrijos nariai nenorėjo, kad pastarasis toliau vadovautų, nes iškilo į viešumą daug faktų, kad pastarasis pasisavino bendrijos pinigines lėšas. Taip pat jam tapus šios bendrijos pirmininku ir peržiūrėjus bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolus, jis pamatė, kad bendrijos pirmininku tapęs V. A. juo tapo neteisėtai, suklastojęs vieną iš bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolų. Šiuo metu dėl šio fakto Kauno m. Santakos PK atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00530-10, kurį atlieka tyrėja V. K. pagal LR BK 300 str. 1 d. Nuo 2000 metų iki 2010 metų kovo mėnesio bendrijos buhaltere dirbo N. C.. Tačiau pradėjęs vadovauti garažų eksploatavimo bendrijai (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad ji oficialiai bendrijos buhaltere buvo tik nuo 2000-04-01 iki 2002-10-10 ir nuo 2008-02-06 iki 2009-12-29. Nors pastaroji nuo 2000 metų iki 2010 metų kovo mėnesio rinko iš bendrijos narių mokesčius, tvarkė bendrijos buhalteriją. Kai jis teisėtai buvo 2010-03-01 išrinktas garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininku, jis paprašė buvusio bendrijos pirmininko V. A. jam perduoti visus garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus, antspaudus, pinigines lėšas ir materialines vertybes. Tačiau pastarasis neatidavė jam prašomų dokumentų, o kreipėsi civiline tvarka į Kauno m. apylinkės teismą, dėl neteisėto atleidimo iš garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigų. Šiuo metu Kauno m. apylinkės teismo teisėja V. B. nagrinėja civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neva tai neteisėto jo atleidimo iš pirmininko pareigų ir dėl jo neteisėtų veiksmų neperduodant jam garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų. Nuo šios civilinės bylos pradžios buvęs garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas V. A. yra jam perdavęs kai kuriuos bendrijos buhalterinius dokumentus, kuriuos jis pats savanoriškai pateikė prie šios ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). O kitų dokumentų piktybiškai pastarasis neatiduoda. Buhalteriniai dokumentai griežtos atskaitomybės, jie turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų bendrijoje. Už jų apsaugą atsakingas bendrijos pirmininkas. Be šių dokumentų negalima sužinoti, kokį tiksliai nuostolį padarė buvęs bendrijos pirmininkas V. A., pasisavinęs bendrijai priklausančius pinigus, nes pasak jų turimų oficialių dokumentų garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) 2008 metais bendrijos sąskaitos kreditinė apyvarta buvo 12716,84 Lt, 2009 metais-46492,99 Lt. Tačiau jie įsitikinę, kad ši apyvarta turėjo būti dvigubai didesnė, nes bendrijoje yra 318 narių, 2008 metais jie mokėjo po 275 litus nario mokesčio bendrijai, t. y viso buvo sumokėta 87450 litų, o 2009 metais po 295 litus nario mokesčio, t. y. viso buvo įnešta į bendrijos sąskaitą 93810 litų. Jie galvoja, kad į oficialius dokumentus neįtrauktas pinigines lėšas galėjo pasisavinti buvęs bendrijos pirmininkas V. A.. Taip pat jis pradėjęs vadovauti garažų eksploatavimo bendrijai (duomenys neskelbtini) iš šios bendrijos narių sužinojo, kad jie, sumokėję metinį nario mokestį, negaudavo iš buhalterės N. C. jokio pinigų įnešimo kvito. Kai perėmė garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovavimą, buvusi buhalterė N. C. sakė, kad bendrijos pinigų galutinis likutis yra 15 tūkstančių litų, po kai kurio laiko teigė, kad tik 8 tūkstančiai litų, o galiausiai pervedė į garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) banko sąskaita tik apie 1116 litų. 2011 m. balandžio mėnesį buvęs bendrijos pirmininkas Valdas A. K. m. apylinkės teismui pateikė raštą, kad jis visus turėtus buhalterinius dokumentus pateikė jam 2010 metais ir daugiau jokių buhalterinių dokumentų neturi. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad trūkstamus dokumentus V. A. sunaikino ar paslėpė. Šiuo metu kartu su juo bendrijoje dirba 6 darbuotojai, t. y. jis pirmininkas, trys sargai:. V. R., S. P., R. P., elektrikas A. B., buhalterė V. B. (b. l. 96-97).
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas V. V. parodė, kad protokole, kur V. A. pateikė, neva dalyvavo viena moteriškė, bet teisme ji paliudijo, kad nedalyvavo tame susirinkime. Taip išėjo, kad trūko kvorumo ir buvo neteisėtas išrinkimas. Matyt V. A. nunešė į Registrų centrą savo išrinkimo dokumentus, juos atmetė ir dar kartą nunešė, neva buvo susirinkimas. Bendrijoje yra 318 narių, visada buvo tas pats narių skaičius. 2009 m V. A. nario mokestį buvo padidinęs iki 295 Lt. 2008 metais mokėdavo maždaug 265 Lt. Kai jis mokėdavo, tai ateidavo į sargų būdelę, paduodavo buhalterei pinigus, ji išrašydavo kvitą, 2008 m. ir 2009 m. taip būdavo. Pagal įstatus kas metus turėdavo būti visuotiniai susirinkimai, bet jų nebūdavo, tarp įgaliotinių jie spręsdavo visus reikalus. O kaip jie lėšas naudojo, buhalterės reiktų klausti. Mokėdavo už elektrą, mokesčius sumokėdavo, nežino, kur kitus pinigus dėdavo. Kai jis tapo pirmininku, jam buvo pateikta kasos knyga, buhalterija buvo netvarkinga. Išrašė dokumentus už 2010 m. sausį ir vasarį, o kitų dokumentų buhalterė sakė, kad neturi, pametė, kad ji jų nesaugo. N. C. sakė, kad priklauso mėnesį saugoti buhalterinius dokumentus, bet ji jų nesaugo, sakė, kad pečių jais kūrena. Jis žino, kiek reikia saugoti tuos dokumentus, bet ji tokį absurdą pasakė. Su N. C. vyko rimtas pokalbis, nes reikalavo dokumentų, ji teisinosi, kad neturi dokumentų, neturi jų kur laikyti ir nelaiko. Pas N. C. namuose buvo saugomi dokumentai, ji turėjo kompiuterį, jis dėl dokumentų buvo pas ją į namus nuvažiavęs, kadangi garažuose nėra kur jų laikyti, nėra patalpų. Visus dokumentus vadovaujant V. A. laikė N. C. ir pirmininkas turėjo kai kuriuos dokumentus, bet buhalterinius dokumentus laikė N. C.. Ar visos gaunamos pajamos buvo įnešamos į kasą, kol nebuvo pirmininku, prie tų dalykų neprieidavo, kai perdavė jam viską, tada pasimatė dokumentų judėjimas. Jie, eiliniai nariai, nežinojo, kur naudojamos lėšos. V. A. neatsiskaitydavo bendrijos nariams, visuotinių susirinkimų nebuvo, įgaliotiniai tardavosi. Gavęs dokumentų likutį pastebėjo, kad didelis lėšų trūkumas. Jis prašė, kad V. A. grąžintų tą skirtumą, bet V. A. sakė, kad neturi. N. C. sakė, kad likutis 15 000 Lt, vėliau tas likutis mažėjo, po to N. C. pati įnešė į kasą lyg 1600 Lt. Bendrijos nariai moka nario mokestį, sunkiai, bet moka. Per metus iš nario mokesčio surenkama 90 000 Lt ar 70 000 Lt. Ne visi moka, bet dauguma moka, kiti vėliau sumoka. Kartą į mėnesį budėdavo N. C. ir V. A. būdavo, jie rinkdavo nario mokestį. Kai jis buvo pirmininkas, tai jis kiekvieną ketvirtadienį rinkdavo pinigus. V. A. kartą į mėnesį rinkdavo pinigus ir dar yra galimybė pervesti pinigus internetu į sąskaitą. Buvo kasos knyga, kai N. C. perdavinėjo. Ten matėsi, kad vienu prisėdimu surašyta už sausio ir vasario mėnesius, o už 2008 m. ir 2009 m. nebuvo. Jis tarp įgaliotinių nebuvo. Nauji įgaliotiniai kreipėsi į prokuratūrą tiesiogiai, jie raštą surašė. Jo parašo nebuvo iš pradžių ant rašto, vėliau pasirašė. V. A. aiškino, kad jį neteisėtai nuvertė iš pareigų, kad jis neteisėtai atleistas, ignoravo dokumentų perdavimą, nesiskaitė su juo kaip su nauju pirmininku. Jis bendravo su N. C., V. A. ateidavo į perdavimus, bet neatnešdavo reikiamų dokumentų, aiškino, kad neturi jų, vėliau tik perdavė. Anksčiau su V. A. nesipyko. Jis mokėjo nario mokestį. Kur tos lėšos galėjo būti naudojamos, nežino, jokių gandų negirdėjau, V. A. aiškino, kad bendrijos reikalams buvo panaudos lėšos, bet jei dokumentų nėra, tai sunku pasakyti, kur tos lėšos buvo naudojamos. V. A. nebuvo perrinktas pirmininku, nes pasipiktino bendrijos nariai jo valdymo stiliumi, vis susipykdavo. Bendrijos nariai surinko parašus, sušaukė susirinkimą ir atleido V. A.. V. A. sugalvojo ir elektrą atjungė kai kam garaže, kad nesumokėjo gal. Bendrijos nariai kalbėjo apie lėšų dingimą, bet nėra dokumentų. Baigėsi dviejų metų kadencija, V. A. turėjo sušaukti susirinkimą ir bolatiruotis pirmininku, bet nesušaukė susirinkimo, kas metus v. A. turėjo ataskaitą pateikti bendrijos nariams ir šito nedarė. Lėšas už elektrą priimdavo buhalterė N. C.. Už elektrą bendrija turi surinkti tas lėšas, nes yra bendras skaitiklis, bendrija pagal jį kas mėnesį moka elektros tinklams. Reikia surinkti apie 3000 Lt ir sumokėti. Vėliau pirmininkas ir buhalterė renka pinigus iš bendrijos narių. Už surenkamas lėšas bendrijoje atsakingi buhalterė ir pirmininkas, o už viską atsako pirmininkas. Negali atsirasti neapskaitomų lėšų bendrijoje. Perduodant dokumentus pasimatė lėšų trūkumas, maždaug 40 000 Lt, didelė suma. V. A. pirmininkavimo laikotarpiu elektriku buvo V. A., buvo atsakingas už elektros ūkį. Garažas turi būti atsakingas už elektros ūkį. Skųsdavosi nariai dėl V. A. darbo, kad atjungia kai kam elektrą, ir buvo apleistas elektros ūkis. V. A. atjungė vienam bendrijos nariui elektrą, tas narys pasiskundė elektros tinklams. Atvažiavo iš elektros tinklų ir surašė aktą dėl trūkumų. V. A. užpyko, kad tas žmogus nesumokėjo ar kaip, gal susiginčijo jie, nevienam V. A. taip padarė. Atjungė elektrą, o kai reikia pajungti, niekas neprisiprašo. Lėšų trūkumas atsirado per du metus nuo 2008 m. iki 2010 m. Kad 40 000 Lt trūksta nustatė, kad nėra dokumentų, policija darė buhalterinę ekspertizę ir nustatė trūkumą. Jeigu buvo pajamos, tai turėjo būti ir išlaidų dokumentai, jeigu jų nėra, tai išlenda tas trūkumas. N. C. jam perdavė kasos knygą, buhalterinius dokumentus, kas jai priklauso, už du mėnesius už 2010 m. Atnešė kasos knygą už du mėnesius, o ne už du metus, jis jos klausdavo, kur kiti dokumentai. Ji išeidavo ieškoti dokumentų, bet nieko nesurasdavo, o ką ji atnešė, tą jis priėmė, yra priėmimo dokumentai. Jam kvitus išrašydavo buhalterė, tuo pačiu rašo kvitą už garažo eksploataciją ir už elektrą. Už eksploataciją kvitai yra, o elektrą jis mažai naudoja, tai ten centai ir kvitų neturi.
Liudytojai parodžius dokumentus, pateiktus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 49), ji parodė, kad čia dar turėjo būti aktas, kad kažkam išmokėti pinigai. Čia yra surašyti darbai, tai reiškia, buvo išmokėti pinigai, jei šis raštelis pas ją atsidūrė. Turėjo būti išmokėjimai. Čia yra mokėjimas už darbus, o ne už prekių įsigijimą. Čia ne jos raštas, tai pirmininko raštas. Juodieji pinigai buvo surinkti už elektrą, išmokėti šie pinigai už tuos juodus darbus. Kiek buvo surinkta pinigų už elektros energiją, nepamena. Tie pinigai buvo surenkami ir jai būdavo pateikiama, kam už ką sumokėti. Eksploatavimo mokestis buvo tikrai gerai vedamas, iš kitų pinigų buvo išmokami surašyti aktai, ji jų neturi, o tada likusi pinigų suma buvo įnešama į banką. Surenki pinigus, iš tų pinigų sumoki V. A. algą, išmoka aktus, išmoka dar kažką. Pinigai išmokami pagal nurodymus. Vykdė taip, nes pateikė visus juodus pinigus. Dėl elektros energijos, tai V. A. pildydavo tą pažymą, kai kada ji užpildydavo ir sumokėdavo. Pasiskirstymas už eksploataciją ir už elektros energiją nesigauna, nes tai yra visi bendri kasos pinigai. Iš bendrų kasos pinigų mokama už elektrą, o ne iš už elektrą surinktų pinigų. Sąmatoje parašyta, kad į eksploatacijos mokestį įeina dalis pinigų už elektros energiją. Sąmata yra planas, ką turi padaryti kitais metais, o ataskaita tai yra ką atsiskaitai. Sąmata yra numatomos lėšos. Sąmata yra tiktai planas, kuris reguliuoja, kur, kas turi būti padaryta. Ten, kur V. A. gaudavo juodus pinigus, būdavo taisomos datos žiniaraščiuose. Ji taisė datas. Galvojo, kad tai yra neapskaitomas dokumentas. Už elektros energiją buvo vedama tokia suvestinė. Už elektros energiją surinkti pinigai neatsispindi kasoje, nes jie buvo išmokėti kažkur kitur. Visi pasiimdavo savo atlyginimus.
Liudytojai parodžius paaiškinimui kaltinamojo pateiktos teismui ir prijungtos prie bylos (duomenys neskelbtini) narių, susimokėjusių už suvartotą elektros energiją 2009 m. įmokų kortelės, ji parodė, kad korteles ji sau vedė, kai ateina žmogus, kad žinotų, už ką surinkti pinigai, čia žmonės mokėdavo už eksploataciją, čia yra nario mokestis, o už elektros energiją atskirai mokėdavo. Daugiau už nieką nebuvo mokama. Buvo mokamas nario mokestis ir už elektros energiją. Čia pasirašinėdavo žmogus, jis sumoka 100 Lt, ji pasižymi. Čia buvo jai, kad būtų lengviau. Ji pati susikūrė tas lenteles. Tai nebuvo oficialus dokumentas, tai ne buhalterinis dokumentas. Pas ją buvo saugomos tos kortelės. Ateina žmogus, ji atsiverčia kortelę ir mato, kiek jis jau sumokėjęs, kiek jam reikia mokėti. Minusas yra skola už 2008 metus, o čia mokėjimas už 2009 metus. Šie pinigai yra įtraukti į kasos knygą. Kasos knyga tikrai buvo. Pagal kasos knygą ši byla. Čia ne dokumentas, tai buvo padaryta, kad jai būtų lengviau. Tie pinigai lentelėse buvo įtraukiami į kasos knygą sumoje. V. A. turi tą lapą. Jis jai davė 500 Lt, dar tą mėnesį ji surinko 1000 Lt, paskui tuos juodus pinigus iš tų išmokėjo ir likusius nešdavo į banką. Darbo sutartis su ja buvo nutraukta jos pačios iniciatyva. Nutraukė darbo santykius, nes viskas į vieną krūvą susidėjo, namie problemos buvo. Ji V. A. du metus dirbo ir du metus sakė, kad nenori dirbti. Apie privatizavimą nieko nežino, ji pasirašydavo ant tuščių popierių, tai jos didžiausia klaida. 2009 metų kasos knygą teikė pasirašyti pirmininkui V. A., turi būti parašas ir antspaudas, jis pasirašė, ten ir jo taisymai turi matytis toje knygoje, „paukščiukai“.
Kodėl tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, nežino. Ji dokumentus laikė namie, o kai prasidėjo dokumentų pridavimas, nuveždavo juos, priduodavo, bet niekas nežiūrėdavo ir atveždavo jai juos atgal. Į sargų patalpas atveždavo dokumentus. Ten būdavo V. V. ir V. A.. Nežiūrėdavo ir palikdavo dokumentus, sakydavo jiems, kad palieka popierius, į rankas nei vienam neįdavė tų popierių. Galvojo, kad abiems pirmininkams, V. A. ir V. V., palieka dokumentus. 2010 metais veždavo dokumentus. Turėjo auditoriai tuos dokumentus peržiūrėti. 2010 metais vienas buvo pirmininkas. Atrodo, kad jai kovo 1 d. į namus atvežė dokumentus. Žiniaraščiai buvo ne buhalteriniai dokumentai ir ta dalis buvo pas ją. Tai buvo ne dokumentas, nes jis būtų įtrauktas į kasos knyga arba į banką, šiais laikais tai vadinama „juodoji buhalterija“. Tai buvo neoficialūs dokumentai, jų buvo negalima traukti į buhalteriją. Žinojo, kas darbo sutartyje parašyta buvo ir už ką ji yra atsakinga. Buvo privaloma įdarbinti V. A. per Sodrą, kad yra elektrikas, bet šitas nebuvo padaryta ir V. A. tą puikiai žinojo. V. A. žinojo, kur buvo mokami pinigai neatskaičius Sodrai ir panašiai, puikiai žino, už ką mokėta neoficialiai ir kad tie pinigai neįnešti. Elektrą organizuodavo V. A. ir tie surenkami pinigai buvo išmokami neoficialiai, o kiti įnešami į kasą. Visi pinigai surašyti. O išlaidos pagrįstos pagal buhalteriją. Be jos, 2009 m. dar pirmininkas rinko pinigus. Tie pinigai buvo neįtraukti, nes buvo neteisėtai išmokėta išeitinė pašalpa, buvo mokėjimai pagal aktus, tai buvo neteisėti mokėjimai. Jai pasakydavo pirmininkas V. A., kad reikia išmokėti pinigus, pirmininkas dalyvaudavo išmokėjimuose ir apie tai žinojo.
Liudytojai parodžius mokėjimų žiniaraščius (2 t, b. l. 34-37), ji parodė, kad kompiuteryje datos senos būdavo, tai yra mokėjimo žiniaraščiai už 2009 m. Čia buvo įsivėlusi kompiuterinė klaida, nes ji nelabai mokėjo kompiuteriu dirbti. Pirmininkas viską žinojo ir suvokė, kad tai juodi pinigai. Ant atlyginimų būdavo pirmininko parašas. Ji išsitraukdavo dokumentus ir žinojo, kiek yra neįtrauktų pinigų. Tie, kurie į kasą neįtraukti, tai tie nešvarūs pinigai. Pirmininkas rinkdavo grynus pinigus, tada mokesčių inspekcija pasakė, kad taip negalima daryti. Jis susirinkdavo pinigus ir jai atiduodavo, išrašydavo orderį. Už surinktus pinigus sumokėdavo mokesčius ir nešdavo kitus pinigus į banką. Jei nespėdavo į banką, tai namo parsinešdavo pinigus. Savo reikmėms pinigų neimdavo. Ar daiktai buvo perkami, kurie neatitinka realios vertės, nežino. Pagal sąsiuvinį pirmininkas rinkdavo pinigus ir jai atiduodavo, ji parašą padėdavo. Jei ataskaitoje nurodyta suma, tai ji yra reali, nes šios sumos su pirmininku buvo perkalbamos ir jis žinojo apie tai. Visos sumos, kurios ataskaitoje pažymėtos, tokios ir buvo. Ji jokių dokumentų neturi, kiek turėjo, visus atidavė.
Liudytojai parodžius kaltinamojo pateiktus ranka rašytus dokumentus (4 t., b. l. 49-62), ji parodė, kad kai surenki pinigus, ji pirmininkui sudiktuodavo, kiek kas įnešė, kiek mokėdavo už elektrą. Yra pinigai už elektrą. Didesnė dalis šių pinigų buvo įnešama į sąskaitą. Jei nebuvo juodų išmokėjimų, tai jie būdavo įnešami į kasą. Pirmininkas apie visa tai žinojo. Pirmininkas surinkdavo pinigus ir atsiskaitydavo su meistrais. Nei vienas meistras iš jos nėra nieko gavęs. Su meistrais pirmininkas atsiskaitydavo. Kokią sumą G. M. gaudavo, nežino. Pas ją jokių buhalterinių dokumentų nėra. Ji dirbo nuo 2008 m. vasario mėnesio iki 2009 m. gruodžio 29 d. Ji pirmininkui padėjo ir pildė 2009 m. gruodžio 30 d. kasos orderį, jos prašė ir padėjo, blogai padarė. Už elektrą surinkti pinigai nebuvo apskaityti. Iš surinktų pinigų juk buvo mokama, V. A. puikiai tai žino. Ji medžiagų niekada nepirkusi ir kainų nežino. Buvo tik ataskaita ir kasos knyga. Metinėje ataskaitoje yra jos skaičiai ir pirmininko, vieni pinigai juodi, kiti normalūs. Metinė ataskaita buvo suderinta su pirmininku. Kiekvieną mėnesį, kai buvo surenkami pinigai, su pirmininku sudarydavo to mėnesio balansą, kiek gavo pajamų ir kiek yra išlaidų, tie balansai pas pirmininką būdavo. Iš kiekvieno mėnesio, kai surenki pinigus ir darai metinę ataskaitą, viskas buvo suderinta su pirmininku. Kompiuteriu viską darė.
Liudytojas J. Z. parodė, kad gali paliudyti savo parašą. Yra bendrijos narys nuo 1993 metų iki šiol. Kaltinamąjį pažįsta kaip buvusį elektriką, vadovavo jų bendrijai po A. C. mirties. Už buhalteriją galbūt buhalterė buvo atsakinga, o gal buhalterė ir pirmininkas. Buhalterė buvo N. C., ilgą laiką ji buvo buhalterė. Mokėjimas už elektrą buvo tiesioginis pagal skaitiklį. Buhalteriniai dokumentai jam nebuvo išrašomi, vėliau tik juos išrašydavo, po A. C. mirties gal būdavo išrašomi dokumentai. Kai vadovavo V. A., mokėdavo kas mėnesį už elektrą, dabar moka kitaip. Pagal skaitiklį už elektrą mokėdavo, skirtingi mokesčiai būdavo, nežino, kaip jie tą ribą nustatydavo. Buvo bendras mokestis už eksploataciją ir pagal skaitiklį už elektrą. Sargų būdelėje būdavo V. A. ir N. C., pasirašinėdavo kažkur. Kas atsakingas buvo už pinigus, nežino, priimdavo pinigus N. C.. Kažkokius duodavo dokumentus N. C. už eksploataciją, o už elektrą nebūdavo dokumentai duodami. Susirinkimai būdavo, bet jis retai juose dalyvaudavo. Nežino, kam buvo naudojamos surinktos lėšos. Skelbimų lentoje buvo rašoma kažkas. Dabar moka pinigus kiekvieną ketvirtadienį, už elektrą dabar moka kiekvieną ketvirtadienį. Nežino pavardės, kas dabar kas vadovauja bendrijai. Ar V. A. ir N. C. konfliktavo, nežino. Parodžius liudytojui įmokų kortelę (3 t., b. l. 115), jis patvirtino, kad čia jo parašas. Buvo mokestis už eksploataciją ir už elektrą, už eksploataciją išduodavo dokumentus, o už elektrą tai pats pasižymėdavo sau. Eksploatacija ir elektra būdavo atskiri mokesčiai. Ar su bendrovės buhalterija kažkas negerai, nesidomėjo.
Liudytojas G. M. parodė, kad yra bendrijoje jau 20 metų, žino kaltinamąjį kaip elektriką ir kaip pirmininką, tai V. A.. Pirmininkavo kelis metus, tiksliai negali pasakyti, gal nuo 2009 metų ar 2010 metų, porą metų pirmininkavo V. A.. Jis turi keturis garažus, V. A. pirmininkavimo metu buvo savo eilės įgaliotinis. Buhalteriją tvarkė N. C.. Pinigus rinko sargų patalpoje pagal skaitiklių parodymus, o eksploatacines išlaidas mokėdavo buhalterei, išduodavo kažkokius kvitus, pasirašydavo ir tiek. Paduodavo pinigus ir tie pinigai kažkur būdavo dedami, jų likimo nežino, jie nueidavo, susimokėdavo ir tiek. Pinigai turbūt mokesčiams būdavo naudojami. Kol vadovavo V. A., nedirbo bendrijoje niekuo. Jis darė priešgaisrinius vartus, tai buvo prieš ketverius ar trejus metus, sudarė tada aktą, pasirašė, įgaliotiniai pasirašė, jis pasirašė ir jam sumokėjo pinigus. Nežino, iš kokių pinigų jam buvo mokama, bet aktas buvo. Turbūt per buhalterę viskas ėjo.
Pagarsinus ištrauką iš liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas G. M. parodė, kad apklausoje ten buvo, pirmininkas jam parodė šiandien aktą, tai gal jis ir klydo, kad jam iš neoficialių pinigų mokėjo. Nežino, ar klydo ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus. Ar buvo bendrijos sąskaita atidaryta, nežino, turbūt buvo. Buhalterija turbūt pas buhalterę buvo. Ar tarp V. A. ir N. C. konfliktų buvo, nežino, paskutiniu metu kažkas buvo, bet jis nesigilino. Buvo problemų su dokumentų perdavimu naujam pirmininkui, žino, kad su tais popieriais buvo problemų. Be vartų tvarkymo, kelis kartus grotas suvirino, dar kažką darė. Nežino, iš ko jam buvo sumokama, ten 40 Lt buvo. Jis padarydavo darbą, jam sumokėdavo pinigus. Nepamena, ar pasirašydavo ant ko, pinigai būdavo nedideli. Žino, kad žvyrą vežė, o daugiau nežino nieko. Išsaugojęs dokumentų neturi, kur pasirašydavo. Moka eksploatacinį mokestį ir ką skaitiklis prisuka už elektrą, kitų mokesčių nėra. Dalyvaudavo pirmininkas ir buhalterė renkant pinigus, už viską išrašydavo dokumentus. Turi kažkokius dokumentus, kad mokėdavo pinigus. Pas pirmininką išlikęs šis dokumentas, šiandien gavo iš pirmininko šį dokumentą (rodo lapą), anksčiau nerinkdavo dokumentų. Parodžius liudytojui įmokų kortelę (3 t., b. l. 127), jis patvirtino, kad tai jo parašas kortelėje. Šiandien gavo šį dokumentą (rodo lapą). Buhalterė išrašydavo dokumentus. Pinigų kiekis būdavo nurodytas, už ką mokama. Dažniausiai reikdavo mokėti už elektrą. Susimoki, išduoda toki lapą ir viskas. Tų dokumentų jis nesaugojo, nebuvo tikslo jų saugoti. Kiekvieną kartą sumokėjus už elektrą jam išduodavo dokumentą. Atskirai mokesčius mokėdavo už elektrą ir už eksploataciją. Buhalterė įteikdavo dokumentą paimdama mokėjimą. V. A. tik dalyvaudavo, o buhalterė rinkdavo pinigus.
Liudytojas R. V. parodė, kad yra bendrijos narys, šiuo metu yra valdybos narys. Moka mokesčius. Kaltinamasis yra buvęs pirmininkas. Nuo kada jį pažįsta, sunku pasakyti, 2009 metais išrinko naują pirmininką, nes buvo daug negerų dalykų dėl buhalterijos ir žmonės piktinosi. Sukvietė visuotinį susirinkimą ir perrinko pirmininką. Buvo pirmininkas V. V., dabar E. Ž.. V. A. pirmininkavimo metu buhalterė N. C. ir V. A. rinkdavo būdelėje mokesčius. Būdavo kortelės, sumokėdavo, pasirašydavo. Orderių lyg nebūdavo. Daug metų niekas nebuvo išduodama. Būdavo atžymėta kortelėje kažkas. V. A. buvo elektrikas daug metų. Ar su V. A. buvo sudaryta darbo sutartis, nežino. Valdybos narys yra tik šiais metais. Ataskaitų nebūdavo, tik paskutiniais metais būdavo bendros ataskaitos, niekas nieko nežinodavo, kur dedami pinigai, kas su jais daroma. Paprastas narys neturėjo galimybės sužinoti apie pinigus, kam naudojami pinigai. Pradėjo domėtis, kelti klausimus ir pakeitė valdžią. Ataskaitos buvo iškabintos, buvo išlaužyti įrenginiai, nuskaičiuoti pinigai, buvo pasamdytas kranas ir buvo įtartinų dalykų, būdavo nurašomi dideli pinigai. Prašė kviesti susirinkimus. V. A. arogantiškai elgėsi. Buhalterė rinkdavo pinigus, fiksuodavo įmokas kortelėse. Buvo pavasaris, reikėjo žvyro. Jis pasakė, kad žino žmogų, kuris gali atvežti žvyro, sumokėjo iš savo pinigų. V. A. atėjo ir paklausė, kiek sumokėta, ir atidavė jam pinigus. Nepamen, kiek buvo sumokėta už žvyrą. Jam buvo grynais sumokėta. Būdavo buhalterė ir V. A. šalia sėdėdavo. Kortelėse jo parašas, skolų nėra.
Parodžius liudytojui įmokų kortelę (3 t., b. l. 133), jis patvirtino, kad kortelėse jo parašas. Čia už elektrą. Čia kartu susumuota, mokėdavo tokias sumas. Nesidomėdavo, kur dedami pinigai, yra žemės mokestis ir kiti reikalai. Būdavo bendra suma. Žmonės buvo nepatenkinti konkrečiai V. A. veikla. Nebuvo teigiamų rezultatų, buvo tragiška situacija. Už elektrą pagal skaitiklį mokėdavo. Už eksploatacinį mokestį turėjo būti tvarkomi kiti reikalai, jie nebuvo tvarkomi, o turėjo būti. Betvarkė buvo, duobės nepravažiuojamos, vartai išlaužyti, elektros linijos instaliacijos gedimai, V. A. nieko nedarė.
Specialistė A. K. paaiškino, kad kaip suprato iš to, kas yra parašyta specialistės G. V. išvadoje, tai pirmam tyrimui nebuvo pateikti nei 2008 m., nei 2009 m. kasos išlaidų orderiai. Už 2009 m. kasos knyga buvo pateikta, o kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų orderiai nebuvo pateikti. Papildomam tyrimui buvo pateikti tik tie kasos išlaidų orderiai, kuriuos buhalterė nurodė kaip neoficialius dokumentus. O tie dokumentai, kurie buvo įtraukti į kasos knygą, tie kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų orderiai tyrimui nebuvo pateikti.
Specialistei parodžius kaltinamojo pateiktas lenteles už 2009 m. (3 t., b. l. 113-166), ji paaiškino, kad tai yra 2009 m. eksploatacijos išlaidos. Už kovo mėnesį įrašyta ranka 100 Lt ir yra parašas, už birželį įrašyta 100 Lt ir parašas, gruodį įrašyta 90 Lt. Nežino, ar čia priskaičiavimas, čia kaip suvestinis registras, kuriame matosi sumokėta suma. Nežino, kieno tai parašai. Tai greičiau būtų žiniaraštis, kuriame fiksuojama sumokėta suma. Čia ne priskaičiavimas, o surinkimas, kiek žmogus turi sumokėti. Tai yra registras, tai ne buhalterinis dokumentas. Tai suvestinis dokumentas. Buhalterinę apskaitą sudaro pirminiai dokumentai, jų pagrindu sudaromi suvestiniai dokumentai ir registrai. Registrų pagrindu daromos ataskaitos. Finansinės ataskaitos sudaromos suvestinių registrų pagrindu.
Specialistei parodžius kaltinamojo pateiktus dokumentus (4 t., b. l. 49-62.), ji paaiškino, kad tai yra sąrašai, gal tai ir teisingi duomenys. Reikia juos vertinti. Reiktų patikrinti juos su pirminiais dokumentais. Norint pažiūrėti, ar šie skaičiai suvestinėje teisingi, reiktų su kasos dokumentais visa tai patikrinti. Finansinės ataskaitos nesutapo su kasos ir banko duomenimis. Specialistė G. V. išvedė skirtumą 2009 m. apie 10 000 Lt. Pajamų, įplaukų skirtumas tarp ataskaitos ir tarp duomenų, kurie yra banke ir kasoje, yra 10 712 Lt, o išlaidų skirtumas 10 711,67 Lt. Specialistė negalėjo nustatyti, iš kur tas skirtumas atsirado. Vėliau buvo pateikti papildomi dokumentai. Šie papildomi dokumentai nebuvo įtraukti į kasos knygą. Specialistė paskaičiavo mokesčius nuo 6783,80 Lt, mokesčiai paskaičiuoti nuo darbo užmokesčio, kas yra susiję su darbo santykiais. Vertinant 2009 m. pateiktus duomenis, taip pat atsižvelgiant į N. C. parodymus matyti, kad bendrija išmokėjo darbuotojams 6783,80 Lt darbo užmokesčio, kuris nebuvo apskaitytas kasos dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad nuo šios sumos taikant 15 % gyventojų pajamų mokesčio tarifą, gyventojų pajamų mokestis sudaro 1338,91 Lt, taikant 0,1 % tarifą, įmokos į garantinį fondą sudaro 8,93 Lt, o taikant 39,98 % tarifą, įmokos į VSDF biudžetą sudaro 3568,64 Lt. Tai ir yra padaryta valstybei žalą. Už buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas pirmininkas, už tvarkymą ir registrų sudarymą, įrašų teisingumą atsakingas buhalteris. Čia nėra pateikti apskaitos registrai, specialistei niekas daugiau ir nebuvo pateikta, todėl ir neaišku, kokiu pagrindu surašyti duomenys į finansinę ataskaitą. Kasos knygoje yra įrašai pagal kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius, tačiau kasos pajamų orderiai nepateikti tyrimui, o kaip matosi kasos išlaidų orderiai ne visi įtraukti į kasos knygą. Grynų pinigų apskaitą griežtai reglamentuoja įstatymai. Paaiškino, kaip turi būti vykdomas pinigų išmokėjimas iš kasos. Kasos išlaidų orderius išrašo įstaigos vadovo paskirti asmenys. Kasos išlaidų orderius išrašo buhalterijoje, o pinigus išmoka kasininkas. Pats pirmininkas gali atlikti kasininko pareigas arba tai pavedama atlikti kitam asmeniui. Kasininkas, gavęs kasos išlaidų orderį iš buhalterijos, privalo patvirtinti, ar yra visi privalomi rekvizitai – būtinai buhalterio parašas ir pirmininko parašas. Jei nėra kažkokio rekvizito, tai tas kasos išlaidų orderis turi būti grąžinamas į buhalteriją. Išmokant pinigus ne darbuotojams, privalo būtinai būti kasos išlaidų orderis. Jei yra mokėjimo žiniaraščiai, tai pagal mokėjimų žiniaraščius išmokami pinigai ir turi būti kasos išlaidų orderiai, o jei išmokami pinigai ne įmonės darbuotojui, tai kasos išlaidų orderyje turi būti nurodyta to asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso duomenys, gyvenamoji vieta, žmogus, gavęs pinigus, turi parašyti žodžiais, kokią sumą gavo ir kad gavo pinigus kasos išlaidų orderyje. Tik tokius dokumentus galima traukti į kasą. Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius reikalaujamus rekvizitus, kurie nurodyti taisyklėse. Papildomam tyrimui buvo pateikti papildomi rašteliai – darbai susiję su elektra. Tai čia neaiški pati ūkinė operacija, ji net nenurodyta. Neaišku, ar pinigai sumokėti. Nenurodyta, nei kas surašė, nenurodyta, kad pinigai sumokėti, jei sumokėta, tai kam sumokėta. Kitas raštelis irgi nėra ūkinės operacijos turinys. Tai neatitinka jokių buhalterinių reikalavimų. Kasos išlaidų orderiai be numerių ir į kasos knygą neįtraukti. Taisyklės sako, kad pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderius ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus: mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus. Kasininkas išmokėti pinigų be buhalterio ir be vadovo parašų negalėjo. Už įrašų teisingumą atsakingas buhalteris, už organizavimą – vadovas. Bendrijos pirmininkas rengia bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, jos irgi nebuvo pateiktos specialistei, rengia bendro naudojimo objektų modernizavimo ilgalaikį planą, metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir teikia ją bendrijos susirinkimuose, bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos ūkinę veiklą, priima ir atleidžia samdomus darbuotojus. Negali pasakyti, ar buhalterės pareiginėje instrukcijoje buvo paskyrimas, kad ji paskirta kasininke. Buhalteris ir kasininkas gali sutapti. Savo žiniai galima ir oficialią buhalteriją tvarkyti. Juodoji buhalterija, tai kas nėra įtraukta į apskaitos registrus ir nedeklaruojama, neįtraukiama į veiklos ataskaitas. Iš 2009 m. dokumentų buvo pateikta veiklos ataskaita, kasos knyga. Grynųjų pinigų išlaidas pateisinantys dokumentai buvo pateikti tik papildomam tyrimui, o daugiau nieko nebuvo pateikta. Oficialių pajamų ir išlaidų dokumentų nebuvo pateikta, buvo tik banko išrašas ir kasos knyga. Kasos knyga yra registras, tai ne pirminis šaltinis. Darbo sutartys specialisto išvadai jokios įtakos neturėtų. Ir šiandien pateikti dokumentai specialistės išvadai jokios įtakos neturėtų, nes specialistė neatitikimus nustatė tarp finansinės ataskaitos, kasos knygos ir banko išrašo duomenų. Kadangi duomenys nesutapo, tyrimui nebuvo pateikti pirminiai dokumentai, todėl specialistai nustatė, kad buvo nesivadovauta buhalterinės apskaitos įstatymu. Reikia vadovautis šiuo įstatymu, tačiau pagal kasos knygą į ją ne viskas buvo įtraukta. Papildomam tyrimui buvo pateikti dokumentai dėl 8857,80 Lt. Šie pinigai nebuvo įtraukti į apskaitą, jie neapskaityti kasos knygoje. Skirtumas tarp kasos knygos, banko duomenų ir finansinės ataskaitos yra 10,711 Lt. Iš kur susidarė toks skirtumas negali pasakyti, nes specialistas nežino, pagal ką sudaryta finansinė ataskaita. Jei tyrimui ir būtų pateiktos tos kortelės sumokėjimų, jei ir bus nustatyta, kad kažkieno sumokėtos sumos neįtrauktos į kasą, į apskaitą, tai tik patvirtins, kad ne visos ūkinės veiklos operacijos buvo apskaitytos, nes jei yra neapskaitytų išlaidų, tai turi būti ir neapskaitytų pajamų. Išvada nepasikeičia, nes negalima nustatyti turto, įsipareigojimų, struktūros. Buhalterinės apskaitos registrus turi pildyti buhalteris, kasininkas pildo kasos knygą, darbo laiko apskaitos žiniaraščius ne buhalteris turi pildyti, tai ne buhalterinis darbas. Kas gali geriau žinoti už patį pirmininką, kas kiek dirba. Už apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Dokumentai, apskaitos registrai saugomi vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Pirmininkas turėjo nustatyti tokią tvarką, kuri užtikrintų dokumentų išsaugojimą, tokia tvarka tyrimui nebuvo pateikta. Pareiginėje instrukcijoje nenurodyta, kur ir kiek laiko saugoti dokumentus, ką toliau su jais daryti. Kiekvieną pateiktą dokumentą reikia vertinti atskirai, ji mokėjimų žiniaraščių nematė, net nežinojo, kad ten datos taisytos. Prie mokėjimo žiniaraščio vis tiek turi būti kasos išlaidų orderis. Labiausia užkliuvo rašteliai, kur nematė ūkinės operacijos, iš jų negalima nieko spręsti. Kasininkas gali išmokėti pinigus, kai yra vadovo ir buhalterio parašai. Visa tai nagrinėta, padaryta lentelė, išvesti skirtumai, parodyti neatitikimai. 10,711 Lt išvestas skirtumas. Specialistė kokius dokumentus turėjo, tokius ir vertino, jei nėra dokumentų, tai nėra ko ir vertinti. Specialistė negali pasakyti, iš kur yra neatitikimas, šiam neatitikimui nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai. Pirmininkas atsakingas už buhalterinių dokumentų saugojimą, kiek laiko jie turi būti saugomi, kur jie turi būti archyvuojami, tam turėjo būti tvarka. Pirmininkas atsakingas už tvarką, kuri išsaugotų dokumentus. Visi dokumentai turi būti apskaitomi apskaitos registruose. Apskaitos registruose turi būti apskaityti visi buhalteriniai dokumentai. Negali pasakyti, ar pirmininkas turi sutikrinti visas operacijas, kurias atlieka buhalterė.
2013-03-06 teisiamojo posėdžio pagarsinamas specialistės apklausos protokolas, kuriame G. V. nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiriamojo laikotarpio (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos ataskaitos už 2009 m. duomenys apie bendrijos įplaukas ir išlaidas skiriasi nuo tyrimui pateiktų bendrijos 2009 m. kasos knygos ir banko sąskaitos išrašo duomenų. Vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) <...> atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigas ėjo N. C. (2 t., b. l. 90).
Pagarsinus šiuos parodymus, specialistė paaiškino, kad už įrašų teisingumą atsakingas buhalteris. Atsakingas institucijas apie žalą valstybei informuoja tyrėjai, šiuo atveju šią bylą tiriantis tyrėjas. Papildomai tirti nebūtų ką. Kortelėse užfiksuotos surinktos lėšos, tikrinti jas galima, bet tai būtų tik viena pozicija už elektrą. Nežino, kaip viskas fiksuota kasos knygoje, jei kasos knygoje nurodyta viskas smulkiai, tai būtų galima ir sutikrinti, be jei ten apibendrinta informacija, tai sunku būtų detalizuoti. Būtų reikalingi ir patys kasos pajamų orderiai.
Iš garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) 2011-02-02 prašymo matyti, kad bendrijos įgaliotiniai prašo dėl V. A. ir N. C. veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 16-17).
Iš FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011-11-24 specialisto išvados matyti, kad (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu vykdyta veikla buvo susijusi su pagrindiniu bendrijos tikslu – garažų eksploatavimu ir neprieštaravo 1999-12-20 įgaliotinių susirinkimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintiems garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) įstatams.
Tyrimui nebuvo pateikti tiriamojo laikotarpio (duomenys neskelbtini) dokumentai: veiklos ataskaita už 2008 m., 2008 m. kasos knyga, 2008 m. kasos pajamų ir išlaidų orderiai, 2008 m. grynųjų pinigų išlaidas patvirtinantys dokumentai, taip pat 2008 m. mokesčių (eksploatacijos, sunaudotos el. energijos ir kt.) atskiriems bendrijos nariams priskaičiavimo dokumentai, 2009 m. kasos pajamų ir išlaidų orderiai, 2009 m. atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, 2009 m. grynųjų pinigų išlaidas pateisinantys dokumentai, taip pat bendrijoje atliktus darbus ir atsiskaitymą už juos patvirtinantys dokumentai (aktai), 2009 m. mokesčių (eksploatacijos, sunaudotos el. energijos ir kt.) atskiriems bendrijos nariams priskaičiavimo dokumentai, 2009 m. bendrijos narių įsiskolinimų apskaičiavimo dokumentai.
Iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad skiriasi 209 m. ūkinės-finansinės veiklos ataskaitos ir bendrijos kasos knygos bei banko sąskaitos Nr. LT667300010106876960 duomenys apie bendrijos įplaukas ir išlaidas. Tyrimui pateiktų 2009 m. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašų ir kasos knygų duomenimis, per 2009 m. buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta 94271,75 Lt įplaukų, o pagal bendrijos ūkinės finansinės veiklos ataskaitą už 2009 m. bendrijos įplaukos – 104983,84 Lt (nevertinant 2320 Lt dydžio užskaitos, skirtumas – 10712,09 Lt. Tyrimui pateiktų 2009 m. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašų ir kasos knygos duomenimis, per 2009 m. metus bendrijos buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta 91496,63 Lt išlaidų, o pagal bendrijos ūkinės-finansinės veiklos ataskaitą už 2009 m. bendrijos išlaidos – 102208,30 Lt 9nevertinant 2320 Lt dydžio užskaitos), skirtumas – 10711,67 Lt. Kadangi tyrimui nebuvo pateikti (duomenys neskelbtini) 2009 m. kasos pajamų ir išlaidų orderiai, 2009 m. atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, 2009 m. grynųjų pinigų išlaidas pateisinantys dokumentai, taip pat bendrijoje atliktus darbus ir atsiskaitymą už juos patvirtinantys dokumentai (aktai), 2009 m. mokesčių (eksploatacijos, sunaudotos el. energijos ir kt.) atskiriems bendrijos nariams priskaičiavimo dokumentai, 2009 m. bendrijos narių įsiskolinimų apskaičiavimo dokumentai, todėl iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyta bendrijos kasos ir banko sąskaitos Nr. LT667300010106876960 dokumentų duomenų ir bendrijos ūkinės-finansinės veiklos ataskaitos už 2009 m. duomenų apie bendrijos įplaukas ir išlaidas neatitikimo priežasties.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nesivadovavo 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatomis, nurodyta, kad Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, taip pat 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.
Iš tyrimui pateiktų (duomenys neskelbtini) tiriamojo laikotarpio dokumentų iš dalies negalima nustatyti bendrijos turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi: tyrimui nebuvo pateikti tiriamojo laikotarpio (duomenys neskelbtini) veiklos ataskaita už 2008 metus, 2008 m. kasos knyga, 2008 m. kasos pajamų ir išlaidų orderiai, 2008 m. grynųjų pinigų išlaidas patvirtinantys dokumentai, taip pat 2008 m. mokesčių (eksploatacijos, sunaudotos el. energijos ir kt.) atskiriems bendrijos nariams priskaičiavimo dokumentai, 2009 m. kasos pajamų ir išlaidų orderiai, 2009 m. atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, 2009 m. grynųjų pinigų išlaidas pateisinantys dokumentai, taip pat bendrijoje atliktus darbus ir atsiskaitymą už juos patvirtinantys dokumentai (aktai), 2009 m. mokesčių (eksploatacijos, sunaudotos el. energijos ir kt.) atskiriems bendrijos nariams priskaičiavimo dokumentai, 2009 m. bendrijos narių įsiskolinimų apskaičiavimo dokumentai; tyrimo metu taip pat nustatyta, kad tiriamojo laikotarpio (duomenys neskelbtini) apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi, palyginama, kaip to reikalauja 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatos, kadangi (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos ataskaitos už 2009 m. duomenys apie bendrijos įplaukas ir išlaidas skiriasi nuo tyrimui pateiktų bendrijos 2009 m. kasos knygos ir banko sąskaitos išrašo duomenų, o dėl aukščiau išvardintų dokumentų nepateikimo nėra galimybės nustatyti jų neatitikimo priežasties.
Vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) <...> atsako už buhalterinių įrašų teisingumą, taip 21 straipsnio nuostatomis, Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus ir už dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigas ėjo N. C., pirmininko pareigas – V. A. (2 t., b. l. 5-12).
Iš FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012-05-29 specialisto išvados matyti, kad iš tyrimui pateiktų (duomenys neskelbtini) tiriamojo laikotarpio dokumentų iš dalies negalima nustatyti bendrijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Įvertinus papildomai pateiktus (duomenys neskelbtini) dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrija (duomenys neskelbtini) nesivadovavo:
2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatomis, kur nurodyta, kad Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams;
taip pat to paties Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;
taip pat to paties Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais;
taip pat 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-007 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms;
taip pat 2000-09-12 LR Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad Įmonių įmokos į Garantinį fondą mokamos šia tvarka: 1) įmokas įmonės apskaičiuoja ir moka nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis;
taip pat 1996-05-21 LR Sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 (nauja įstatymo redakcija nuo 2003-01-01) 18 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad Kai asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje, gauna pajamų, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskiriamos A klasės pajamoms, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo tokių pajamų apskaičiuoja ir sumoka tokias pajamas išmokantis asmuo Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytais terminais;
taip pat 1991-05-21 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 (nauja įstatymo redakcija nuo 2005-01-01) 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...>. (2 t., b. l. 60-66).
Pagal LR BK 223 str. 1 d. atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamojo V. A. nusikalstama veika, t. y. kaltinamojo V. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.
Kaltinamasis V. A. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamajam V. A. skirtina bausmė-bauda LR B K 223 str. 1 d. sankcijos ribose.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. A. padarė nesunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką V. A. padarė, ne visiškai suprasdamas galiojančių įstatymų reikalavimus, yra garbaus amžiaus, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,
n usprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d. ir paskirti jam 5 (penkių) MGL dydžio, t.y. 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) Lt baudą.
Paskirtoji bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą jis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.