Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1322-311/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-17
Bylos Nr.
1-1322-311/2013
Teisminio proceso Nr.
1-20-2-00143-11-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
V.
Advokatai
Linas Mažonas, Andrejus Zavtrakovas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1322-311/2013Proceso Nr. 1-20-2-00143-11-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.10.1.; 1.2.18.11.; 1.1.7.2.4; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorui Audriui Armui,gynėjui advokato padėjėjui Andrejui Zavtrakovui,kaltinamajam V. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. A., būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pirmininku nuo 2008-02-06 iki 2010-03-01 bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingu už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą ir už dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008-02-06 iki 2009-12-31 pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, nes tyrimui nepateikė: (duomenys neskelbtini) veiklos ataskaitos už 2008 metus, 2008 m. kasos knygos, 2008 m. kasos pajamų ir išlaidų orderių, 2008 m. grynųjų pinigų išlaidas patvirtinančių dokumentų, taip pat 2008 m. mokesčių (eksploatacijos, sunaudotos elektros energijos ir kt.) atskiriems bendrijos nariams priskaičiavimo dokumentų, (duomenys neskelbtini) 2009 m. kasos pajamų ir išlaidų orderių, 2009 m. atskaitingų asmenų avanso apyskaitų, 2009 m. grynųjų pinigų išlaidas pateisinančių dokumentų, taip pat bendrijoje atliktų darbų ir atsiskaitymą už juos patvirtinančių dokumentų (aktų), 2009 m. mokesčių (eksploatacijos, sunaudotos el. energijos ir kt.) atskiriems bendrijos nariams priskaičiavimo dokumentų, 2009 m. bendrijos narių įsiskolinimų apskaičiavimo dokumentų, t. y. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) bendrijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008-02-10 buvo išrinktas garažų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininku. Iki to laiko (duomenys neskelbtini) dirbo elektriku pagal darbo sutartį. Buvęs pirmininkas C. mirė spalio mėnesį. Buhalterinę apskaitą pratęsė buhalterė C.. Niekas jam neperdavė jokių buhalterinių dokumentų, buhalterė jam sakė, kad neturi jokių dokumentų, visi dokumentai buvo pas C. Buvo sutartis su buhaltere. Ji privalėjo išsaugoti dokumentus. Nebuvo įsakymo, kad buhalterė atsakinga už buhalterinių dokumentų išsaugojimą, tai – jo aplaidumas. Buhalterės kompetencijoje buvo įtraukti išmokas. Buvo dengiamas trūkumas iš praeities. Jis pasirašė ataskaitas. Buvo toks atvejis, kad pasirašė tuščią Sodros ataskaitą. Būna atvejų, kad žmogus nespėja padaryti, prašo pasirašyti tuščią dokumentą. Tai – jo aplaidumas. Pirmininku buvo iki 2010 kovo mėnesio. Buvo rašyti raštai buhalterei, kad reikia pateikti dokumentus. Buhalterė turėjo patikrinti visus skaičiukus. Ji to nepadarė. Jis pateikė visus techninius dokumentus, susijusius su bendrija (sutartis su „Švara“, „Kauno vandenim“ ir kt.). Buhalterė sakė, kad ji neturi buhalterinių dokumentų. Jis prie C. nesėdėjo, kasos pinigų neturėjo, todėl nežino, ar ji iš viso to turėjo naudos. Įtaria, kad C. galėjo grobstyti pinigus, nes kasoje nėra pinigų. Tie 2 metai labai greitai prabėgo. Jam viskas buvo rodoma „rožinėm spalvom“. Pinigų trūkumo kasoje faktas nebuvo fiksuotas. Iš bendrijos narių lėšas rinkdavo ir saugodavo C.. Pinigai būdavo renkami bendra tvarka. Bendrijos narys, duodamas pinigus, gaudavo dokumentą, buhalterė pasirašydavo, gavusi pinigus. Nebuvo neapskaitytų lėšų. Pasitikėjo ūkinės veiklos ataskaitos duomenimis. Tik teisme sužinojo, kad buvo neapskaitytų lėšų. Nebuvo įtrauktos bendrijos narių sumos bei lėšos už suvartotą elektros energiją. Už elektros energiją buhalterei žmonės mokėjo pinigus. Kasoje šie pinigai nebuvo užfiksuoti. Lėšas apskaitydavo buhalterė. Jis jokių nurodymų C. dėl dvigubos buhalterijos nedavė. Kiekvieną kartą po įnašų būdavo sudaromi sąrašai. Kai gavo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, sužinojo, kad gauti pinigai kasos knygoje nebuvo užpajamuoti. Sumos, kurios buvo įvardintos, netikslios. Sumos už medžiagas pateiktos padidintomis kainomis.

Teisminio posėdžio metu pagarsinti 2012-10-08, 2012-11-08, 2013-01-07, 2013-03-06 teisiamųjų posėdžių metu apklaustų liudytojų bei specialistės parodymai:

Liudytojas V. V. parodė, kad turi garažą toje bendrijoje, nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2012 kovo 1 d. vietoj V. A. ėjo pirmininko pareigas. Kai jį išrinko pirmininku pareikalavo, kad V. A. perduotų dokumentus ir lėšų likutį. V. A. nenorėjo perduoti dokumentų, ilgą laiką lėšų neperdavė. Vėliau perdavė daugumą dokumentų, apie 1500 Lt, o likučio sumos taip ir neperdavė. Buvo paskaičiuota, kad ten liko nemaža suma. V. A. garažo bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovu buvo nuo 2008 m. vasario mėnesio iki 2010 m. kovo 1 d. Mirė prieš tai buvęs pirmininkas A. C. ir V. A. pasakė, kad bus pirmininkas, ir taip tapo pirmininku. Tuo laikotarpiu buhalterė buvo N. C., bet ji tam tikrais laikotarpiais atleisdavo save ir vėl dirbdavo, pagal Sodros dokumentus reiktų žiūrėti, kada ji iš tikrųjų dirbo, nes ji dirbo visą laiką, bet atleisdavo save. Kai pakėlė dokumentus, pamatė, kad ji neatsiskaitydavo Sodrai, bet dirbdavo.

2012-10-08 teisiamojo posėdžio pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose V. V. parodė, kad pasilieka prie savo parodymų, duotų 2011-03-10, papildomai teigia, kad garažų eksploatavimo bendrija (duomenys neskelbtini) įkurta 1994 m. pradžioje. Iki dabar ši bendrija turėjo keturis pirmininkus. Pirmasis pirmininkas buvo E. L.. Nuo 2000-03-14 iki 2008-03-02 garažų eksploatavimo bendrijai (duomenys neskelbtini) vadovavo pirmininkas A. C., kuris šiuo metu yra miręs. Nuo 2008-03-03 iki 2010-03-01 minėtai bendrijai vadovavo pirmininkas V. A.. Nuo 2010-03-01 garažų eksploatavimo bendrijai (duomenys neskelbtini) pradėjo vadovauti jis, bendrijos narių išrinktas pirmininku. Prieš jį buvęs garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas V. A. buvo neperrinktas bendrijos narių, nes baigėsi jo dviejų metų kadencija ir bendrijos nariai nenorėjo, kad pastarasis toliau vadovautų, nes iškilo į viešumą daug faktų, kad pastarasis pasisavino bendrijos pinigines lėšas. Taip pat jam tapus šios bendrijos pirmininku ir peržiūrėjus bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolus, jis pamatė, kad bendrijos pirmininku tapęs V. A. juo tapo neteisėtai, suklastojęs vieną iš bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolų. Šiuo metu dėl šio fakto Kauno m. Santakos PK atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00530-10, kurį atlieka tyrėja V. K. pagal LR BK 300 str. 1 d. Nuo 2000 metų iki 2010 metų kovo mėnesio bendrijos buhaltere dirbo N. C.. Tačiau pradėjęs vadovauti garažų eksploatavimo bendrijai (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad ji oficialiai bendrijos buhaltere buvo tik nuo 2000-04-01 iki 2002-10-10 ir nuo 2008-02-06 iki 2009-12-29. Nors pastaroji nuo 2000 metų iki 2010 metų kovo mėnesio rinko iš bendrijos narių mokesčius, tvarkė bendrijos buhalteriją. Kai jis teisėtai buvo 2010-03-01 išrinktas garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininku, jis paprašė buvusio bendrijos pirmininko V. A. jam perduoti visus garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus, antspaudus, pinigines lėšas ir materialines vertybes. Tačiau pastarasis neatidavė jam prašomų dokumentų, o kreipėsi civiline tvarka į Kauno m. apylinkės teismą, dėl neteisėto atleidimo iš garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigų. Šiuo metu Kauno m. apylinkės teismo teisėja V. B. nagrinėja civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neva tai neteisėto jo atleidimo iš pirmininko pareigų ir dėl jo neteisėtų veiksmų neperduodant jam garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų. Nuo šios civilinės bylos pradžios buvęs garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas V. A. yra jam perdavęs kai kuriuos bendrijos buhalterinius dokumentus, kuriuos jis pats savanoriškai pateikė prie šios ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). O kitų dokumentų piktybiškai pastarasis neatiduoda. Buhalteriniai dokumentai griežtos atskaitomybės, jie turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų bendrijoje. Už jų apsaugą atsakingas bendrijos pirmininkas. Be šių dokumentų negalima sužinoti, kokį tiksliai nuostolį padarė buvęs bendrijos pirmininkas V. A., pasisavinęs bendrijai priklausančius pinigus, nes pasak jų turimų oficialių dokumentų garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) 2008 metais bendrijos sąskaitos kreditinė apyvarta buvo 12716,84 Lt, 2009 metais-46492,99 Lt. Tačiau jie įsitikinę, kad ši apyvarta turėjo būti dvigubai didesnė, nes bendrijoje yra 318 narių, 2008 metais jie mokėjo po 275 litus nario mokesčio bendrijai, t. y viso buvo sumokėta 87450 litų, o 2009 metais po 295 litus nario mokesčio, t. y. viso buvo įnešta į bendrijos sąskaitą 93810 litų. Jie galvoja, kad į oficialius dokumentus neįtrauktas pinigines lėšas galėjo pasisavinti buvęs bendrijos pirmininkas V. A.. Taip pat jis pradėjęs vadovauti garažų eksploatavimo bendrijai (duomenys neskelbtini) iš šios bendrijos narių sužinojo, kad jie, sumokėję metinį nario mokestį, negaudavo iš buhalterės N. C. jokio pinigų įnešimo kvito. Kai perėmė garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovavimą, buvusi buhalterė N. C. sakė, kad bendrijos pinigų galutinis likutis yra 15 tūkstančių litų, po kai kurio laiko teigė, kad tik 8 tūkstančiai litų, o galiausiai pervedė į garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) banko sąskaita tik apie 1116 litų. 2011 m. balandžio mėnesį buvęs bendrijos pirmininkas Valdas A. K. m. apylinkės teismui pateikė raštą, kad jis visus turėtus buhalterinius dokumentus pateikė jam 2010 metais ir daugiau jokių buhalterinių dokumentų neturi. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad trūkstamus dokumentus V. A. sunaikino ar paslėpė. Šiuo metu kartu su juo bendrijoje dirba 6 darbuotojai, t. y. jis pirmininkas, trys sargai:. V. R., S. P., R. P., elektrikas A. B., buhalterė V. B. (b. l. 96-97).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas V. V. parodė, kad protokole, kur V. A. pateikė, neva dalyvavo viena moteriškė, bet teisme ji paliudijo, kad nedalyvavo tame susirinkime. Taip išėjo, kad trūko kvorumo ir buvo neteisėtas išrinkimas. Matyt V. A. nunešė į Registrų centrą savo išrinkimo dokumentus, juos atmetė ir dar kartą nunešė, neva buvo susirinkimas. Bendrijoje yra 318 narių, visada buvo tas pats narių skaičius. 2009 m V. A. nario mokestį buvo padidinęs iki 295 Lt. 2008 metais mokėdavo maždaug 265 Lt. Kai jis mokėdavo, tai ateidavo į sargų būdelę, paduodavo buhalterei pinigus, ji išrašydavo kvitą, 2008 m. ir 2009 m. taip būdavo. Pagal įstatus kas metus turėdavo būti visuotiniai susirinkimai, bet jų nebūdavo, tarp įgaliotinių jie spręsdavo visus reikalus. O kaip jie lėšas naudojo, buhalterės reiktų klausti. Mokėdavo už elektrą, mokesčius sumokėdavo, nežino, kur kitus pinigus dėdavo. Kai jis tapo pirmininku, jam buvo pateikta kasos knyga, buhalterija buvo netvarkinga. Išrašė dokumentus už 2010 m. sausį ir vasarį, o kitų dokumentų buhalterė sakė, kad neturi, pametė, kad ji jų nesaugo. N. C. sakė, kad priklauso mėnesį saugoti buhalterinius dokumentus, bet ji jų nesaugo, sakė, kad pečių jais kūrena. Jis žino, kiek reikia saugoti tuos dokumentus, bet ji tokį absurdą pasakė. Su N. C. vyko rimtas pokalbis, nes reikalavo dokumentų, ji teisinosi, kad neturi dokumentų, neturi jų kur laikyti ir nelaiko. Pas N. C. namuose buvo saugomi dokumentai, ji turėjo kompiuterį, jis dėl dokumentų buvo pas ją į namus nuvažiavęs, kadangi garažuose nėra kur jų laikyti, nėra patalpų. Visus dokumentus vadovaujant V. A. laikė N. C. ir pirmininkas turėjo kai kuriuos dokumentus, bet buhalterinius dokumentus laikė N. C.. Ar visos gaunamos pajamos buvo įnešamos į kasą, kol nebuvo pirmininku, prie tų dalykų neprieidavo, kai perdavė jam viską, tada pasimatė dokumentų judėjimas. Jie, eiliniai nariai, nežinojo, kur naudojamos lėšos. V. A. neatsiskaitydavo bendrijos nariams, visuotinių susirinkimų nebuvo, įgaliotiniai tardavosi. Gavęs dokumentų likutį pastebėjo, kad didelis lėšų trūkumas. Jis prašė, kad V. A. grąžintų tą skirtumą, bet V. A. sakė, kad neturi. N. C. sakė, kad likutis 15 000 Lt, vėliau tas likutis mažėjo, po to N. C. pati įnešė į kasą lyg 1600 Lt. Bendrijos nariai moka nario mokestį, sunkiai, bet moka. Per metus iš nario mokesčio surenkama 90 000 Lt ar 70 000 Lt. Ne visi moka, bet dauguma moka, kiti vėliau sumoka. Kartą į mėnesį budėdavo N. C. ir V. A. būdavo, jie rinkdavo nario mokestį. Kai jis buvo pirmininkas, tai jis kiekvieną ketvirtadienį rinkdavo pinigus. V. A. kartą į mėnesį rinkdavo pinigus ir dar yra galimybė pervesti pinigus internetu į sąskaitą. Buvo kasos knyga, kai N. C. perdavinėjo. Ten matėsi, kad vienu prisėdimu surašyta už sausio ir vasario mėnesius, o už 2008 m. ir 2009 m. nebuvo. Jis tarp įgaliotinių nebuvo. Nauji įgaliotiniai kreipėsi į prokuratūrą tiesiogiai, jie raštą surašė. Jo parašo nebuvo iš pradžių ant rašto, vėliau pasirašė. V. A. aiškino, kad jį neteisėtai nuvertė iš pareigų, kad jis neteisėtai atleistas, ignoravo dokumentų perdavimą, nesiskaitė su juo kaip su nauju pirmininku. Jis bendravo su N. C., V. A. ateidavo į perdavimus, bet neatnešdavo reikiamų dokumentų, aiškino, kad neturi jų, vėliau tik perdavė. Anksčiau su V. A. nesipyko. Jis mokėjo nario mokestį. Kur tos lėšos galėjo būti naudojamos, nežino, jokių gandų negirdėjau, V. A. aiškino, kad bendrijos reikalams buvo panaudos lėšos, bet jei dokumentų nėra, tai sunku pasakyti, kur tos lėšos buvo naudojamos. V. A. nebuvo perrinktas pirmininku, nes pasipiktino bendrijos nariai jo valdymo stiliumi, vis susipykdavo. Bendrijos nariai surinko parašus, sušaukė susirinkimą ir atleido V. A.. V. A. sugalvojo ir elektrą atjungė kai kam garaže, kad nesumokėjo gal. Bendrijos nariai kalbėjo apie lėšų dingimą, bet nėra dokumentų. Baigėsi dviejų metų kadencija, V. A. turėjo sušaukti susirinkimą ir bolatiruotis pirmininku, bet nesušaukė susirinkimo, kas metus v. A. turėjo ataskaitą pateikti bendrijos nariams ir šito nedarė. Lėšas už elektrą priimdavo buhalterė N. C.. Už elektrą bendrija turi surinkti tas lėšas, nes yra bendras skaitiklis, bendrija pagal jį kas mėnesį moka elektros tinklams. Reikia surinkti apie 3000 Lt ir sumokėti. Vėliau pirmininkas ir buhalterė renka pinigus iš bendrijos narių. Už surenkamas lėšas bendrijoje atsakingi buhalterė ir pirmininkas, o už viską atsako pirmininkas. Negali atsirasti neapskaitomų lėšų bendrijoje. Perduodant dokumentus pasimatė lėšų trūkumas, maždaug 40 000 Lt, didelė suma. V. A. pirmininkavimo laikotarpiu elektriku buvo V. A., buvo atsakingas už elektros ūkį. Garažas turi būti atsakingas už elektros ūkį. Skųsdavosi nariai dėl V. A. darbo, kad atjungia kai kam elektrą, ir buvo apleistas elektros ūkis. V. A. atjungė vienam bendrijos nariui elektrą, tas narys pasiskundė elektros tinklams. Atvažiavo iš elektros tinklų ir surašė aktą dėl trūkumų. V. A. užpyko, kad tas žmogus nesumokėjo ar kaip, gal susiginčijo jie, nevienam V. A. taip padarė. Atjungė elektrą, o kai reikia pajungti, niekas neprisiprašo. Lėšų trūkumas atsirado per du metus nuo 2008 m. iki 2010 m. Kad 40 000 Lt trūksta nustatė, kad nėra dokumentų, policija darė buhalterinę ekspertizę ir nustatė trūkumą. Jeigu buvo pajamos, tai turėjo būti ir išlaidų dokumentai, jeigu jų nėra, tai išlenda tas trūkumas. N. C. jam perdavė kasos knygą, buhalterinius dokumentus, kas jai priklauso, už du mėnesius už 2010 m. Atnešė kasos knygą už du mėnesius, o ne už du metus, jis jos klausdavo, kur kiti dokumentai. Ji išeidavo ieškoti dokumentų, bet nieko nesurasdavo, o ką ji atnešė, tą jis priėmė, yra priėmimo dokumentai. Jam kvitus išrašydavo buhalterė, tuo pačiu rašo kvitą už garažo eksploataciją ir už elektrą. Už eksploataciją kvitai yra, o elektrą jis mažai naudoja, tai ten centai ir kvitų neturi.

Liudytojas E. Ž. parodė, kad yra bendrijos pirmininkas nuo 2012 m. kovo 15 d. Apie buhalterinę apskaitą jam įtarimai buvo nuo 2005 m., o tapus pirmininku pavyko sužinoti vis daugiau. Nuo 2005 m. turėjo įtarimų, kad buhalterija aplaidžiai tvarkoma, kad bendrija neturėjo savo apskaitos, kad pinigai buvo renkami grynais, kur jie buvo laikomi, niekas nežinojo, ataskaitos buvo kas metus fiktyvios. 2005 metais buvo kitas pirmininkas, A. C., o jis kaip narys buvo parašęs prašymą, kad jam atsakytų, kokia yra veikla, kur leidžiami surenkami pinigai. Paaiškėjo, kad A. C. kaip pirmininkas nebuvo registruotas Sodroje, buhalterė irgi. A. C. ataskaitoje rašė, kad jis ir buhalterė gaudavo po 250 Lt, o elektrikas 170 Lt. Aplaidi buhalterija buvo jau iš ankstesnių laikų. Ten buvo parodyta, kad žmogus dirba, ataskaitoje rodomi pinigai, o Sodroje nebuvo įdarbintas žmogus. Viskas tęsėsi ir toliau, bet matėsi, kad yra geresnių ženklų, atsirado sąskaita, ji atsirado nuo 2008 m. kovo mėnesio ir sąskaitoje atsirado dalis pinigų. Jie kaip įgaliotiniai pateikė prašymą ištirti, pasirodė, kad kas metus buvo renkama po 265 Lt nario mokestis, tai buvo galima suskaičiuoti, kad išėjo apie 48 000 Lt, sąskaitos kreditinėje apyvartoje buvo tik 12 700 Lt įnešta. Daro išvadą, kad tie pinigai buvo laikomi kišenėje, nebuvo paskaičiuoti. Kaip dabar paaiškėjo, už 2008 m. nėra dokumentų: kasos knygos, kasos pajamų orderio. Yra Sodros duomenys, kad 2008 m. buvo įdarbinti 7 žmonės. Jis paskaičiavo, kad 2008 m. Sodrai nuo atlyginimų buvo sumokėta 55 800 Lt. Turėjo būti surinkta 84 000 Lt. Kita dalis pinigų niekur neatsispindi. Jie kaip bendrija nenukentėję asmenys šioje byloje, bendrija yra nukentėjusioji ir niekas negali paneigti, kad tie pinigai neišvaistyti. Už 2008 m. nėra jokių dokumentų, o jei nėra dokumentų, tai gali būti, kad jie tyčia buvo sunaikinti. Kas liečia 2009 m., tai situacija geresnė, sąskaitoje daugiau lėšų įnešta – 46 500 Lt. Tada vieno garažo mokestis buvo 295 Lt, paskaičiavus išeina apie 93 000 Lt. Kasos knygoje nėra pirminių finansinių dokumentų, tą knygą galima surašyti per vakarą. Pirminis dokumentas yra kasos pajamų orderis, bet jo nėra, daro prielaidą, kad pinigai buvo neapskaitomi, nes ne visi buvo sąskaitoje, jei pinigai būtų buvę sąskaitoje, tai būtų mažesnė pagunda kažkam duoti ar mokėti. Už 2008 m. ir 2009 m. nėra pateikta, kiek buvo skolininkų, nes dauguma narių nesumoka mokesčio ir skola lieka kitiems metams. V. A. pirmininkavo nuo 2008 m. sausio ar vasario mėnesio iki 2010 m. kovo pradžios. Tiksliai negali pasakyti. Bendrijoje dabar yra 286 nariai. Pas juos yra 318 garažų, bet yra 35 garažai, kuriems neįteisinta nuosavybė, 2008 m. buvo 75 neįteisinti garažai, nemažai narių yra atsekta, jiems išrašytos pažymos ir jie tvarkosi nuosavybę. Jis bendrijos narys nuo 1984 m. Nario mokestis 2008 m. buvo 265 Lt, o 2009 m. buvo 295 Lt. Neturi sąrašo ir negali pasakyti, ar sąžiningai buvo mokamas nario mokestis, kiek skolininkų ir kokia skola buvo. Jam buvo papuolęs į rankas neoficialus popierius, kad skola už 2009 m. buvo 7000 Lt. Jis nario mokestį visada mokėjo internetu, nes matė, kad blogai tvarkoma apskaita, neduodami kasos orderiai. Bendrijos sąskaita atsirado nuo 2008 m. kovo 1 d., dabar ta pati sąskaita. Buhalteriją 2008 m. ir 2009 m. tvarkė buhalterė N. C.. Kiek jis pirmininkauja, tai visi buhalteriniai dokumentai yra pas buhalterę, o visi kiti oficialūs dokumentai yra pas pirmininką. Mano, kad N. C. tvarkė visus dokumentus, jis tada buvo narys, tų visų niuansų nežino. Niekas negali paneigti fakto, kad bendrijai padaryta žala. Ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo pirmininkas, buvo tik įgaliotinis. Jam prokuroras pasiūlė susipažinti su byla, po to negalėjo. Su bylos dalimi susipažino, vėliau buvo nutrauktas susipažinimas, jo nuo kovo mėnesio tyrėja jau nebekvietė. Kad N. C. mirusio pirmininko parašą klastojo, taip galėjau sakyti, nes turėjo dokumentą, kad A. C. buvo atleistas su padirbtu parašu. Turi dokumentą, įrodantį, kad 2003 m. gruodžio 12 d. N. C. atleido A. C. ir pateikė Sodrai dokumentus. Visi Sodrai pateikti dokumentai buvo pasirašyti N. C., bet tai buvo padirbtas A. C. parašas. Buvo bandymas perduoti dokumentus, bet V. A. asmeniškai jam nieko neperdavė. Ankstesniam pirmininkui gal ir perdavė, jam nieko neperdavė. Mokestis renkamas už garažus. Dabar bendrijoje yra buhalterė, ji ir kasininkė, ir buhalterė, ji renka pinigus, surašo viską. Jo pareigos kontroliuoti viską. Jie susitinka kiekvieną ketvirtį, suveda galus ir bendrijos nariams iškabina duomenis, informaciją. Už suvartotą elektros energiją mokėdavo internetu. Šiuo metu už 2012 m. buhalteriniai dokumentai yra pas buhalterę, metų gale ji perduos juos jam. Bendrijoje nėra patalpų, jie dokumentus laiko namuose ir garaže. Jie neturi, kur dokumentų laikyti, nes neturi sąlygų, dokumentai nėra tinkamai saugomi. Čia nuo žmogaus priklauso, jei jis prisiima darbą ir nesugeba išsaugoti dokumentų, tai jo problema. Buhalteris turi savo pareigybinius nuostatus ir atsako už tai. Jis buvo įgaliotinis, V. V. N. C. buvo atvežusi buhalterinius dokumentus ir sakė juos pasiimti. Reikėjo akto, turėjo būti sunumeruoti puslapiai ir tada priduodama. Klausė N. C., kur kiti dokumentai, ji sakė, kad neranda, po to prasidėjo per teismus reikalavimas. Negalėtų pasakyti, kokius dokumentus N. C. atvežė V. V.. V. A. be pirmininko pareigų neteisėtai atliko elektriko pareigas, nes darbo sutartyje jis buvo tik pirmininkas, o atlikinėjo ir elektriko pareigas. Ar apmokėjimas buvo už elektriko pareigas, nežino. Mokesčio dydis 2008 m. buvo 265 Lt., o už 2009 m. buvo 295 Lt. Pas jį yra tas neoficialus skolininkų sąrašas už 2009 m. ir ten yra dvi eilutės, jei žmogus sumokėjo 200 Lt, tai po dviejų mėnesių jis sumoka dar 95 Lt. Nežinojo, kad V. A. dingo dokumentai ir jis kreipėsi į policiją. Darbo inspekcijai kas skundėsi, nenori konkretizuoti, jam nekorektiška sakyti, negali pasakyti.

Liudytojas Z. S. parodė, kad tikslių datų negalėtų paminėti, dirbo (duomenys neskelbtini) bendrijoje sargu, budėjimas būdavo 24 valandas, pradėjo dirbti, kai buvo kitas pirmininkas. Dirbo su V. A., dirbant su juo iškilo konfliktas. V. A. reikėjo sutirštinti spalvas apie krizę ir mokėti sargams mažiau, su mažesniu atlyginimu jis nesutiko. Vėliau V. A. iškabino skelbimus, kad bus priimti kiti budėtojai, ir prasidėjo nuolatinis psichologinis spaudimas, kad jiems bus sumažintas atlyginimas. Paskui jam kilo mintis, kad jie dirba trys sargai po 24 valandas ir viršija suminį darbo valandų skaičių per savaitę. Dirbant sargu yra daug laisvo laiko, ypač naktį, tai, kad neužmigtų, jis skaitydavau Darbo kodeksą ir sužinojo, kad jis gerokai viršija valandas, kad jam papildomai nemokama už naktinį darbą, už darbą švenčių dienomis. Įspėjo V. A., kad bus priverstas kreiptis į teismą, bet vėl turėdamas laiko perskaitė LR CPK, ten buvo parašyta, kad teismas pareiškimo gali nepriimti, jei bus nebandyta klausimo išspręsti ikiteisminio ginčo tvarka. Vėl kalbėjo su V. A., kuris pasakė, kad jis negali kreiptis į teismą, kad turi teisę kreiptis į Darbo inspekciją. Jis parašė Darbo inspekcijai skundą, paskaičiavo, kiek jam nesumokėta pinigų. Informavo V. A., kad kreipėsi į Darbo inspekciją. V. A. kilo mintis, kad gali susitarti, tarėso gražiuoju, tam tikras nuolaidas jis sutiko padaryti, tada pasirašė taikos sutartį ir su juo buvo atsiskaityta. Kiek buvo atsikaityta, nežino, bet žino, kad ta suma jį tenkino. Ta sutartis buvo pasirašyta dviem egzemplioriais, bendrijoje ta viena sutartis turėjo likti. Jis savo taikos sutartį išmetė, bet mano, kad „Kuršių“ bendrijoje kita turėtų būti. Tiksliai negali pasakyti, nuo kada iki kada dirbo sargu. Sargu dirbo apie porą metų. Pradėjo dirbti vadovaujant A. C. ir po to dirbo išrinktam V. A.. Jis dirbo tik sargu. Jo alga buvo minimali, paskutiniuoju metu buvo 800 Lt ant popieriaus. Iš pradžių alga buvo mažesnė, vėliau kito laipsniais. Kaip kito alga, negali pasakyti. Alga buvo mokama taip: ateina tam tikra mėnesio diena ir būdavo pinigų rinkimas už garažus. Iš bendrijos narių mokesčių buvo formuojamas biudžetas, buvo tą dieną surenkami pinigai, suskaičiuojami ir po to jiems buvo mokami atlyginimai. Mokėjo atlyginimus buhalterė duodama pasirašyti algalapyje dalyvaujant pirmininkui. Buhalterinę apskaitą vadovaujat V. A. tvarkė N. C.. Jis pasirašydavo algalapyje. Paprastai pasirašydavo ant algalapio, ant A4 formato lapo, ten yra pavardės, parašyta suma. Į rankas gaudavo pinigus. Jie buvo trys sargai ir jiems mokėdavo pinigus į rankas. Sutarė su visais labai gerai. Nario mokestis buvo koreguojamas, buvo viena suma, po to didesnė. Kiti sargai turėjo garažus ir jie buvo nariai. Jis nebuvo narys, buvo laisvai samdomas, kiek jie surinkdavo lėšų nesidomėjo. Kiek jam sumokėjo kompensacijos nepamena. Ta kompensacija jam buvo perduota ne tą pačią dieną, dalyvavo buhalterė, pirmininkas ir kažkas iš bendrijos valdybos narių. Pinigai buvo duoti grynais. Tada kilo abejonių, ar V. A. viską suprato, ką darė. Kiek buvo tekę pastebėti, tarp N. C. ir V. A. labai geri santykiai nebuvo. Kai pasirašė taikos sutartį, išėjo iš darbo. Kiti sargai pareikalavo to paties, kaip jis, bet nesikreipė į Darbo inspekciją. Buvo trys sargai. Jei būtų buvę keturi sargai, tai pažeidimų nebūtų buvę pagal suminį darbo valandų skaičių, bet būtų buvęs pažeidimas dėl darbo apmokėjimo už darbą naktimis ir švenčių dienomis. Kiti sargai pareikalavo, kad jiems būtų atlyginta. Nežino, ar jiems buvo atlyginta, nes jis išėjo iš darbo. Jam perdavė pinigus mokant atlyginimą, buvo N. C., V. A. ir kažkas iš valdybos narių, jam buvo duoti pinigai ir davė pasirašyti. Tuos pinigus paprastai mokėdavo N. C.. Pasirašė, kad gavo pinigus. Algalapyje pasirašė, tai buvo lapas popieriaus, surašytos pavardės ir parašyta, kad tokią ir tokią dieną gavo atlyginimą, tai buvo paprastas lapas. Nepamena, ar kompiuteriu ar ranka surašyta buvo, atrodo, kad ranka surašyta. Atlyginimus mokėdavo buhalterė, tas kas moka atlyginimus, tas duoda pasirašyti ant lapo. Su mokesčiais būdavo keblumų. Mokesčius nustatytą dieną rinkdavo buhalterė, kartais pirmininkas, kai kada būdavo leidžiama sargams surinkti. Ateidavo žmogus, atnešdavo pinigus, jie įdėdavo juos į stalčių ir duodavo žmogui pasirašyti į tam tikrą žurnalą. Ar buvo seifas, nepamena. Stalčiuje buvo pinigai, kai ateidavo pirmininkas ar buhalterė, atiduodavo pinigus. Jiems buvo parūpintas dujinis pistoletas, kartu buvo ir apsauginiai. Bendrija yra juridinis asmuo, kuri tomis lėšomis disponavo, jiems sakė, kad lėšos naudojamos sargų atlyginimams, administracijai. Atlyginimas man asmeniškai nebuvo sumažintas, tačiau kitiems buvo sumažintas, kiek žino. Kažkiek dirbo neoficialiai, kai pirmininkavo V. A.. Kiek dirbo neoficialiai, nežino. Iš kokių pinigų jam buvo mokama , nežino. Jis pradėjo dirbti, kai susirgo vienas sargas, jis buvo paprašytas dirbti vietoje jo, kad pasirašytų darbo sutartį buvo ilga kalba su V. A.. Jis prašė V. A. sudaryti darbo sutartį, kreipėsi raštu su prašymu sudaryti darbo sutartį. Pinigai buvo išmokėti kaip eilinė alga ir į ją buvo įtraukta kompensacija. Pagal taikos sutartį gavo tiek, kiek buvo parašyta. Išeidamas iš darbo gavo atsiskaitymą už dirbtą laiką ir kompensaciją. Viena suma buvo įtraukta į taikos sutartį, o kita išmokama kaip atlyginimas. Pasirašinėjo lape. Vienas iš jų buvo, kad gavo atlyginimą, o kitas raštas, kad jam išmokama kompensacija. Šios sumos buvo išmokėtos grynais, iš N. C. rankų gavo pinigus.

Liudytojas S. P. parodė, kad dirbo sargu, V. A. buvo pirmininkas. Sargu dirba trylika metų, nuo kada dirba, nepamena, iki šiol dirba. Nežino, kaip V. A. tapo pirmininku, du metus jis pirmininkavo. Jam svarbu, kad jam duodavo nurodymus, jis atlikdavo ir viskas. Atlyginimas įvairiai buvo mokamas, buvo pradėta mažinti atlyginimus. Buvo nuėjęs į Darbo inspekciją. Iš pradžių iš rankų į rankas mokėdavo atlyginimą, vėliau į kortelę pervesdavo. Paimdamas pinigus pasirašydavo. Kas ką tvarkė, nežino, N. C. tvarkė buhalteriją. Apie buhalterinis dokumentus nieko nežino. Kur buvo laikomi pinigai, nežino. Darbo sutartis su juo buvo sudaryta. Kokie buvo santykiai tarp N. C. ir V. A., nežino. Nežino, kas ką darė su tais pinigais. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai buvo išsamūs.

2012-10-08 teisiamojo posėdžio pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose S. P. nurodė, kad nuo 2000-04-01 dirbo garažų eksploatavimo bendrijoje (duomenys neskelbtini) sargu. Jį įdarbino buvęs bendrijos pirmininkas A. C.. Nuo 2000-04-01, kai jis pradėjo dirbti sargu, bendrijos buhalterė buvo N. C.. Pastaroji buhaltere garažų eksploatavimo bendrijoje (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2010 m. kovo mėnesio. jis apie 8 metus gaudavo atlyginimą už darbą į rankas ir pasirašydavo dokumentuose, kad atlyginimą gavo, o apie du paskutiniuosius metus atlyginimas buvo pervedamas į banko sąskaitą. Buvęs garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas A. C. (pirmininkavo nuo 2000 m. iki 2008 m.) buvo labai sąžiningas, rūpinosi bendrijos reikalais, jam mirus, užsimanė būti šios bendrijos pirmininku V. A.. Jo niekas nerinko, jis pats save išsirinko, subūrė aplink save pažįstamų ratą ir kažkaip tapo garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininku. V. A. vadovavimo metu, laikotarpiu nuo 2008-02-06 iki 2010-03-01, buvo padaryta daug nesąžiningų darbų, t. y. jie visi bendrijos nariai matė jo bendrų pinigų iš bendrijos savinimąsi. V. A. už atliktus darbus parašydavo daug didesnes pinigų sumas į buhalterinius dokumentus negu tie darbai kainuodavo. V. A. neleistinai privatizavo bendrijos elektros skydinę, sargų patalpas. Buvęs bendrijos pirmininkas A. C., kai pirmininkavo, dažnai pykosi su bendrijos buhaltere N. C. dėl jos nesąžiningumo. O V. A. iš pradžių, pradėjęs vadovauti garažų eksploatavimo bendrijai „Kuršiai, pykosi su buhaltere, o po to pradėjo sutarti ir nesąžiningai elgtis su bendrijos pinigais. Bendrijos nariai pasipiktino tokiu pirmininko V. A. bei buhalterės N. C. elgesiu. Pradėjo nemokėti bendrijos nario mokesčio, nes suprato, kad jų sumokėti pinigai yra pasisavinami pirmininko ir buhalterės. Dėl to bendrijos nariai, neapsikentę tokios neteisybės, 2010 m. kovo mėn. išrinko kitą bendrijos pirmininką, kuriuo tapo V. V.. V. V. yra pavyzdinis pirmininkas, labai sąžiningas, bendrijos nariai juo pasitiki. Šiuo metu žino, kad naujas bendrijos pirmininkas neatgauna buhalterinių dokumentų iš buvusio bendrijos pirmininko V. A.. Pats V. A. padavė bendriją į teismą dėl neteisėto atleidimo iš bendrijos pirmininko pareigų (2 t., b. l. 116-117).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas S. P. parodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Greideriavimas kainavo 500 Lt, o A. C. mokėdavo 100 Lt. Daug tų pavyzdžių buvo, žino pats pirmininkas. Dėl ko pykosi N. C. su pirmininku, nežino. V. A. žodžiai, kad iš pradžių pykosi su N. C., o po to pradėjo sutarti. Sakė, kad N. C. apgaudinėja, nes jam ji turėjo sumokėti 100 Lt ir nesumokėjo. Buvo sutartis, kad jam už papildomą darbą sumokės, bet nesumokėjo. Papildomi darbai buvo kelio tvarkymas, kanalizacijos, šulinių tvarkymas. Kad V. A. privatizavo elektros skydinę, tokios kalbos buvo, jis nežino, kaip privatizavo. Į skydinę reikia įeiti, o V. A. sako „neįeisite, nes ji privatizuota“. Jis yra bendrijos narys. Už garažą mokestis buvo 220 Lt ir palaipsniui kilo. Bendrijoje yra 318 narių. Nežino, ar visi sąžiningai moka mokesčius. Ar N. C. turi kokias patalpas garažų bendrijoje, nežino. Jam atlyginimą mokėdavo, kai N. C. ir V. A. sėdėdavo, iš kurio gaudavo pinigus, nežino. Nelabai gilinosi į visas aplinkybes, ką jie daro, buvo svarbiausia, kad jam sumoka. V. A. atėjo ir pasakė, kad būs pirmininku.

Liudytojas R. P. parodė, kad girdėjo, kad V. A. kaltina, bet kuo jį kaltina, nežino. Jis dirba sargu garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini) Dirba jau tris ar keturis metus. Pirma vadovavo A. C., vėliau V. A., buhalterė buvo N. C.. Jis dirbo sargu. Algą iš pradžių mokėjo vietoje buhalterė. Sargų būdelėje mokėdavo pinigus. Pinigus rinkdavo, o kai ateidavo atlyginimo diena – mokėdavo. Pasirašydavo algalapyje. Pinigus išduodavo N. C.. Iš pradžių ji mokėjo, o vėliau pervedimus į kortelę darydavo, V. A. padarė pervedimus į kortelę. Nėra bendrijos narys, tik dirba sargu. Kaip būdavo vedama buhalterinė apskaita, kur laikomi pinigai, dėl ko Z. S. konfliktavo su V. A., nežino.

2012-11-08 teisiamojo posėdžio pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose R. P. nurodė, kad nuo 2008-04-11 dirba (duomenys neskelbtini) sargu. Už savo darbą gauna fiksuotą atlyginimą. Nuo 2008 m. iki 2010 m. (duomenys neskelbtini) pirmininkas buvo V. A., buhalterė N. C.. Pamena, kai vienas jų bendrijos sargas Z. S. sukonfliktavo su bendrijos pirmininku V. A.. Z. S. buvo teisus, nes teisėtai prašė, kad pirmininkas V. A. sargams mokėtų atlyginimą už viršvalandinį darbą, darbą naktimis ir švenčių dienomis paskaičiuodamas didesniu tarifu. Pats V. A. ne tik jiems nemokėjo daugiau už naktinį darbą, darbą švenčių dienomis ir viršvalandinį darbą, bet norėjo sumažinti išvis jiems atlyginimą, motyvuodamas, kad krizės metas. Z. S. nenusileido (duomenys neskelbtini) pirmininkui V. A. ir kreipėsi su pareiškimu į Valstybinę darbo inspekciją. Vieno darbuotojų susirinkimo metu, kai buvo mokami atlyginimai sargams, Z. S. pasiūlė konfliktą išspręsti taikiai, sakė, kad jei jam bendrija sumokės pinigus, kuriuos jam skolinga už naktinį darbą, darbą švenčių dienomis ir viršvalandinį darbą, jis atsiims pareiškimą iš Valstybinės darbo inspekcijos ir išeis iš darbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pirmininkas V. A. sutiko sumokėti Z. S. skirtumą, susidariusį tarp jam priklausančios išmokėti darbo atlyginimo sumos ir faktiškai išmokėtos sumos. Tiksliai nežino, kada ir kiek pinigų V. A. išmokėjo Z. S.. Tik žino, kad nuo 2009 m. balandžio mėnesio Z. S. nedirbo sargu (duomenys neskelbtini) Kai Z. S. išėjo iš darbo, bendrijoje liko dirbti du sargai: jis ir S. P.. Pusę metų vietoj Z. S. nebuvo priimtas dirbti kitas darbuotojas. Už Z. S. apie pusantro-du mėnesius dirbo pats V. A.. Apie tris mėnesius už Z. S. sargavo, t. y. budėjo, keli šios bendrijos garažų savininkai, kurių anketinių duomenų jis nepamena. Tiek V. A., tiek kiti vyrai, kurie sargavo pusę metų už Z. S., gaudavo už darbą atlygį, t. y. iš jų buvo neimamas metinis garažų bendrijos nario mokestis, kuris siekė apie 300 litų. Vėliau į Z. S. vietą buvo priimtas V. R.. Žino, kad ir S. P. yra 2009 m. kreipęsis į Valstybinę darbo inspekciją dėl jam priklausančių pinigų nesumokėjimo už atlikta darbą, t. y. viršvalandinį darbą, darbą nakties metu ir švenčių dienomis. Atrodo, kad S. P. irgi po to buvo išmokėti iš bendrijos pinigai – nesumokėtas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą, darbą švenčių dienomis ir naktimis. Kiek žino, Valstybinė darbo inspekcija dėl S. P. skundo nubaudė (duomenys neskelbtini) pirmininką V. A.. Jis pabijojo ir nesikreipė į Valstybinę darbo inspekciją dėl jam nesumokėto atlyginimo, nes pabijojo, kad V. A. gali jį atleisti kaip pensininką iš sargo pareigų. Kiek pamena, išėjus iš darbo Z. S., asmeniškai už jį nedirbo. Dirbo savo grafiku, už save patį. Kadangi papildomai nesargavo, tai ir negaudavo jokių papildomų pinigų. 2009-03-31 mokėjimo žiniaraštyje Nr. 3, antroje grafoje, šalia jo vardo ir pavardės, 660,80 Lt, esantis parašas yra jo pasirašytas, 2009-04-30 mokėjimo žiniaraštyje Nr. 4, antroje grafoje, šalia jo vardo ir pavardės, 229,10 Lt, esantis parašas yra jo pasirašytas, 2009-11-30 mokėjimo žiniaraštyje Nr. 11, antroje grafoje, šalia jo vardo ir pavardės, 660,80 Lt, esantis parašas yra jo pasirašytas, 2009-09-30 mokėjimo žiniaraštyje Nr. 9, grafoje šalia jo vardo ir pavardės, 509,25 Lt, esantis parašas yra jo pasirašytas. Visuose šiuose žiniaraščiuose pasirašė jis. Kiek pamena, tai čia pasirašė už gautą mėnesinį atlyginimą, t. y. už atliktą sargo darbą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pirmininkas V. A. su daugybe bendrijos narių ir darbuotojų konfliktavo. Pradžioje savo kaip pirmininko kadencijos labai konfliktavo ir su buhaltere N. C., vėliau jų santykiai lyg pagerėjo. V. A. iki 2010 m. pradžios (duomenys neskelbtini) buvo ne tik šios bendrovės pirmininkas, bet ir elektrikas.

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas parodė, kad nežino tiksliai, dėl ko jie konfliktavo. Primiršęs jau viską, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. Pirmiausia V. A. dirbo elektriku, vėliau pirmininku. Turbūt oficialiai dirbo, dokumentų jis netikrino. Iš pradžių 850 Lt uždirbdavo, vėliau mažindavo algą. Darbo sutartis su juo buvo sudaryta vadovaujant V. A., darbo sąlygos buvo numatytos darbo sutartyje. Algą jam mokėdavo buhalterė iš pradžių, bet vėliau pervesdavo į kortelę pinigus. Tarp V. A. ir N. C. kokie santykiai buvo, nežino, ateidavo, pinigus surinkdavo ir išeidavo. Kai N. C. mokėdavo pinigus, būdavo ir pirmininkas. Kad be pirmininko mokėtų pinigus, turbūt tokio atvejo nebuvo. V. A. pirmininkavimo metu nario mokestį rinkdavo buhalterė ir pirmininkas.Už elektrą nešdavo pinigus buhalterei. Sąskaitą kada atsidarė banke, neprisimenu. Kada darbo sutartis buvo su juo sudaryta, neprisimena, buvo sudaręs su A. C. darbo sutartį, vėliau su V. A..

Liudytojas A. P. parodė, kad yra kooperatyvo bendrasavininkas. V. A. pažįsta kaip buvusį pirmininką, pirmininku buvo metus tikrai, metų nepamena. Anksčiau irgi pažinojo, kai pirko garažą, tuomet buvo 1994 m. ar 1995m., V. A. dirbo elektriku. Ar oficialiai dirbo, nežino. Nario mokestį moka 265 Lt. 2008 m., 2009 m. nario mokestis buvo truputį didesnis. Tiksliai neprisimena, kokia suma buvo. Buvo buhalterė N. C. ir nešdavo mokesčius kaip kas galėdavo, buvo galima iš karto nešti ir dalimis. Jis mokėdavo grynais. Ateidavo į sargų patalpas ir mokėdavo. Ten N. C. būdavo. Atrodo, kad ji rašydavo kažkokius dokumentus. Ar sumokėjęs pasirašydavo, abejoja, bet atrodo, kad pasirašydavo. Pinigus mokėdavo grynais ir atsiskaitydavo už metus. Privatizavime dalyvavo, kas liečia jo garažą, oficialiai tuos dokumentus tvarkėsi. V. A. nedalyvavo, kai jis pirko. Kad V. A. privatizavo skydinę, žmonės kalbėjo. Jis garaže nieko nedirbo. Kokius jie darbus darė, jis aktus pasirašė, kad buvo daromi kažkokie darbai. Kas darė tuos darbus nežino, matė pirmininką ir kitus žmones. Kaip buvo sumokama už darbus, nežino. Jo prašė pirmininkas, kad pasirašytų, kad buvo daromi kažkokie darbai, jis matė, kad buvo vykdomi kažkokie darbai, kas liečia atsiskaitymus jis supratimo jokio neturi. Jis kaip liudytojas pasirašė, kad matė, kad dirbo kažkas. Susirinkimuose nedalyvaudavo, todėl nežino, ar V. A. dalyvavo. Nebuvo taip, kad V. A. imdavo pinigus. Visas narystes įmokas mokėdavo. Už elektrą mokėdavo taip: ateidavo pas buhalterę, kiek sunaudodavo elektros, už tiek ir sumokėdavo. Nežino, kur toliau tuos pinigus dėdavo. Neatsimena, ar išduodavo jam kokius dokumentus. N. C. pati kažką rašydavo, bet ką ir kur rašydavo, nežino.

Liudytojas J. A. parodė, kad pasirašė ant dviejų tokių popierėlių. Vienas popierėlis buvo, kai V. A. vadovavo kooperatyvui ir tvorą tvarkė, vartelius. Tvarkė tvorą ir dirbo žmonės, jie tikrai dirbo ir sumokėjo jiems pinigus, o kiek sumokėjo, nežino. Antrą kartą pasirašė, nes buvo išskirstyti šiukšlių konteineriai, nes jie greitai užsipildydavo ir žmonės kraudavo šiukšles šalia, Kauno „Švara“ paimdavo tik kas būdavo konteineryje, o šalia kas būdavo, palikdavo. V. A. kažkiek mokėdavo, kad paimtų visas šiukšles. V. A. elektriku dirbo, jis yra dviejų garažų savininkas, bendrijos narys. V. A. dirbo elektriku, paskui A. C. numirė ir V. A. kažkaip tapo pirmininku. Nežino, nuo kada V. A. tapo pirmininku. Vadovaujant V. A. mokėdavo nario mokestį, 265 Lt už metus laiko už vieną garažą. Buhalterė buvo, į mėnesį vieną sykį susirinkdavo. Jie mokėjo buhalterei N. C.. Grynais pinigais mokėdavo, ji kažką išrašydavo. Pasirašydavo ant popierėlių. Ten kaip metų suvestinė buvo. Bendrijos lėšas naudodavo sargų atlyginimams, dar kažkam panaudodavo. Prie jo garažo konteineriai stovėjo ir matėsi, kaip V. A. dažnai ten būdavo, kalbėdavo su žmonėmis. V. A. pas jį buvo atėjęs ir prašė pasirašyti kažkokį raštą, kad dirbo žmonės prie tvoros ir jiems reikia sumokėti. Jis pasirašė, nes tikrai matė, kad dirbo žmonės. Prašė jo pasirašyti, nes jis matė, kaip dirbo žmonės. Nepamena, ant ko pasirašė. Tai buvo kažkokia paraiška, kad turi atsikaityti su žmonėmis, kurie dirbo. Dėl stendų gamybos ir tvoros atstatymo pasirašė. Kaip įgaliotinis jis buvo, buvo išrinkti įgaliotiniai, jei pats sutinki, tai gali būti įgaliotiniu. Kam buvo sumokėta už darbus, nežino, matė, kad buvo du žmonės, bet kokie, nežino. V. A. pasiūlė būti įgaliotiniu, nes jis garažuose dažnai būdavo, kad pažiūrėtų, tvarką prižiūrėtų. Nesidomėjo, ar V. A. turėjo nuosavybės. Nežino, ar V. A. dalyvavo surinkimuose, šią vasarą matė, kad buvo, kai perrinkinėjo valdžią. Nebalsavo už V. A., nežino kas jį išrinko. Nežino, dėl ko V. A. atleido, žmonės buvo nepatenkinti jo darbu ir atleido. Nežinojo, kur buvo panaudojami surinkti pinigai. Nario mokestis buvo mokamas. Kai nupirko garažą, nario mokestis buvo 100 L, o vėliau kilo. Į A. C. valdymo pabaigą jau pradėjo didėti mokestis, kai buvo 295 Lt, vadovavo V. A.. Žmonės susitikdavo ir kalbėdavo, kad labai mokesčiai dideli. Niekas jiems nieko neaiškindavo dėl mokesčių. N. C. buvo buhalterė, jis nueidavo, sumokėdavo ir viskas.

Liudytoja N. C. parodė, kad pažįsta V. A. labai seniai. Garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini) vedė buhalteriją. Prieš tai dirbęs pirmininkas A. C. paprašė, kad dirbtų. Buhaltere dirbo neįforminta, tvarkydavo popierius. Vėliau atėjo V. A. dirbti pirmininku, lyg nuo vasario mėnesio.

2012-11-08 teisiamojo posėdžio pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose N. C. parodė, kad jos pažįstamas A. C. 2000 metų pradžioje jos paprašė dirbti garažų eksploatavimo bendrijoje (duomenys neskelbtini) buhaltere. Ji sutiko ir nuo 2000-04-01 pradėjau dirbti. Dirbo šiose pareigose iki 2002-10-10. Iš darbo išėjo savo noru, nes pablogėjo jos sveikata. Tačiau ji vis tiek nuo 2002-10-10 iki 2008-02-01 padėjo tvarkyti garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes jos prašė pagalbos bendrijos pirmininkas A. C.. Jokio atlygio už šią pagalbą negaudavo, padėdavo tik dėl to, kad gerai pažinojo A. C.. Jų anūkės labai sirgo, jie dažnai pasibėdodavo vienas kitam, pasipasakodavo apie ligas, problemas. Dėl šios gražios draugystės ji ir padėjo apie 6 metus tvarkyti bendrijos buhalterinę apskaitą. 2007 m. pabaigoje mirus buvusiam pirmininkui A. C., nebuvo kam vadovauti minėtai bendrijai. Po A. C. mirties bendrijoje kabėjo tris mėnesius skelbimas, kad reikalingas bendrijai pirmininkas ir norintys gali siūlyti savo kandidatūras, tačiau norinčių neatsirado. 2008-01-24 įvykusiame bendrijos įgaliotinių posėdyje įgaliotinis A. Š. pasiūlė V. A. kandidatūrą ir viso posėdžio dalyviai sutiko su šia kandidatūra vienbalsiai. Taip V. A. tapo šios bendrijos pirmininku. 2008 m. pradžioje mirus jos vyrui J. C., pablogėjo jos materialinė padėtis. Todėl kai tapo pirmininku V. A., garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) įgaliotiniams jos paprašius dirbti šios bendrijos buhaltere, sutiko. Ir šioje bendrijoje buhaltere dirbo nuo 2008-02-06 iki 2009-12-29. Dirbdama šioje bendrovėje nėra pasisavinusi nė vieno cento, dirbo labai sąžiningai. V. A. labai skrupulingai tikrino jos darbą. Ji pati nelabai gilinosi į pirmininko V. A. darbą. Jos anūkės laukė labai didelė operacija, po operacijos turėjo pragulėti 4 mėnesiu gipse, todėl ji 2009-12-29 išėjo iš darbo bendrijoje, nes turėjo slaugyti anūkę. Tačiau, kadangi operacija buvo tik 2010 m. vasario mėnesį, ji dar kelis mėnesius po išėjimo iš darbo padėjo bendrijos buhalterinę apskaitą, kol bus rasta nauja buhalterė. 2010 m. vasario mėnesio pabaigoje pas ją į namus atvažiavo V. V. ir E. Ž.. V. V. pasakė, kad V. A. jau ne bendrijos pirmininkas, o jis yra šios bendrijos naujasis pirmininkas. Po kelių dienų pastarieji vėl buvo atvykę pas ją į namus adresu Birutės g. 29, Kaunas, ir jos klausė, kada ji atiduos bendrijos buhalterinius dokumentus. Pastarieji sakė, kad ji nedirba jau šioje bendrijoje ir negali laikyti bendrijos buhalterinių dokumentų ir turi juos atiduoti naujai išrinktam pirmininkui V. V.. Ji pasakė, kad atiduos visus buhalterinius dokumentus tik tada, kai dalyvaus buvęs pirmininkas V. A., kad pastarasis viską matytų. Kai pamatė, kad V. A. ir naujai išrinktas pirmininkas V. V. nesutaria, pati kelis kartus buvo nuvežusi visus bendrijos buhalterinius dokumentus į bendriją pirmininkui V. V.. Tačiau pastarasis jų neėmė, sakė, kad ne visi dokumentai, tai, kad pas juos nėra revizorės ir jie negali paimti iš jos buhalterinių dokumentų. Vieną kartą atvežusi minėtus dokumentus paliko juos bendrijoje. Tačiau po kelių dienų V. A. jai juos atgal atvežė, sakydamas, kad V. V. jų nepriima. 2010 m. gruodžio 6 d. ji perdavė pas save turėtus visus buhalterinius bendrijos dokumentus advokatui Linui Mažonui, kad pastarasis juos perduotų naujam bendrijos pirmininkui V. V.. Ji šiuo metu neturi jokių garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų. Kol bendrijai pirmininkavimo A. C., jis visus buhalterinius dokumentus laikė pas save namuose, o kai pirmininkavo V. A., visi šios bendrijos buhalteriniai dokumentai buvo pas ją namuose, nes bendrijoje nebuvo vietos, kur juos laikyti. 2009 m. gruodžio mėnesio pradžioje ji V. A. pasakė, kad nuo naujų metų nedirbs buhaltere šioje bendrijoje, t. y. išeis iš darbo šioje bendrijoje. Ji nepateikė jokio tuščio dokumento pasirašyti V. A., susijusio su jos atleidimu iš užimamų pareigų, t. y. nepateikė pasirašyti V. A. tuščios Sodros ataskaitos. V. A. buvo labai skrupulingas ir smulkmeniškas, skaitė visus dokumentus, kuriuos pasirašinėjo. Ji visus buhalterinius dokumentus už 2008-2009 metus laikė pas save namuose adresu Birutės g. 29, Kaunas, nes pačioje bendrijoje nebuvo kur laikyti, nebuvo jokių tinkamų patalpų. Nežino, kur šiuo metu yra buhalteriniai dokumentai: (duomenys neskelbtini) veiklos ataskaita už 2008 metus, 2008 m. kasos knyga, 2008 m. kasos pajamų ir išlaidų orderiai, 2008 m. grynųjų pinigų išlaidas patvirtinantys dokumentai, taip pat 2008 m. mokesčių (eksploatacijos, sunaudotos el. energijos ir kt.) atskiriems bendrijos nariams priskaičiavimo dokumentai, 2009 m. kasos pajamų ir išlaidų orderiai, 2009 m, atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, 2009 m. grynųjų pinigų išlaidas pateisinantys dokumentai, taip pat bendrijoje atliktų darbų ir atsiskaitymą už juos patvirtinantys dokumentai (aktai), 2009 m. mokesčių (eksploatacijos, sunaudotos el. energijos ir kt.) atskiriems bendrijos nariams priskaičiavimo dokumentai, 2009 m. bendrijos narių įsiskolinimų apskaičiavimo dokumentai. Kol dirbo buhaltere šioje bendrijoje, ji minėtus dokumentus laikė savo namuose, o po to, kai išėjo iš darbo, vis ketino naujai perrinktam pirmininkui V. V. perduoti pas save turėtus buhalterinius dokumentus, bet jis vis nepriėmė jos atvežtų dokumentų, neva tai jis be auditorės nenori priimti jam pateiktų dokumentų, tai norėjo ilgai tikrinti jam pateiktus dokumentus, bet ji neturėjo laiko laukti, kol bus minėti dokumentai patikrinti. Ji įsitikinus, kad ji perdavė visus turėtus pas save bendrijos buhalterinius dokumentus. Nežino, kur galėjo dingti dalis bendrijos buhalterinių dokumentų. 2012-03-01 jos kaip įtariamosios apklausos metu jai tyrėja V. J. pateikė turėtus (duomenys neskelbtini) 2009 metų buhalterinius dokumentus: (duomenys neskelbtini) 2009 m. ūkinės-finansinės veiklos ataskaitą, 2009m. (duomenys neskelbtini) kasos knygą ir 2009 m. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašus. Vartydama ir skaitydama šiuos jai pateiktus 2009 m. (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus, atsiminė ir suprato, kodėl (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos ataskaitos už 2009 m. duomenys apie bendrijos įplaukas ir išlaidas skiriasi nuo tyrimui pateiktų bendrijos 2009 m. kasos knygos ir banko sąskaitos išrašo duomenų, t. y. kodėl (duomenys neskelbtini) 2009 metų ūkinėje-finansinėje veiklos ataskaitoje nurodyta, kad bendrijos buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta 104983, 84 Lt įplaukų (nevertinant 2320 Lt dydžio užskaitos), o 2009 m. (duomenys neskelbtini) kasos knygos ir 2009 m. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašų duomenimis, per 2009 m. bendrijos buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta 9427L 75 Lt įplaukų, skirtumas 10712,09 Lt. Tai pat bandė suprasti, kodėl 2009 m. (duomenys neskelbtini) kasos knygos ir 2009 m. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašų duomenimis per 2009 m. bendrijos buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta 91496, 63 Lt išlaidų, o pagal bendrijos ūkinės-finansinės veiklos ataskaitą už 2009 m. bendrijos išlaidos-102208,30 Lt (nevertinant 2320 Lt dydžio užskaitos), skirtumas - 10711,67 Lt. (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos ataskaitoje už 2009 m. nurodyta, kad algos samdomam personalui sudarė 40805, 81 Lt sumą, o 2009 m. (duomenys neskelbtini) kasos knygoje ir 2009 m. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašuose nurodyta, kad per 2009 m. iš viso buvo išmokėta 33202. 38 Lt suma, skirtumas 8603,43 Lt. 2008 m. ir 2009 m. (duomenys neskelbtini) pirmininkas V. A. dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo atlyginimą ne tik už einamas pirmininko pareigas, bet ir už elektriko pareigas. Visi bendrovės darbuotojai žinojo, kad V. A. dirba elektriku. Už šį darbą jam buvo kas mėnesį mokama apie 200 litų alga. Tai maždaug 2400 litų per metus. V. A. dirbo elektriku (duomenys neskelbtini) neoficialiai. Elektriko atlyginimą V. A. išmokėdavo ji iš bendrovės kasos. Išmokėdavo, kai V. A. jos paprašydavo, t. y. V. A. jai pasakydavo, kad ji išmokėtų jam elektriko atlyginimą ir ji iš kasos jam išmokėdavo kas mėnesį apie 200 litų. V. A. pasirašydavo jai ant neoficialaus žiniaraščio, kad gaudavo iš jos atlyginimą už elektriko darbą. Kadangi V. A. dirbo neoficialiai elektriku, tai ir atlyginimų žiniaraštis, ant kurio jis pasirašydavo, buvo neoficialus, o greičiau jai reikalingas kaip apsauga, kad galėtų, jei kas nutiktų, parodyti, kad ji iš bendrovės kasos nepaėmė nei lito sau. V. A. labai sunkus žmogus, t. y. su visais besipykstantis, konfliktuojantis. Ji bijojo ką nors pasakyti V. A., nes jis labai konfliktuodavo su visais. Ji daug kartų jam norėjo užsiminti, kad jis įsidarbintų oficialiai elektriku, bet vis bijojo jo. Nutarė išeiti iš iš darbo, neapsikentus V. A. nesąmoningų sprendimų, pykčių su aplinkiniais. Žino, kad V. A. buvo susipykęs su sargu Z. S.. Z. S. 2009 m. parašė skundą į Valstybinę darbo inspekciją dėl (duomenys neskelbtini) 2009 m. pradžioje V. A. su Z. S. du mėnesius pasipykęs nutarė jam išmokėti išeitinę kompensaciją, t. y. jai liepė sumokėti apie 2000 litų iš bendrijos kasoje buvusių pinigų Z. S., kad šis atsiimtų skundą iš Valstybinės darbo inspekcijos. Ji išmokėjo Z. S. minėtus pinigus. Ši kompensacija buvo irgi neoficiali. Pusę metu likę du sargai S. P. ir R. P. dirbo už Z. S. ir jiems irgi buvo mokamas neoficialiai atlyginimas, t. y. papildoma dalis atlyginimo už papildomus budėjimus. Šiuos neoficialius pinigus taip pat mokėjo ji V. A. prašymu iš bendrijos kasoje buvusių pinigų. Sudėjus V. A. gautą atlyginimą už elektriko darbą per 2009 m., gausime apie 2400 litų, Z. S. išmokėta kompensacija apie 2250 litų ir neoficialiai mokamą dalį atlyginimo sargams S. P. ir R. P., dirbusiems už išėjusį iš darbo Z. S., ir gausime tą skirtumą 8603,43 Lt, kuris atsirado kai iš (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos ataskaitoje už 2009 m. nurodytos sumos išmokėtos algoms samdomam personalui 40805,81 Lt, atimsime išmokėtą sumą algoms samdomam personalui, nurodytą 2009 m. (duomenys neskelbtini) kasos knygoje ir 2009 m. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašuose 33202. 38 Lt. (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos ataskaitoje už 2009 m. yra nurodyta teisinga suma, kuri buvo išmokėta bendrovės samdomam personalui, o 8603,43 Lt tai tie pinigai, kurie buvo išmokėti neoficialiai bendrijos darbuotojams V. A. liepimu ir prašymu. Ji neapsikentus šitokio pirmininko V. A. elgesio, piktnaudžiavimo, savanoriškai išėjo iš darbo. Savanoriškai 2012-03-06 pateikė (duomenys neskelbtini) nelegalios buhalterijos, t. y. „juodosios buhalterijos“ žiniaraščius, kasos išlaidų orderius, buvusio pirmininko V. A. ranka rašytus jai raštus apie jam turimus išmokėti pinigus iš (duomenys neskelbtini) kasos. Jos pateikti (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai yra nelegalūs, t. y. „juodosios buhalterijos“ dokumentai. Šiuos dokumentus ji turėjo namuose kaip įrodymą, kad V. A. jai liepdavo jam išmokėti pinigus iš (duomenys neskelbtini) kasos. Šiuose dokumentuose nurodytos pinigų sumos nėra atskaitytos 2009 metų (duomenys neskelbtini) buhalteriniuose dokumentuose, t. y. 2009 m. (duomenys neskelbtini) kasos knygoje ir 2009 m. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašuose. Šie pinigai yra tik parodyti netyčia 2009 m. (duomenys neskelbtini) 2009 metų ūkinėje-finansinėje veiklos ataskaitoje, kuri yra neoficiali, nes be parašų, per klaidą pateko prie oficialių (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų. Ji visus oficialius (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus atidavė V. V. per advokatą. 2012-03-06 atidavė ir visus turėtus neoficialius (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus. Daugiau pas ją namuose, adresu Birutės g. 29, Kaunas, nėra jokių (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų. Jeigu V. A. nebūtų prašęs jam mokėti nelegalaus atlyginimo už elektriko darbą bei kitų išmokų, būtų niekada nevedus juodosios buhalterijos, ji buvo vedama, kad ji turėtų įrodymą, kur yra iš (duomenys neskelbtini) kasos paimti pinigai. Dirbdama (duomenys neskelbtini) buhaltere, laikotarpiu nuo 2008-02-06 iki 2009-12-29, nepasirašė jokio dokumento, kad yra atsakinga už buhalterinių dokumentų saugojimą (duomenys neskelbtini) pirmininkas buvo atsakingas už bendrijos kasą, tačiau bendru žodiniu susitarimu bendrijos kasa buvo laikoma pas ją. Bendrija niekada nepateikinėjo metinės ūkinės-finansinės veiklos ataskaitų mokesčių inspekcijai ir Registrų centrui, nes bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, save išlaiko iš bendrijos narių mokesčių, todėl pagal galiojančius įstatymus neprivaloma pateikinėti metinių ūkinės-finansinės veiklos ataskaitų. (2 t., b. l. 170-173).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja parodė, kad galėjo taip būti, kad dirbo nuo 2008 metų. V. A. buvo pirmininkas, buvo valdybos posėdis ir paprašė jos, kad dirbtų. Ji sutiko, rinkdavo pinigus ir vedė kasą, vėliau atidarė sąskaitą banke, nes iki tol nebuvo, ir per banką viską darė, atsiskaitymus visus. Už buhalterinių dokumentų saugojimą abu buvo atsakingi. Vadovaujant V. A. pas ją buvo visi buhalteriniai dokumentai, nes nebuvo sąlygų garažuose jų laikyti. Laikas nuo laiko juos peržiūrėdavo. Buhalterinius dokumentus kambaryje laikydavo. Pas save turėjo pajamų orderius, nes susiregistruodavo juos į žurnalą, visą šitą darbą darydavo namie, tik pinigus garažuose surinkdavo ir išmokėdavo, kam reikia. Kasos knygos, pajamų, išlaidų orderiai pas ją buvo laikomi. Pinigų išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pajamų orderiai, kuriuos gaudavo kiekvienas žmogus, kuris mokėdavo. Visi dokumentai pas ją buvo. Šiuos dokumentus ji nuveždavo į garažą ir palikdavo, ten būdavo V. A. ir kiti. Kur dingo tie dokumentai, negali pasakyti, ji nei vieno dokumento neturi. Ji nuveždavo dokumentus į garažus ir palikdavo, o jai atveždavo atgal tą maišą. Taip buvo penkis ar šešis kartus. Niekada nežiūrėjo, ką jai atgal atveža. Tą patį maišą jai atveždavo. Tie dokumentai nebuvo perduoti naujam vadovui ir tyrimui, nes niekas jų neimdavo. Ji palikdavo tuos dokumentus, o niekas jų neimdavo. Kažkokie dokumentai paskui buvo paimti. Per kelis kartus buvo, kad nuveždavo dokumentus. Ji dokumentus laikydavo kambaryje, nes nebuvo seifo, žadėjo padaryti kabinetą ir seifą, nieko nebuvo ir nieko nepalikdavo garažuose. Sargų patalpoje palikdavo tik, jei žmogus nepaima, nuo pajamų orderio šakneles, nes ne visi žmonės imdavo tas pajamų orderio šakneles. Už kasą turbūt ji buvo atsakinga. Pinigų surinkimas vykdavo taip, kad kažkurį mėnesio ketvirtadienį, gal antrą, buvo renkami pinigai, sargai pranešdavo žmonėms telefonu, kad nepamirštų ateiti, ateina ketvirtadienis, žmogus ateina, susimoka pinigus, išrašai orderį ir viskas. Visos pajamos buvo surašomos į kasos knygą. Kasos knyga buvo vedama ir 2008 metais, ir 2009 metais. Tos kasos knygos nedingo, jos yra kažkur. Darbuotojams buvo paruošiami algalapiai ir pagal juos išmokama alga. Už atliktus darbus buvo sudaromi aktai, koks atliktas darbas. Ant aktų pasirašydavo ir už tą darbą būdavo išmokami pinigai. Už atliktus darbus ji pinigus mokėdavo, gal buvo atvejų, kai pirmininkas V. A. mokėdavo. Pinigų beveik nelikdavo, kuriuos surinkdavo, nes algos buvo mokamos, darbų atlikimo aktai surašyti, o kur likdavo pinigai, tai nešdavo į banką. Kada sąskaita banke buvo atidaryta, nežino, gal 2008 metų vasario mėnesį. Jei pasirašydavo, kad atliktas darbas, tai buvo atliktas darbas. Mano, kad teisingai buvo atlikti mokėjimai. Ar darbas atitiko realią kainą, ji negali pasakyti. Su V. A. buvo normalūs santykiai. Be pirmininko pareigų V. A. dirbo elektriku. Jam buvo mokamas atlyginimas pagal sąmatą. Sąmata buvo sudaroma metams. Su V. A. darbo sutartis nebuvo sudaryta. Sąmata, tai kur planuojama metams, kiek žadama surinkti, kokius samdo darbuotojus. Sąmatoje buvo numatytas elektrikas. Kiek sumokėti elektrikui, įvertino įgaliotinių valdyba. Įgaliotiniai buvo tie, kurie visada valdyboje buvo. Ten buvo dešimt ar vienuolika žmonių. 8857,80 Lt išlaidos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, nes ten buvo smulkūs darbai, aktai buvo surašyti. Ant akto žmogus pasirašydavo, kad gaudavo pinigus. Prieš kviečiant ją į teismą jai nebuvo daromas joks spaudimas.

Neoficialus žiniaraštis buvo. Pasirašydavo, kad gaudavo tuos pinigus žiniaraštyje. Tai buvo normalus žiniaraštis, tik jis nebuvo traukiamas į kasos knygą, nes per Sodrą tie pinigai nepraeidavo ir ji jų netraukdavo. Be šio žiniaraščio daugiau nieko nebuvo.

Z. S. buvo išmokėti pinigai, kitiems buvo rašomos papildomos valandos ir pakilo alga. Tie 2000 Lt iš bendrijos kasos buvo neoficialiai išmokėti. Gal žiniaraštyje visa tai buvo išfiksuota, nežino. Išmokėjo Z. S. pinigus, nes taip buvo sutarta su V. A.. V. A. sakė, kad ji sumokėtų pinigus Z. S.. Visi šie mokėjimai vyko tą dieną, kai buvo renkami pinigai. Už eksploataciją visi pinigai yra įtraukti į kasos knygą. Tai ir yra nario mokestis. Šitie pinigai buvo mokami ne iš nario mokesčio. Nario mokestis yra griežtai pagal knygą, ten viskas vienas paskui kitą eina. Dar buvo renkami pinigai už elektros energiją. O už eksploataciją viskas buvo tvarkingai vedama, visi žmonės turi orderius ir gali patvirtinti. Neoficialus mokėjimas vykdavo už elektros energiją. R. P. ir S. P. oficialiai buvo mokami pinigai, jiems buvo pridėta valandų. Gerai viską pamena ir dabar, nieko nepainioja. Ikiteisminio tyrimo metu jos neklausė dėl pinigų, surinktų už elektrą, tik klausė dėl surenkamo nario mokesčio. Apie kitus pinigus ikiteisminio tyrimo metu jos neklausė. Nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ji tvarkė buhalteriją. Už teisingos buhalterijos vedimą ji buvo atsakinga. Pirmininkas ją kontroliavo. Gal darbo sutartyje buvo parašyta, kad ji atsakinga už buhalteriją. Mokesčių atskiriems bendrijos nariams priskaičiavimo dokumentus prokurorui pridavė, ten tokie dideli lapai. Ten turėjo būti ir kasos knygos, tie lapai pagal buhalteriją ėjo kaip algų skaičiavimo lapai, nežino, kodėl jie yra negeri. Algų skaičiavimo lapai yra trijų rūšių, gal ji ne tą variantą pasirinko. Ji jokių dokumentų nedegino. Avanso apyskaitos tikrai buvo priduodamos, jie tų dokumentų nepriėmė, po kiek laiko jai atgal atvežė. Paskutinį kartą atvežė dokumentus ir paliko. Nežino, kas ten buvo ir ko ten nebuvo. Taip buvo ne vieną kartą. V. A. prašydavo pinigų, jei žadėdavo kažką pirkti, prašydavo, kai reikdavo ką nors nupirkti. Nežino, ar tai skaitosi asmeninis pirkimas. V. A. nesinaudojo bendrijos pinigais, jis irgi turėdavo orderius ir apskaitydavo tuos pinigus. Nebuvo jokios dokumentų saugojimo tvarkos nustatytos. Esmė, kad nebuvo, kur laikyti dokumentų. Čia rašyta V. A., gal ir ji pateikė šiuos mokėjimų žiniaraščius, sąmatas. Čia sąmatos, kad už darbus buvo išmokėti pinigai, vadinami juodi pinigai. Jos namai buvo rakinami, dienos metu gali ateiti kas nors. Vagysčių buvo iš namų, į policiją nesikreipė. Namie neturi jokių dokumentų. Paskutinį kartą buvo nuvežusi ir paliko dokumentus. Kai nuvežė paskutinį kartą dokumentus, pirmininkas buvo V. V.. V. A. tikrindavo pinigus, jie abu tikrindavo pinigus po kiekvieno rinkimo, viską sutikrindavo, suvesdavo. Jai nurodymus duodavo V. A.. Kur atnešė į policija dokumentus, tai pas ją jie buvo. Tuos dokumentus jai davė pirmininkas. Kai išmoki pinigus, tai pasilieki dokumentus, kad nesakytų, jog ji pavogė pinigus. Ten pirmininko surašyta. Kai ji išmokėjo pinigus, tai apsiėmė tuos dokumentus, kad galėtų pasakyti, kad nepaėmė tų pinigų. Atsisakė dalyvauti akistatoje su V. A., nes jos nervai buvo išsekę, jos šeimyninės aplinkybės buvo sunkios ir galėjo susinervinti, apsiverkti. Už elektros ūkį ji nebuvo atsakinga. Pirmininkas ėjo elektriko pareigas. Už elektros energiją ji mokėdavo, pirmininkas pasakydavo, kiek reikia sumokėti. Mokėjimo už elektros energiją dokumentai yra, nepamena, ar grynais mokėjo, ar per banką pavedimą darė. Tie 8857,80 Lt buvo gauti už elektrą. Tie pinigai už elektrą kartu ateidavo su tais, kur žmonės sumokėdavo. Žmonės ateidavo mokėti ir buvo pasakoma, kiek už elektrą reikia mokėti. Elektros rodmenis tikrindavo pirmininkas. Šie pinigai atskirai nebuvo pajamuojami, jiems sakė, kad tai yra ne jų pajamos. Kiek surenki pinigų, tiek yra. Už elektros suvartojimą kiekvienas žmogus atsakingas. Pirmininkas pereidavo ir pasakydavo. Visą informaciją apie elektros energiją gaudavo iš pirmininko. Vežiodavo dokumentus iš namų į garažų bendriją, nes jos prašė perduoti dokumentus. V. A. ir V. V. pasakydavo, kad jie bus, ir ji veždavo dokumentus. Tuometinio pirmininko nurodymu veždavo dokumentus. Kodėl nepriėmė naujas primininkas dokumentų, nežino. Jie buvo pas ją trys atvažiavę ir nežino, kodėl nepaėmė dokumentų. Mokėjimų žiniaraščius, kasos išlaidų orderius, apyskaitas, pinigų išdavimo kvitus pateikė ikiteisminiam tyrimui. Nepaėmė nei cento. Šie pateikti dokumentai nebuvo apskaityti tik todėl, kad jie buvo nešvarūs. Jei buvo neįforminta alga, tai ir pinigai nešvarūs. Kasoje turėjo būti švarūs dokumentai. Ji buvo atsakinga už bendrijos lėšas. Neprisimena, kur ji prieš penkis metus pasirašinėjo. Mokesčius už eksploatacines išlaidas, nario mokestį nariai atnešdavo jai. Likutis, kuris likdavo neišmokėtas, būdavo nešamas į banką. Tai ir buvo pildomi dokumentai. Buvo pildomos kasos išlaidos, pajamos. Teismui pateiktų dokumentų tinkamai neapskaitė, nes vienus dokumentus reikėjo forminti per Sodrą. Negalėjo visų šių funkcijų atlikti, nes vienas buhalteris negali visko padaryti. Ne jos parašas eina visur. Kai buvo atlikti mokėjimai, panaudojamos bendrijos lėšos, tai viso to pagrindas buvo aktai. Pirmininko V. A. nurodymu buvo pildomi aktai. Nurodymas būdavo toks, kad jai parodydavo, jog tas ir tas sutvarkė vartus, išvežė šiukšles, pasirašydavo trys ar keturi žmonės, kad tikrai atliktas darbas, ir reikėdavo sumokėti už tai pinigus. Ji galėjo V. A. nurodymų nevykdyti. Visi žino, kad tvarkos negalima pažeisti. Jai pateikia aktą, žmogus pasirašo, kad gavo pinigus, tai reiškia, kad tie pinigai ateidavo iki to žmogaus, jis juos gaudavo. Be pirmininko atlyginimo V. A. dar gaudavo už elektriko darbą 200 Lt, nes sąmatoje buvo parašyta, kad elektrikui priklauso 200 Lt. Kiekvieną mėnesį buvo mokami tie 200 Lt. Iš tų neįformintų pinigų V. A. buvo mokama nuo 2008 m. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Nesidomėjo nė vieno darbuotojo darbo sutartimi. Sąmatoje buvo parašyti tie 200 Lt, kurie mokami elektrikui. Šių operacijų nebuvo galima apskaityti, buvo galima suforminti tai, kai iš Sodros ateidavo, kad žmogus įdarbintas. Jie patys neša informaciją į Sodrą, kas pas juos dirba. Pildydavo tas atskaitas kas mėnesį ar kas ketvirtį, abu pasirašydavo. Neprisimena, ar sakė V. A., kad negali atlikti tokių išmokų. Atspausdino dokumentus ir nepažiūrėjo datų, todėl datos buvo taisytos. Mokėjimo žiniaraštis, jei jis užpildytas, yra tinkamas buhalterinis dokumentas. Jei žmogus pasirašo žiniaraštyje, tai jis jaučia, ką jis gauna. Ar pagal šį raštelį buvo atlikti kažkokie veiksmai, neprisimena..

Liudytojai parodžius dokumentus, pateiktus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 49), ji parodė, kad čia dar turėjo būti aktas, kad kažkam išmokėti pinigai. Čia yra surašyti darbai, tai reiškia, buvo išmokėti pinigai, jei šis raštelis pas ją atsidūrė. Turėjo būti išmokėjimai. Čia yra mokėjimas už darbus, o ne už prekių įsigijimą. Čia ne jos raštas, tai pirmininko raštas. Juodieji pinigai buvo surinkti už elektrą, išmokėti šie pinigai už tuos juodus darbus. Kiek buvo surinkta pinigų už elektros energiją, nepamena. Tie pinigai buvo surenkami ir jai būdavo pateikiama, kam už ką sumokėti. Eksploatavimo mokestis buvo tikrai gerai vedamas, iš kitų pinigų buvo išmokami surašyti aktai, ji jų neturi, o tada likusi pinigų suma buvo įnešama į banką. Surenki pinigus, iš tų pinigų sumoki V. A. algą, išmoka aktus, išmoka dar kažką. Pinigai išmokami pagal nurodymus. Vykdė taip, nes pateikė visus juodus pinigus. Dėl elektros energijos, tai V. A. pildydavo tą pažymą, kai kada ji užpildydavo ir sumokėdavo. Pasiskirstymas už eksploataciją ir už elektros energiją nesigauna, nes tai yra visi bendri kasos pinigai. Iš bendrų kasos pinigų mokama už elektrą, o ne iš už elektrą surinktų pinigų. Sąmatoje parašyta, kad į eksploatacijos mokestį įeina dalis pinigų už elektros energiją. Sąmata yra planas, ką turi padaryti kitais metais, o ataskaita tai yra ką atsiskaitai. Sąmata yra numatomos lėšos. Sąmata yra tiktai planas, kuris reguliuoja, kur, kas turi būti padaryta. Ten, kur V. A. gaudavo juodus pinigus, būdavo taisomos datos žiniaraščiuose. Ji taisė datas. Galvojo, kad tai yra neapskaitomas dokumentas. Už elektros energiją buvo vedama tokia suvestinė. Už elektros energiją surinkti pinigai neatsispindi kasoje, nes jie buvo išmokėti kažkur kitur. Visi pasiimdavo savo atlyginimus.

Liudytojai parodžius paaiškinimui kaltinamojo pateiktos teismui ir prijungtos prie bylos (duomenys neskelbtini) narių, susimokėjusių už suvartotą elektros energiją 2009 m. įmokų kortelės, ji parodė, kad korteles ji sau vedė, kai ateina žmogus, kad žinotų, už ką surinkti pinigai, čia žmonės mokėdavo už eksploataciją, čia yra nario mokestis, o už elektros energiją atskirai mokėdavo. Daugiau už nieką nebuvo mokama. Buvo mokamas nario mokestis ir už elektros energiją. Čia pasirašinėdavo žmogus, jis sumoka 100 Lt, ji pasižymi. Čia buvo jai, kad būtų lengviau. Ji pati susikūrė tas lenteles. Tai nebuvo oficialus dokumentas, tai ne buhalterinis dokumentas. Pas ją buvo saugomos tos kortelės. Ateina žmogus, ji atsiverčia kortelę ir mato, kiek jis jau sumokėjęs, kiek jam reikia mokėti. Minusas yra skola už 2008 metus, o čia mokėjimas už 2009 metus. Šie pinigai yra įtraukti į kasos knygą. Kasos knyga tikrai buvo. Pagal kasos knygą ši byla. Čia ne dokumentas, tai buvo padaryta, kad jai būtų lengviau. Tie pinigai lentelėse buvo įtraukiami į kasos knygą sumoje. V. A. turi tą lapą. Jis jai davė 500 Lt, dar tą mėnesį ji surinko 1000 Lt, paskui tuos juodus pinigus iš tų išmokėjo ir likusius nešdavo į banką. Darbo sutartis su ja buvo nutraukta jos pačios iniciatyva. Nutraukė darbo santykius, nes viskas į vieną krūvą susidėjo, namie problemos buvo. Ji V. A. du metus dirbo ir du metus sakė, kad nenori dirbti. Apie privatizavimą nieko nežino, ji pasirašydavo ant tuščių popierių, tai jos didžiausia klaida. 2009 metų kasos knygą teikė pasirašyti pirmininkui V. A., turi būti parašas ir antspaudas, jis pasirašė, ten ir jo taisymai turi matytis toje knygoje, „paukščiukai“.

Kodėl tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, nežino. Ji dokumentus laikė namie, o kai prasidėjo dokumentų pridavimas, nuveždavo juos, priduodavo, bet niekas nežiūrėdavo ir atveždavo jai juos atgal. Į sargų patalpas atveždavo dokumentus. Ten būdavo V. V. ir V. A.. Nežiūrėdavo ir palikdavo dokumentus, sakydavo jiems, kad palieka popierius, į rankas nei vienam neįdavė tų popierių. Galvojo, kad abiems pirmininkams, V. A. ir V. V., palieka dokumentus. 2010 metais veždavo dokumentus. Turėjo auditoriai tuos dokumentus peržiūrėti. 2010 metais vienas buvo pirmininkas. Atrodo, kad jai kovo 1 d. į namus atvežė dokumentus. Žiniaraščiai buvo ne buhalteriniai dokumentai ir ta dalis buvo pas ją. Tai buvo ne dokumentas, nes jis būtų įtrauktas į kasos knyga arba į banką, šiais laikais tai vadinama „juodoji buhalterija“. Tai buvo neoficialūs dokumentai, jų buvo negalima traukti į buhalteriją. Žinojo, kas darbo sutartyje parašyta buvo ir už ką ji yra atsakinga. Buvo privaloma įdarbinti V. A. per Sodrą, kad yra elektrikas, bet šitas nebuvo padaryta ir V. A. tą puikiai žinojo. V. A. žinojo, kur buvo mokami pinigai neatskaičius Sodrai ir panašiai, puikiai žino, už ką mokėta neoficialiai ir kad tie pinigai neįnešti. Elektrą organizuodavo V. A. ir tie surenkami pinigai buvo išmokami neoficialiai, o kiti įnešami į kasą. Visi pinigai surašyti. O išlaidos pagrįstos pagal buhalteriją. Be jos, 2009 m. dar pirmininkas rinko pinigus. Tie pinigai buvo neįtraukti, nes buvo neteisėtai išmokėta išeitinė pašalpa, buvo mokėjimai pagal aktus, tai buvo neteisėti mokėjimai. Jai pasakydavo pirmininkas V. A., kad reikia išmokėti pinigus, pirmininkas dalyvaudavo išmokėjimuose ir apie tai žinojo.

Liudytojai parodžius mokėjimų žiniaraščius (2 t, b. l. 34-37), ji parodė, kad kompiuteryje datos senos būdavo, tai yra mokėjimo žiniaraščiai už 2009 m. Čia buvo įsivėlusi kompiuterinė klaida, nes ji nelabai mokėjo kompiuteriu dirbti. Pirmininkas viską žinojo ir suvokė, kad tai juodi pinigai. Ant atlyginimų būdavo pirmininko parašas. Ji išsitraukdavo dokumentus ir žinojo, kiek yra neįtrauktų pinigų. Tie, kurie į kasą neįtraukti, tai tie nešvarūs pinigai. Pirmininkas rinkdavo grynus pinigus, tada mokesčių inspekcija pasakė, kad taip negalima daryti. Jis susirinkdavo pinigus ir jai atiduodavo, išrašydavo orderį. Už surinktus pinigus sumokėdavo mokesčius ir nešdavo kitus pinigus į banką. Jei nespėdavo į banką, tai namo parsinešdavo pinigus. Savo reikmėms pinigų neimdavo. Ar daiktai buvo perkami, kurie neatitinka realios vertės, nežino. Pagal sąsiuvinį pirmininkas rinkdavo pinigus ir jai atiduodavo, ji parašą padėdavo. Jei ataskaitoje nurodyta suma, tai ji yra reali, nes šios sumos su pirmininku buvo perkalbamos ir jis žinojo apie tai. Visos sumos, kurios ataskaitoje pažymėtos, tokios ir buvo. Ji jokių dokumentų neturi, kiek turėjo, visus atidavė.

Liudytojai parodžius kaltinamojo pateiktus ranka rašytus dokumentus (4 t., b. l. 49-62), ji parodė, kad kai surenki pinigus, ji pirmininkui sudiktuodavo, kiek kas įnešė, kiek mokėdavo už elektrą. Yra pinigai už elektrą. Didesnė dalis šių pinigų buvo įnešama į sąskaitą. Jei nebuvo juodų išmokėjimų, tai jie būdavo įnešami į kasą. Pirmininkas apie visa tai žinojo. Pirmininkas surinkdavo pinigus ir atsiskaitydavo su meistrais. Nei vienas meistras iš jos nėra nieko gavęs. Su meistrais pirmininkas atsiskaitydavo. Kokią sumą G. M. gaudavo, nežino. Pas ją jokių buhalterinių dokumentų nėra. Ji dirbo nuo 2008 m. vasario mėnesio iki 2009 m. gruodžio 29 d. Ji pirmininkui padėjo ir pildė 2009 m. gruodžio 30 d. kasos orderį, jos prašė ir padėjo, blogai padarė. Už elektrą surinkti pinigai nebuvo apskaityti. Iš surinktų pinigų juk buvo mokama, V. A. puikiai tai žino. Ji medžiagų niekada nepirkusi ir kainų nežino. Buvo tik ataskaita ir kasos knyga. Metinėje ataskaitoje yra jos skaičiai ir pirmininko, vieni pinigai juodi, kiti normalūs. Metinė ataskaita buvo suderinta su pirmininku. Kiekvieną mėnesį, kai buvo surenkami pinigai, su pirmininku sudarydavo to mėnesio balansą, kiek gavo pajamų ir kiek yra išlaidų, tie balansai pas pirmininką būdavo. Iš kiekvieno mėnesio, kai surenki pinigus ir darai metinę ataskaitą, viskas buvo suderinta su pirmininku. Kompiuteriu viską darė.

Liudytojas J. Z. parodė, kad gali paliudyti savo parašą. Yra bendrijos narys nuo 1993 metų iki šiol. Kaltinamąjį pažįsta kaip buvusį elektriką, vadovavo jų bendrijai po A. C. mirties. Už buhalteriją galbūt buhalterė buvo atsakinga, o gal buhalterė ir pirmininkas. Buhalterė buvo N. C., ilgą laiką ji buvo buhalterė. Mokėjimas už elektrą buvo tiesioginis pagal skaitiklį. Buhalteriniai dokumentai jam nebuvo išrašomi, vėliau tik juos išrašydavo, po A. C. mirties gal būdavo išrašomi dokumentai. Kai vadovavo V. A., mokėdavo kas mėnesį už elektrą, dabar moka kitaip. Pagal skaitiklį už elektrą mokėdavo, skirtingi mokesčiai būdavo, nežino, kaip jie tą ribą nustatydavo. Buvo bendras mokestis už eksploataciją ir pagal skaitiklį už elektrą. Sargų būdelėje būdavo V. A. ir N. C., pasirašinėdavo kažkur. Kas atsakingas buvo už pinigus, nežino, priimdavo pinigus N. C.. Kažkokius duodavo dokumentus N. C. už eksploataciją, o už elektrą nebūdavo dokumentai duodami. Susirinkimai būdavo, bet jis retai juose dalyvaudavo. Nežino, kam buvo naudojamos surinktos lėšos. Skelbimų lentoje buvo rašoma kažkas. Dabar moka pinigus kiekvieną ketvirtadienį, už elektrą dabar moka kiekvieną ketvirtadienį. Nežino pavardės, kas dabar kas vadovauja bendrijai. Ar V. A. ir N. C. konfliktavo, nežino. Parodžius liudytojui įmokų kortelę (3 t., b. l. 115), jis patvirtino, kad čia jo parašas. Buvo mokestis už eksploataciją ir už elektrą, už eksploataciją išduodavo dokumentus, o už elektrą tai pats pasižymėdavo sau. Eksploatacija ir elektra būdavo atskiri mokesčiai. Ar su bendrovės buhalterija kažkas negerai, nesidomėjo.

Liudytojas G. M. parodė, kad yra bendrijoje jau 20 metų, žino kaltinamąjį kaip elektriką ir kaip pirmininką, tai V. A.. Pirmininkavo kelis metus, tiksliai negali pasakyti, gal nuo 2009 metų ar 2010 metų, porą metų pirmininkavo V. A.. Jis turi keturis garažus, V. A. pirmininkavimo metu buvo savo eilės įgaliotinis. Buhalteriją tvarkė N. C.. Pinigus rinko sargų patalpoje pagal skaitiklių parodymus, o eksploatacines išlaidas mokėdavo buhalterei, išduodavo kažkokius kvitus, pasirašydavo ir tiek. Paduodavo pinigus ir tie pinigai kažkur būdavo dedami, jų likimo nežino, jie nueidavo, susimokėdavo ir tiek. Pinigai turbūt mokesčiams būdavo naudojami. Kol vadovavo V. A., nedirbo bendrijoje niekuo. Jis darė priešgaisrinius vartus, tai buvo prieš ketverius ar trejus metus, sudarė tada aktą, pasirašė, įgaliotiniai pasirašė, jis pasirašė ir jam sumokėjo pinigus. Nežino, iš kokių pinigų jam buvo mokama, bet aktas buvo. Turbūt per buhalterę viskas ėjo.

Pagarsinus ištrauką iš liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas G. M. parodė, kad apklausoje ten buvo, pirmininkas jam parodė šiandien aktą, tai gal jis ir klydo, kad jam iš neoficialių pinigų mokėjo. Nežino, ar klydo ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus. Ar buvo bendrijos sąskaita atidaryta, nežino, turbūt buvo. Buhalterija turbūt pas buhalterę buvo. Ar tarp V. A. ir N. C. konfliktų buvo, nežino, paskutiniu metu kažkas buvo, bet jis nesigilino. Buvo problemų su dokumentų perdavimu naujam pirmininkui, žino, kad su tais popieriais buvo problemų. Be vartų tvarkymo, kelis kartus grotas suvirino, dar kažką darė. Nežino, iš ko jam buvo sumokama, ten 40 Lt buvo. Jis padarydavo darbą, jam sumokėdavo pinigus. Nepamena, ar pasirašydavo ant ko, pinigai būdavo nedideli. Žino, kad žvyrą vežė, o daugiau nežino nieko. Išsaugojęs dokumentų neturi, kur pasirašydavo. Moka eksploatacinį mokestį ir ką skaitiklis prisuka už elektrą, kitų mokesčių nėra. Dalyvaudavo pirmininkas ir buhalterė renkant pinigus, už viską išrašydavo dokumentus. Turi kažkokius dokumentus, kad mokėdavo pinigus. Pas pirmininką išlikęs šis dokumentas, šiandien gavo iš pirmininko šį dokumentą (rodo lapą), anksčiau nerinkdavo dokumentų. Parodžius liudytojui įmokų kortelę (3 t., b. l. 127), jis patvirtino, kad tai jo parašas kortelėje. Šiandien gavo šį dokumentą (rodo lapą). Buhalterė išrašydavo dokumentus. Pinigų kiekis būdavo nurodytas, už ką mokama. Dažniausiai reikdavo mokėti už elektrą. Susimoki, išduoda toki lapą ir viskas. Tų dokumentų jis nesaugojo, nebuvo tikslo jų saugoti. Kiekvieną kartą sumokėjus už elektrą jam išduodavo dokumentą. Atskirai mokesčius mokėdavo už elektrą ir už eksploataciją. Buhalterė įteikdavo dokumentą paimdama mokėjimą. V. A. tik dalyvaudavo, o buhalterė rinkdavo pinigus.

Liudytojas R. V. parodė, kad yra bendrijos narys, šiuo metu yra valdybos narys. Moka mokesčius. Kaltinamasis yra buvęs pirmininkas. Nuo kada jį pažįsta, sunku pasakyti, 2009 metais išrinko naują pirmininką, nes buvo daug negerų dalykų dėl buhalterijos ir žmonės piktinosi. Sukvietė visuotinį susirinkimą ir perrinko pirmininką. Buvo pirmininkas V. V., dabar E. Ž.. V. A. pirmininkavimo metu buhalterė N. C. ir V. A. rinkdavo būdelėje mokesčius. Būdavo kortelės, sumokėdavo, pasirašydavo. Orderių lyg nebūdavo. Daug metų niekas nebuvo išduodama. Būdavo atžymėta kortelėje kažkas. V. A. buvo elektrikas daug metų. Ar su V. A. buvo sudaryta darbo sutartis, nežino. Valdybos narys yra tik šiais metais. Ataskaitų nebūdavo, tik paskutiniais metais būdavo bendros ataskaitos, niekas nieko nežinodavo, kur dedami pinigai, kas su jais daroma. Paprastas narys neturėjo galimybės sužinoti apie pinigus, kam naudojami pinigai. Pradėjo domėtis, kelti klausimus ir pakeitė valdžią. Ataskaitos buvo iškabintos, buvo išlaužyti įrenginiai, nuskaičiuoti pinigai, buvo pasamdytas kranas ir buvo įtartinų dalykų, būdavo nurašomi dideli pinigai. Prašė kviesti susirinkimus. V. A. arogantiškai elgėsi. Buhalterė rinkdavo pinigus, fiksuodavo įmokas kortelėse. Buvo pavasaris, reikėjo žvyro. Jis pasakė, kad žino žmogų, kuris gali atvežti žvyro, sumokėjo iš savo pinigų. V. A. atėjo ir paklausė, kiek sumokėta, ir atidavė jam pinigus. Nepamen, kiek buvo sumokėta už žvyrą. Jam buvo grynais sumokėta. Būdavo buhalterė ir V. A. šalia sėdėdavo. Kortelėse jo parašas, skolų nėra.

Parodžius liudytojui įmokų kortelę (3 t., b. l. 133), jis patvirtino, kad kortelėse jo parašas. Čia už elektrą. Čia kartu susumuota, mokėdavo tokias sumas. Nesidomėdavo, kur dedami pinigai, yra žemės mokestis ir kiti reikalai. Būdavo bendra suma. Žmonės buvo nepatenkinti konkrečiai V. A. veikla. Nebuvo teigiamų rezultatų, buvo tragiška situacija. Už elektrą pagal skaitiklį mokėdavo. Už eksploatacinį mokestį turėjo būti tvarkomi kiti reikalai, jie nebuvo tvarkomi, o turėjo būti. Betvarkė buvo, duobės nepravažiuojamos, vartai išlaužyti, elektros linijos instaliacijos gedimai, V. A. nieko nedarė.

Specialistė A. K. paaiškino, kad kaip suprato iš to, kas yra parašyta specialistės G. V. išvadoje, tai pirmam tyrimui nebuvo pateikti nei 2008 m., nei 2009 m. kasos išlaidų orderiai. Už 2009 m. kasos knyga buvo pateikta, o kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų orderiai nebuvo pateikti. Papildomam tyrimui buvo pateikti tik tie kasos išlaidų orderiai, kuriuos buhalterė nurodė kaip neoficialius dokumentus. O tie dokumentai, kurie buvo įtraukti į kasos knygą, tie kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų orderiai tyrimui nebuvo pateikti.

Specialistei parodžius kaltinamojo pateiktas lenteles už 2009 m. (3 t., b. l. 113-166), ji paaiškino, kad tai yra 2009 m. eksploatacijos išlaidos. Už kovo mėnesį įrašyta ranka 100 Lt ir yra parašas, už birželį įrašyta 100 Lt ir parašas, gruodį įrašyta 90 Lt. Nežino, ar čia priskaičiavimas, čia kaip suvestinis registras, kuriame matosi sumokėta suma. Nežino, kieno tai parašai. Tai greičiau būtų žiniaraštis, kuriame fiksuojama sumokėta suma. Čia ne priskaičiavimas, o surinkimas, kiek žmogus turi sumokėti. Tai yra registras, tai ne buhalterinis dokumentas. Tai suvestinis dokumentas. Buhalterinę apskaitą sudaro pirminiai dokumentai, jų pagrindu sudaromi suvestiniai dokumentai ir registrai. Registrų pagrindu daromos ataskaitos. Finansinės ataskaitos sudaromos suvestinių registrų pagrindu.

Specialistei parodžius kaltinamojo pateiktus dokumentus (4 t., b. l. 49-62.), ji paaiškino, kad tai yra sąrašai, gal tai ir teisingi duomenys. Reikia juos vertinti. Reiktų patikrinti juos su pirminiais dokumentais. Norint pažiūrėti, ar šie skaičiai suvestinėje teisingi, reiktų su kasos dokumentais visa tai patikrinti. Finansinės ataskaitos nesutapo su kasos ir banko duomenimis. Specialistė G. V. išvedė skirtumą 2009 m. apie 10 000 Lt. Pajamų, įplaukų skirtumas tarp ataskaitos ir tarp duomenų, kurie yra banke ir kasoje, yra 10 712 Lt, o išlaidų skirtumas 10 711,67 Lt. Specialistė negalėjo nustatyti, iš kur tas skirtumas atsirado. Vėliau buvo pateikti papildomi dokumentai. Šie papildomi dokumentai nebuvo įtraukti į kasos knygą. Specialistė paskaičiavo mokesčius nuo 6783,80 Lt, mokesčiai paskaičiuoti nuo darbo užmokesčio, kas yra susiję su darbo santykiais. Vertinant 2009 m. pateiktus duomenis, taip pat atsižvelgiant į N. C. parodymus matyti, kad bendrija išmokėjo darbuotojams 6783,80 Lt darbo užmokesčio, kuris nebuvo apskaitytas kasos dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad nuo šios sumos taikant 15 % gyventojų pajamų mokesčio tarifą, gyventojų pajamų mokestis sudaro 1338,91 Lt, taikant 0,1 % tarifą, įmokos į garantinį fondą sudaro 8,93 Lt, o taikant 39,98 % tarifą, įmokos į VSDF biudžetą sudaro 3568,64 Lt. Tai ir yra padaryta valstybei žalą. Už buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas pirmininkas, už tvarkymą ir registrų sudarymą, įrašų teisingumą atsakingas buhalteris. Čia nėra pateikti apskaitos registrai, specialistei niekas daugiau ir nebuvo pateikta, todėl ir neaišku, kokiu pagrindu surašyti duomenys į finansinę ataskaitą. Kasos knygoje yra įrašai pagal kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius, tačiau kasos pajamų orderiai nepateikti tyrimui, o kaip matosi kasos išlaidų orderiai ne visi įtraukti į kasos knygą. Grynų pinigų apskaitą griežtai reglamentuoja įstatymai. Paaiškino, kaip turi būti vykdomas pinigų išmokėjimas iš kasos. Kasos išlaidų orderius išrašo įstaigos vadovo paskirti asmenys. Kasos išlaidų orderius išrašo buhalterijoje, o pinigus išmoka kasininkas. Pats pirmininkas gali atlikti kasininko pareigas arba tai pavedama atlikti kitam asmeniui. Kasininkas, gavęs kasos išlaidų orderį iš buhalterijos, privalo patvirtinti, ar yra visi privalomi rekvizitai – būtinai buhalterio parašas ir pirmininko parašas. Jei nėra kažkokio rekvizito, tai tas kasos išlaidų orderis turi būti grąžinamas į buhalteriją. Išmokant pinigus ne darbuotojams, privalo būtinai būti kasos išlaidų orderis. Jei yra mokėjimo žiniaraščiai, tai pagal mokėjimų žiniaraščius išmokami pinigai ir turi būti kasos išlaidų orderiai, o jei išmokami pinigai ne įmonės darbuotojui, tai kasos išlaidų orderyje turi būti nurodyta to asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso duomenys, gyvenamoji vieta, žmogus, gavęs pinigus, turi parašyti žodžiais, kokią sumą gavo ir kad gavo pinigus kasos išlaidų orderyje. Tik tokius dokumentus galima traukti į kasą. Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius reikalaujamus rekvizitus, kurie nurodyti taisyklėse. Papildomam tyrimui buvo pateikti papildomi rašteliai – darbai susiję su elektra. Tai čia neaiški pati ūkinė operacija, ji net nenurodyta. Neaišku, ar pinigai sumokėti. Nenurodyta, nei kas surašė, nenurodyta, kad pinigai sumokėti, jei sumokėta, tai kam sumokėta. Kitas raštelis irgi nėra ūkinės operacijos turinys. Tai neatitinka jokių buhalterinių reikalavimų. Kasos išlaidų orderiai be numerių ir į kasos knygą neįtraukti. Taisyklės sako, kad pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderius ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus: mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus. Kasininkas išmokėti pinigų be buhalterio ir be vadovo parašų negalėjo. Už įrašų teisingumą atsakingas buhalteris, už organizavimą – vadovas. Bendrijos pirmininkas rengia bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, jos irgi nebuvo pateiktos specialistei, rengia bendro naudojimo objektų modernizavimo ilgalaikį planą, metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir teikia ją bendrijos susirinkimuose, bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos ūkinę veiklą, priima ir atleidžia samdomus darbuotojus. Negali pasakyti, ar buhalterės pareiginėje instrukcijoje buvo paskyrimas, kad ji paskirta kasininke. Buhalteris ir kasininkas gali sutapti. Savo žiniai galima ir oficialią buhalteriją tvarkyti. Juodoji buhalterija, tai kas nėra įtraukta į apskaitos registrus ir nedeklaruojama, neįtraukiama į veiklos ataskaitas. Iš 2009 m. dokumentų buvo pateikta veiklos ataskaita, kasos knyga. Grynųjų pinigų išlaidas pateisinantys dokumentai buvo pateikti tik papildomam tyrimui, o daugiau nieko nebuvo pateikta. Oficialių pajamų ir išlaidų dokumentų nebuvo pateikta, buvo tik banko išrašas ir kasos knyga. Kasos knyga yra registras, tai ne pirminis šaltinis. Darbo sutartys specialisto išvadai jokios įtakos neturėtų. Ir šiandien pateikti dokumentai specialistės išvadai jokios įtakos neturėtų, nes specialistė neatitikimus nustatė tarp finansinės ataskaitos, kasos knygos ir banko išrašo duomenų. Kadangi duomenys nesutapo, tyrimui nebuvo pateikti pirminiai dokumentai, todėl specialistai nustatė, kad buvo nesivadovauta buhalterinės apskaitos įstatymu. Reikia vadovautis šiuo įstatymu, tačiau pagal kasos knygą į ją ne viskas buvo įtraukta. Papildomam tyrimui buvo pateikti dokumentai dėl 8857,80 Lt. Šie pinigai nebuvo įtraukti į apskaitą, jie neapskaityti kasos knygoje. Skirtumas tarp kasos knygos, banko duomenų ir finansinės ataskaitos yra 10,711 Lt. Iš kur susidarė toks skirtumas negali pasakyti, nes specialistas nežino, pagal ką sudaryta finansinė ataskaita. Jei tyrimui ir būtų pateiktos tos kortelės sumokėjimų, jei ir bus nustatyta, kad kažkieno sumokėtos sumos neįtrauktos į kasą, į apskaitą, tai tik patvirtins, kad ne visos ūkinės veiklos operacijos buvo apskaitytos, nes jei yra neapskaitytų išlaidų, tai turi būti ir neapskaitytų pajamų. Išvada nepasikeičia, nes negalima nustatyti turto, įsipareigojimų, struktūros. Buhalterinės apskaitos registrus turi pildyti buhalteris, kasininkas pildo kasos knygą, darbo laiko apskaitos žiniaraščius ne buhalteris turi pildyti, tai ne buhalterinis darbas. Kas gali geriau žinoti už patį pirmininką, kas kiek dirba. Už apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Dokumentai, apskaitos registrai saugomi vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Pirmininkas turėjo nustatyti tokią tvarką, kuri užtikrintų dokumentų išsaugojimą, tokia tvarka tyrimui nebuvo pateikta. Pareiginėje instrukcijoje nenurodyta, kur ir kiek laiko saugoti dokumentus, ką toliau su jais daryti. Kiekvieną pateiktą dokumentą reikia vertinti atskirai, ji mokėjimų žiniaraščių nematė, net nežinojo, kad ten datos taisytos. Prie mokėjimo žiniaraščio vis tiek turi būti kasos išlaidų orderis. Labiausia užkliuvo rašteliai, kur nematė ūkinės operacijos, iš jų negalima nieko spręsti. Kasininkas gali išmokėti pinigus, kai yra vadovo ir buhalterio parašai. Visa tai nagrinėta, padaryta lentelė, išvesti skirtumai, parodyti neatitikimai. 10,711 Lt išvestas skirtumas. Specialistė kokius dokumentus turėjo, tokius ir vertino, jei nėra dokumentų, tai nėra ko ir vertinti. Specialistė negali pasakyti, iš kur yra neatitikimas, šiam neatitikimui nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai. Pirmininkas atsakingas už buhalterinių dokumentų saugojimą, kiek laiko jie turi būti saugomi, kur jie turi būti archyvuojami, tam turėjo būti tvarka. Pirmininkas atsakingas už tvarką, kuri išsaugotų dokumentus. Visi dokumentai turi būti apskaitomi apskaitos registruose. Apskaitos registruose turi būti apskaityti visi buhalteriniai dokumentai. Negali pasakyti, ar pirmininkas turi sutikrinti visas operacijas, kurias atlieka buhalterė.

2013-03-06 teisiamojo posėdžio pagarsinamas specialistės apklausos protokolas, kuriame G. V. nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiriamojo laikotarpio (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos ataskaitos už 2009 m. duomenys apie bendrijos įplaukas ir išlaidas skiriasi nuo tyrimui pateiktų bendrijos 2009 m. kasos knygos ir banko sąskaitos išrašo duomenų. Vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) <...> atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigas ėjo N. C. (2 t., b. l. 90).

Pagarsinus šiuos parodymus, specialistė paaiškino, kad už įrašų teisingumą atsakingas buhalteris. Atsakingas institucijas apie žalą valstybei informuoja tyrėjai, šiuo atveju šią bylą tiriantis tyrėjas. Papildomai tirti nebūtų ką. Kortelėse užfiksuotos surinktos lėšos, tikrinti jas galima, bet tai būtų tik viena pozicija už elektrą. Nežino, kaip viskas fiksuota kasos knygoje, jei kasos knygoje nurodyta viskas smulkiai, tai būtų galima ir sutikrinti, be jei ten apibendrinta informacija, tai sunku būtų detalizuoti. Būtų reikalingi ir patys kasos pajamų orderiai.

Iš garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) 2011-02-02 prašymo matyti, kad bendrijos įgaliotiniai prašo dėl V. A. ir N. C. veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 16-17).

Iš FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011-11-24 specialisto išvados matyti, kad (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu vykdyta veikla buvo susijusi su pagrindiniu bendrijos tikslu – garažų eksploatavimu ir neprieštaravo 1999-12-20 įgaliotinių susirinkimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintiems garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) įstatams.

Tyrimui nebuvo pateikti tiriamojo laikotarpio (duomenys neskelbtini) dokumentai: veiklos ataskaita už 2008 m., 2008 m. kasos knyga, 2008 m. kasos pajamų ir išlaidų orderiai, 2008 m. grynųjų pinigų išlaidas patvirtinantys dokumentai, taip pat 2008 m. mokesčių (eksploatacijos, sunaudotos el. energijos ir kt.) atskiriems bendrijos nariams priskaičiavimo dokumentai, 2009 m. kasos pajamų ir išlaidų orderiai, 2009 m. atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, 2009 m. grynųjų pinigų išlaidas pateisinantys dokumentai, taip pat bendrijoje atliktus darbus ir atsiskaitymą už juos patvirtinantys dokumentai (aktai), 2009 m. mokesčių (eksploatacijos, sunaudotos el. energijos ir kt.) atskiriems bendrijos nariams priskaičiavimo dokumentai, 2009 m. bendrijos narių įsiskolinimų apskaičiavimo dokumentai.

Iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad skiriasi 209 m. ūkinės-finansinės veiklos ataskaitos ir bendrijos kasos knygos bei banko sąskaitos Nr. LT667300010106876960 duomenys apie bendrijos įplaukas ir išlaidas. Tyrimui pateiktų 2009 m. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašų ir kasos knygų duomenimis, per 2009 m. buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta 94271,75 Lt įplaukų, o pagal bendrijos ūkinės finansinės veiklos ataskaitą už 2009 m. bendrijos įplaukos – 104983,84 Lt (nevertinant 2320 Lt dydžio užskaitos, skirtumas – 10712,09 Lt. Tyrimui pateiktų 2009 m. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašų ir kasos knygos duomenimis, per 2009 m. metus bendrijos buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta 91496,63 Lt išlaidų, o pagal bendrijos ūkinės-finansinės veiklos ataskaitą už 2009 m. bendrijos išlaidos – 102208,30 Lt 9nevertinant 2320 Lt dydžio užskaitos), skirtumas – 10711,67 Lt. Kadangi tyrimui nebuvo pateikti (duomenys neskelbtini) 2009 m. kasos pajamų ir išlaidų orderiai, 2009 m. atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, 2009 m. grynųjų pinigų išlaidas pateisinantys dokumentai, taip pat bendrijoje atliktus darbus ir atsiskaitymą už juos patvirtinantys dokumentai (aktai), 2009 m. mokesčių (eksploatacijos, sunaudotos el. energijos ir kt.) atskiriems bendrijos nariams priskaičiavimo dokumentai, 2009 m. bendrijos narių įsiskolinimų apskaičiavimo dokumentai, todėl iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyta bendrijos kasos ir banko sąskaitos Nr. LT667300010106876960 dokumentų duomenų ir bendrijos ūkinės-finansinės veiklos ataskaitos už 2009 m. duomenų apie bendrijos įplaukas ir išlaidas neatitikimo priežasties.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nesivadovavo 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatomis, nurodyta, kad Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, taip pat 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Iš tyrimui pateiktų (duomenys neskelbtini) tiriamojo laikotarpio dokumentų iš dalies negalima nustatyti bendrijos turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi: tyrimui nebuvo pateikti tiriamojo laikotarpio (duomenys neskelbtini) veiklos ataskaita už 2008 metus, 2008 m. kasos knyga, 2008 m. kasos pajamų ir išlaidų orderiai, 2008 m. grynųjų pinigų išlaidas patvirtinantys dokumentai, taip pat 2008 m. mokesčių (eksploatacijos, sunaudotos el. energijos ir kt.) atskiriems bendrijos nariams priskaičiavimo dokumentai, 2009 m. kasos pajamų ir išlaidų orderiai, 2009 m. atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, 2009 m. grynųjų pinigų išlaidas pateisinantys dokumentai, taip pat bendrijoje atliktus darbus ir atsiskaitymą už juos patvirtinantys dokumentai (aktai), 2009 m. mokesčių (eksploatacijos, sunaudotos el. energijos ir kt.) atskiriems bendrijos nariams priskaičiavimo dokumentai, 2009 m. bendrijos narių įsiskolinimų apskaičiavimo dokumentai; tyrimo metu taip pat nustatyta, kad tiriamojo laikotarpio (duomenys neskelbtini) apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi, palyginama, kaip to reikalauja 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatos, kadangi (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos ataskaitos už 2009 m. duomenys apie bendrijos įplaukas ir išlaidas skiriasi nuo tyrimui pateiktų bendrijos 2009 m. kasos knygos ir banko sąskaitos išrašo duomenų, o dėl aukščiau išvardintų dokumentų nepateikimo nėra galimybės nustatyti jų neatitikimo priežasties.

Vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) <...> atsako už buhalterinių įrašų teisingumą, taip 21 straipsnio nuostatomis, Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus ir už dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigas ėjo N. C., pirmininko pareigas – V. A. (2 t., b. l. 5-12).

Iš FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012-05-29 specialisto išvados matyti, kad iš tyrimui pateiktų (duomenys neskelbtini) tiriamojo laikotarpio dokumentų iš dalies negalima nustatyti bendrijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Įvertinus papildomai pateiktus (duomenys neskelbtini) dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrija (duomenys neskelbtini) nesivadovavo:

2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatomis, kur nurodyta, kad Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams;

taip pat to paties Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

taip pat to paties Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais;

taip pat 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-007 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms;

taip pat 2000-09-12 LR Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad Įmonių įmokos į Garantinį fondą mokamos šia tvarka: 1) įmokas įmonės apskaičiuoja ir moka nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis;

taip pat 1996-05-21 LR Sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 (nauja įstatymo redakcija nuo 2003-01-01) 18 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad Kai asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje, gauna pajamų, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskiriamos A klasės pajamoms, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo tokių pajamų apskaičiuoja ir sumoka tokias pajamas išmokantis asmuo Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytais terminais;

taip pat 1991-05-21 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 (nauja įstatymo redakcija nuo 2005-01-01) 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...>. (2 t., b. l. 60-66).

Pagal LR BK 223 str. 1 d. atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamojo V. A. nusikalstama veika, t. y. kaltinamojo V. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

Kaltinamasis V. A. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamajam V. A. skirtina bausmė-bauda LR B K 223 str. 1 d. sankcijos ribose.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. A. padarė nesunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką V. A. padarė, ne visiškai suprasdamas galiojančių įstatymų reikalavimus, yra garbaus amžiaus, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

n usprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d. ir paskirti jam 5 (penkių) MGL dydžio, t.y. 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) Lt baudą.

Paskirtoji bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą jis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas