Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-02 · Administracinė byla Nr. I-2935-463/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-02
Bylos Nr.
I-2935-463/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00890-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
M. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2935-463/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00890-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

M. J. (toliau – pareiškėjas) 2017 m. kovo 14 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui už netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2017 m. liepos 21 d. (b. l. 1–3). Teismo įpareigotas nurodyti laikotarpį, kada pareiškėjas realiai patyrė neturtinę žalą (b. l. 5–6), pareiškėjas 2017 m. balandžio 5 d. papildė skundą, nurodydamas ginčo laikotarpį nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 11).

Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. liepos 21 d. buvo etapuotas į Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninę. Paaiškina, kad tą pačią dieną grįžo iš ligoninės į Lukiškių TI-K, tačiau čia nebuvo tiksliai laikomasi pareiškėjui nuo abstinencijos paskirto gydymo, t. y. 2016 m. liepos 22 d. vaistai buvo duodami nereguliariai, o kai perkėlė į kamerą Nr. 253 vaistai visai buvo pamirštami. Nurodo, kad kreipėsi į tuo metu budėjusį pareigūną tiek žodžiu, tiek ir raštu, tačiau pareiškėjo skundai buvo ignoruojami. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kameroje Nr. 253 buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančios higienos reikalavimų, t. y. kameroje buvo drėgna, veisėsi grybelis, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas, veisėsi žiurkės ir tarakonai, apšvietimas dieną buvo silpnas, o naktį – per daug intensyvus. Paaiškina, kad tualetas buvo įrengtas netinkamai, t. y. kiti nuteistieji galėjo matyti pareiškėją, naudojantis tualetu. Pasak pareiškėjo, kamerose trūko gyvenamojo ploto. Be to, kameroje buvo mažas stalas, todėl prie jo vienu metu galėjo susėsti pavalgyti tik du žmonės.

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–24). Nurodo, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d.). Paaiškina, kad sanitarinis mazgas yra atitvertas 1,5 m aukščio pertvara. Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai bei profilaktiniai patikrinimai. Pasak Lukiškių TI-K, apšvietimas (tiek dieninis, tiek naktinis) atitinka jam nustatytas normas. Pažymi, kad tie, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl drėgmės ar pelėsio. Pasak Lukiškių TI-K, suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 3), atsakovė neprieštaravo, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų inter alia (be kita ko) minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto neužtikrinimo pareiškėjui.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m.

Pareiškėjo įskaitos kortelės duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2016 m. liepos 21 d., o į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją išvyko 2016 m. rugpjūčio 3 d. (b. l. 27). Šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 253, kurios plotas 34,43 kv. m, išskyrus pirmąją atvykimo dieną, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurios plotas 7,38 kv. m (b. l. 16). Pirmąją dieną pareiškėjas buvo laikomas vienas, o kitas dienas – su kitais 4-6 asmenimis. Kameroje esantis sanitarinis mazgas užėmė 0,56 kv. m plotą (b. l. 20). Taigi, visą ginčo laikotarpį pareiškėjui teko ne mažesnis nei 3,6 kv. m gyvenamosios patalpos plotas. Konstatuotina, kad Lukiškių TI-K laikėsi reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto suteikimo.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameroje esantis stalas buvo per mažas, todėl prie jo vienu metu negalėjo valgyti visi kameroje esantys žmonės. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad mažose kamerose (kuriose yra 4 lovos) yra stalai, kurių matmenys apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m). Teismas pažymi, kad kamera, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, pakankamai didelė (34,43 kv. m), todėl pareiškėjo skundo argumentai, susiję su per mažu stalu, yra nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo netinkamai įrengta sanitarinio mazgo patalpa, t. y. ši patalpa buvo matoma kitų kameroje esančių asmenų, todėl pareiškėjas jautė nepatogumą, naudojantis tualetu. Be to, tualetai, pasak pareiškėjo, buvo tupimi.

Bylos duomenimis (Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. pažyma) nustatyta, kad kamerų sanitarinio mazgo patalpoje yra klozetai (b. l. 28). Konstatuotina, kad pareiškėjo skundo argumentai, susiję su tupimais tualetais, yra atmetami kaip nepagrįsti. Sanitarinių mazgų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės). Minėtų taisyklių 14.5 punkte inter alia nustatyta, kad sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nesant tokių galimybių, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Nustatyta, kad kameroje Nr. 253, kurioje pareiškėjas buvo laikomas visą ginčo laikotarpį (išskyrus pirmąją atvykimo į Lukiškių TI-K dieną), sanitarinio mazgo patalpa yra įrengta kaip atskira kabina su durimis (b. l. 28). Pirmąją atvykimo dieną (2016 m. liepos 21 d.) pareiškėjas buvo laikomas kameroje vienas, todėl pareiškėjo skundo argumentai, susiję su tuo, kad jį, naudojantis tualetu, matė kiti kartu su pareiškėju kameroje buvę asmenys, yra atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje buvo labai drėgna, veisėsi grybelis, trupėjo tinkas. Be to, kamerų apšvietimas buvo netinkamas, kamerose buvo žiurkių ir tarakonų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K nurodė teismui, kad kamerų langai yra pritaikyti vėdinimui, todėl asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi su tuo susijusių problemų. Dėl buitinių parazitų Lukiškių TI-K atsiliepime paaiškino (tai patvirtina ir Ūkio skyriaus pažyma), kad yra sudaryta sutartis su įmone, kuri Lukiškių TI-K organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją) (b. l. 28).

Pagal HN 134:2015 22 punktą, gyvenamosiose patalpose natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad apšvietimas atitinka jam keliamus reikalavimus.

Iš Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2017 m. balandžio 20 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pareiškėjas dėl jo laikymo sąlygų ginčo laikotarpiu su skundais nesikreipė (b. l. 29). Byloje nėra duomenų apie ginčo laikotarpiu kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, atliktus apšvietimo ar kitus tikrinimus. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar ji, žinodama apie tam tikrų reikalavimų galimą nesilaikymą, ėmėsi veiksmų, kad tai būtų patikrinta, o informacijai pasitvirtinus, ėmėsi veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjui nesiskundus dėl apšvietimo ar kitų sąlygų, įrodymų apie tai, Lukiškių TI-K pateikti negali. Teismas pažymi, kad šalis (šiuo atveju – Lukiškių TI-K) objektyviai negali įrodyti to, ką neigia (t. y. tam tikrų faktų, kurių egzistavimą nurodo kita šalis, neegzistavimo). Atsižvelgiant į visa tai, neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai (neveikimas) šiais aspektais nekonstatuotini. Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su higienos normų reikalavimų pažeidimais, atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis.

Kaip minėta, pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K tinkamai neužtikrino jam 2016 m. liepos 21 d. paskirto gydymo, t. y. 2016 m. liepos 22 d. vaistai buvo duodami nereguliariai, o vėliau ir visai pamirštami išduoti. Pareiškėjas nurodė, kad dėl šios aplinkybės (vaistų) kreipėsi į tuo metu budėjusius pareigūnus tiek žodžiu, tiek ir raštu, tačiau pareiškėjo skundai buvo ignoruojami. Šiuos pareiškėjo skundo argumentus paneigia minėti bylos duomenys, kad pareiškėjas su skundais į Lukiškių TI-K nesikreipė (b. l. 29). Teismas neturi pagrindo netikėti Lukiškių TI-K pateikta informacija. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 21 d. buvo apžiūrėtas budinčio gydytojo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Gydytojas rekomendavo, reikalui esant, pareiškėjui duoti tam tikrus vaistus (b. l. 50, 52). Pareiškėjas savo parašu patvirtino, atsisakantis rekomenduojamo stacionaraus gydymo (b. l. 53). Asmens sveikatos istorijos duomenimis pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimas nenustatytas.

Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju, nebuvo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, teismui nekyla pagrindas svarstyti neturtinės žalos kompensavimo klausimą. Atitinkamai, vertintina, kad neegzistuoja visos būtinos CK nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, skundo tenkinti ir pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 1 000,00 Eur nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė