- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- e2YT-16956-820/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12348-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. I.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V| Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo, suinteresuoti šios bylos asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. I. po savo tėvo J. I. mirties jo palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškime nurodyta, jog pareiškėjo tėvams, bendros jungtinės nuosavybės teise priklausė 2001 m. gegužės 17 d. Statybos rangovo pažymos pagrindu, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriuo pareiškėjo motina V. I. po sutuoktinio mirties rūpinosi, jį prižiūrėjo, toliau ten gyveno iki savo mirties (2021 m. spalio 25 d.), nors 2004 m. sausio 31 d. pareiškėjo tėvas J. I. sudarė testamentą, kuriuo butą paliko pareiškėjui. Pareiškėjo teigimu į notarą nei pareiškėjas nei jo motina po tėvo mirties nesikreipė dėl paveldėjimo bylos užvedimo, o turtą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti. Pareiškėjas nurodo, jog nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis faktiškai valdydamas, priėmė savo tėvo J. I. palikimą reikalinga tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti paveldėtojo teises ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad informacijos apie J. I. turto perėjimą valstybei po jo mirties neturi, todėl K. I. pareiškimo neginčija.
Suinteresuotas asmuo D. J. patvirtino, kad pareiškėjas K. I. faktiškai pradėjęs valdyti turtą priėmė palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad informacijos apie J. I. turto perėjimą valstybei po jo mirties neturi, todėl K. I. pareiškimo neginčija.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė mirusio tėvo J. I. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tėvas J. I. mirė 2006 m. sausio 30 d. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, jog D. J. ir K. I. yra J. I. vaikai.
Iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašų matyti, kad testamentų registre yra įregistruotas palikėjo J. I. 2004 m. vasario 2 d. sudarytas testamentas.
Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis), sesuo sutinka, kad pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė palikimą.
Teismui pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad J. I. nuosavybės teise buvo įgijęs nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors nurodytas turtas po pareiškėjo mirties pagal išrašą nuosavybės teisėmis įregistruotas V. I. vardu, tačiau jis buvo įgytas santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjas po savo tėvo (palikėjo) J. I. mirties priėmė palikėjo palikimą faktiniu valdymu, nes toliau naudojosi turtu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį kaip savo, ten gyveno. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas po palikėjo J. I. mirties turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad K. I. po tėvo J. I. mirties faktiniu valdymu priėmė J. I. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).
Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikšmingas, sprendžiant turto, likusio po J. I. mirties, paveldėjimo klausimą. Kitokia tvarka pareiškėjas, kaip mirusiojo J. I. įpėdinis, negali gauti turto, likusio po palikėjo mirties, palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų. Todėl pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjo K. I. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. I. po savo tėvo J. I. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 straipsnio 1dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnis).
Pareiškėjas už pareiškimą sumokėjo žyminį mokestį. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93, 279, 285, 286, 287 ir 441 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2003 m. sausio 28 d. priėmė J. I. palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.