- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- eI2-18642-809/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04976-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- K. W.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. W. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr.25S197854, kuriuo K. W. atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo.
Nurodo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis. Atsakovas tikrovės neatitinkančią informaciją vadina pareiškėjo interviu, nors ir įvertino, kad pareiškėja formaliai atitinka UTPĮ 46 straipsnį. Departamento nuomone, surinktų duomenų visuma, nustatyti prieštaravimai tarp prašyme nurodytų duomenų ir apklausos metu pateiktos informacijos, yra pagrindas manyti, kad pareiškėja nebuvo visiškai sąžininga teikdama informaciją. Tai sudarė pagrindą vertinti, kad pareiškėja sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir, kad jos tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi teikiamomis privilegijomis, pvz., galimybe judėti visoje Šengeno erdvėje. Tai suponavo išvadą, kad pareiškėja pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę.
Pareiškėjos teigimu, Sprendime atsakovas formaliai nurodo, kad pareiškėja nebuvo visiškai
sąžininga teikdama informaciją. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokia pareiškėjos apklausos metu pateikta informacija nesutapo su prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pateikta informacija, ką reiškia atsakovo teiginiai, kad pareiškėja nebuvo visiškai sąžininga teikdama informaciją, todėl teikiant skundą net neįmanoma jo tinkamai suformuoti. Atsakovo skundžiamame Sprendime nurodyti teiginiai yra niekaip nemotyvuoti. Iš Skundžiamo sprendimo turinio yra aišku, kad pats jis ne tik, kad neatitinka tokiam sprendimui keliamų reikalavimų - tinkamai nemotyvuotas, tačiau ir prieštarauja bet kokiai logikai. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenys, tačiau kokie duomenys neatitinka tikrovės nenurodo. Skundžiamame sprendime atsakovas nesiejo kažkokios apibrėžtos pareiškėjos interviu metu pateiktos informacijos su jos neatitikimu tikrovei, todėl nėra suprantama ką atsakovas laiko tikrovės neatitinkančia informacija. Skundžiamame sprendime nėra tinkamų motyvų, pagrindžiančių pareiškėjai atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjų skundą atmesti.
Nurodo, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 12 punktu Sprendimu atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad pareiškėja pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų – apklausos metu atsakinėjo į jai pateiktus klausimus paviršutiniškai, neišsamiai, nustatyti prieštaravimai tarp pareiškėjos prašyme išduoti leidimą laikinai
gyventi nurodytos informacijos ir pareiškėjos apklausos metu pateiktos informacijos), todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Migracijos departamento apklausos metu pareiškėja nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų – prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nors apklausos metu pareiškėja nurodė, kad jos pusseserė studijuoja tame pačiame universitete, todėl pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Ginčijamas sprendimas buvo iš esmės grindžiamas pareiškėjos apklausa, pačios pareiškėjos teiktais paaiškinimais, todėl ginčijamu sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės pareiškėjai yra neabejotinai žinomos. Tai, kad pareiškėja nesutinka su minėtų aplinkybių vertinimu, nereiškia, kad ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra nemotyvuotas.
Pažymi, kad pareiškėja su skundu teismui pateikė duomenis, kad pareiškėja Mykolo Romerio universitete studijuoja nuotoliniu būdu. Minėti duomenys tik patvirtina ginčijamo Sprendimo išvadą, kad pareiškėjos tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi teikiamomis privilegijomis pvz., galimybe judėti visoje Šengeno erdvėje, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja Mykolo Romerio universitete studijuoja nuotoliniu būdu, pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šioms studijoms nėra reikalingas. Pareiškėja teikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ne studijų tikslu, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr.25S197854, kuriuo K. W. atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad ketina studijuoti pagal studijų programą (programas) universitete.
2025-08-11 įvyko nuotolinė asmens apklausa, siekiant patvirtinti šio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas.
Departamentas nustatė, kad pareiškėja apklausos metu pateikė neišsamius ir paviršutiniškus atsakymus. Tuo remiantis priėmė išvadą, kad asmuo nebuvo visiškai sąžiningas teikdamas informaciją. Vertindamas asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje Departamentas nustatė, kad pareiškėja tokių ryšių neturi, kadangi nėra turėjusi ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbusi ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje.
Įvertinęs nustatytų duomenų visumą Departamentas nustatė, kad nors pareiškėja formaliai atitinka UTPĮ 46 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo nuostatas, tačiau surinktų duomenų visuma sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi teikiamomis privilegijomis, pvz., galimybe judėti visoje Šengeno erdvėje.
Departamentas, remdamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktais, nusprendė, kad yra pagrindas atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėja nesutikusi su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas – UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktai (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: 1) jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; 12) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė).
Iš į bylą pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja nuotoliniu būdu studijuoja Mykolo Romerio universitete, magistrantūros studijose, Finansų valdymo studijų programoje. Į bylą pateiktas universiteto patvirtinimas dėl pareiškėjos paskaitų lankomumo (dalyvavo visose paskaitose).
Teismas, įvertinęs ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nesutinka su jame pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Teismo vertinimu, ginčijamas Sprendimas yra formalaus pobūdžio, jame netinkamai įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės.
Teismas pažymi, kad Migracijos departamentas yra viešojo administravimo subjektas, be kita ko, saistomas gero administravimo principo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą, kuris įtvirtintas ir Europos Sąjungos teisėje (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis), valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).
Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas tinkamai ir išsamiai neatliko pareiškėjos situacijos vertinimo. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad Sprendime tik konstatuota, kad pareiškėjos argumentai paviršutiniški ir neatitinka tikrovės, tačiau į bylą pateikti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Užsienietės prašymo pagrindas – studijos universitete, Universitetas, be kita ko, patvirtino pareiškėjos paskaitų lankomumą. Iš apklausos turinio matyti, kad pareiškėja į užduotus klausimus atsakė pakankamai aiškiai, atsakymai nėra menantys, nekonkretūs. Iš į bylą pateiktų papildomų pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad apie tai, jog jos pusseserei buvo išduotas leidimas studijų Lietuvoje pagrindu, pareiškėjai buvo žinoma apklausos metu, tačiau pats leidimas realiai jai buvo išduotas tik po 2025 m. rugsėjo 1 d., todėl apklausos metu pareiškėja pagrįstai nurodė, kad neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Tačiau faktą apie pusseserės studijas Lietuvoje pareiškėja apklausos metu nurodė.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota, jog vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (inter alia 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. spalio 9 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (inter alia 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. vasario 17 d., 2020 m. liepos 24 d. nutarimai).
Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismais, aiškindamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-13171 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., kuri atitinka ginčui aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalį) nuostatas, kuriose buvo numatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, yra pažymėjęs, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).
Pažymėtina, jog tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015 ir kt.).
Administracinis aktas, kuriame nevertintos bylai reikšmingos aplinkybės, neatitinka gero viešojo administravimo principo. Gero viešojo administravimo principas įpareigoja atsakovą priimant sprendimą jame nurodyti ne tik teisės aktus, bet ir tinkamai įvertintų reikšmingų faktinių aplinkybių visumą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Migracijos departamento Sprendimas, atsižvelgus į tai, kad teismas nenustatė pareiškėjos teiginiuose neišsamumo, paviršutiniškumo, o vien aplinkybė dėl nuotolinių studijų, nenustačius kitų, nėra pagrindas išvadai, kad pareiškėjos tikrasis tikslas tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi teikiamomis privilegijomis, neatitinka gero administravimo ir proporcingumo principų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Sprendimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis esminius VAĮ 10 straipsnyje nustatytus administracinio akto turinio reikalavimus, nes jis neatitinka faktinės situacijos ir nėra tinkamai motyvuotas. Iš Sprendimo nėra aišku, kokie pareiškėjos teiginiai paviršutiniški, neišsamūs, neatitinkantys tikrovės, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą dėl nelegalios migracijos grėsmės.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyti Sprendimo turinio teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai, todėl sudaro pagrindą spręsti, jog Sprendimaas neatitinka gero administravimo principo, taip pat ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl yra naikintinas. Panaikinus Sprendimą Departamentas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos K. W. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr.25S197854.
Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjos K. W. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi iš naujo.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.