Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs kreditoriaus BIGBANK AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-12 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus BIGBANK AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, pareiškimą skolininkei K. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Atskirajame skunde kreditorius BIGBANK AS, veikiantis per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymą, ir dėl to neteisingai nustatė kreditoriaus pateikto pareiškimo teismingumo klausimą. Ši skundo nuostata pagrįsta. Pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (LR CPK 29 str.). Kreditorius, teikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, turi nurodyti jam žinomą skolininko gyvenamosios vietos adresą (LR CPK 433 str. 1 d. 2 p.). Teismas pažymi, jog prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami (LR CPK 433 str. 3 d.). Taigi kreditorius, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodydamas skolininko gyvenamosios vietos adresą, neprivalo įrodyti, jog skolininkas tikrai gyvena šiuo adresu. Būtina įvertinti ir tai, kad LR CK 2.16 str. nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąją vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (LR CK 2.17 str.). LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d. taip pat nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. Akivaizdu yra tai, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta gali būti tik vienu iš jos gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, nurodytų LR CK 2.17 str., o ne vieninteliu, nulemiančiu atsakovo gyvenamosios vietos konstatavimą, o tuo pačiu ir bylos teismingumą. Kreditorius pareiškime nurodė, jog skolininkės K. P. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš kreditoriaus pateiktos Vartojimo kredito sutarties matyti, kad K. P. sudarydama sutartį nurodė, jog jos gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog faktinė skolininkės K. P. gyvenamoji vieta sutampa su kreditoriaus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo ir vartojimo sutartyje nurodytu adresu. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo nuostata, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kreditorius už atskirąjį skundą sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio ir pateikė mokėjimą patvirtinančius įrodymus. LR CPK 80 str. 2 d. nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Esant nustatytoms aplinkybėms, kreditoriui grąžintinas jo sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-12 nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti kreditoriui BIGBANK AS, Lietuvoje veikiančiai per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, 2014-11-20 mokėjimo nurodymu Nr. 37943 sumokėtą 28,96 Eur (100,00 Lt) žyminį mokestį.