- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- T-620-865/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00115-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Nuteistasis
- A. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 59-84 taikyti nuteistajam A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 59-84 (toliau – ir Nutarimas) nutarė taikyti A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, Komisija siūlo nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2022 m. balandžio 26 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nustatė, kad A. P. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ,5 d. 1 p., skirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 d. ši bausmė subendrinta su 2015 m. vasario 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015 m. rugsėjo 29 d. to paties teismo nutartimi skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 8 (aštuoni) metai laisvės atėmimo. A. P. bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. balandžio 27 d., pabaiga – 2022 m. balandžio 26., 1/2 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2018 m. balandžio 26 d. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2019 m. balandžio 26 d. – 3 metai.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 59-84 nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 77 balą, pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, įvykdytas lygtinio paleidimo teiktas rekomendacijas, vieningą komisijos sprendimą, pripažįstamą kaltę, gyvenimo stilių ir draugus — nutraukė ryšius su draugais, kurie inicijuodavo nusikalstamų veikų darymą, mąstymą ir elgesį - stebimi gan geri asmens komunikaciniai įgūdžiai, nuteistasis prieinamas kontaktui, geba megzti ir palaikyti pokalbį su pašnekovu, ateities planai aiškūs, konkretūs ir įgyvendinami, nuostatas - bausmės atlikimo metu kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos nestebimos, nėra įrodymų jog nuteistasis aktyviai reikštų bei palaikytų kriminalinę subkultūrą ar diskriminacines nuostatas, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę - neturi galiojančių nuobaudų, turimą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju (planuoja dirbti pas ūkininkę V. U., pateikė V. U. išduotą 2019m. balandžio 16 d. raštą, kuriame ji įsipareigoja A. P. priimti dirbti žemės ūkio produkcijos realizavimo, pardavimo srityje, vadybininku), turimas specialybes (įgijo staliaus-dailidės specialybę, avalynės gamintojo specialybę), turimus socialinius ryšius (socialinius ryšius palaiko su mama V. S. ir broliu D. K. skambindamas telefonu, lankomas pasimatymų metu), turimą gyvenamąją vietą. Komisijos vertinimu, A. P. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisijos nutarimas taikyti A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pažymėtina, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Komisija nutarė A. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę minėtą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.
Remiantis Komisijos nutarimu ir nuteistojo asmens bylos duomenimis, nustatyta, kad A. P. buvo paskirta 8 (aštuoni) metų laisvės atėmimo bausmė. A. P. bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. balandžio 27 d., pabaiga – 2022 m. balandžio 26., 1/2 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2018 m. balandžio 26 d. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2019 m. balandžio 26 d. – 3 metai, pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai su intensyvia priežiūra, nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant A. P. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Nuteistasis A. P. pristatomas 2 kartą. Nuteistasis A. P. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas 2018 m. lapkričio 29 d. Nors Komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismai nepatvirtino Komisijos sprendimo. Todėl Komisija nustatė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis A. P. įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime pateiktas rekomendacijas: konsultavosi su įstaigos psichologu (nuo 2019 m. vasario 15 d. lanko kassavaitinius psichokorekcinės grupės užsiėmimus, iš viso dalyvavo 8 užsiėmimuose) ir jos pasiūlymu dalyvavo ir baigė šias programas: nuo 2019 vasario 27 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. dalyvavo ir sėkmingai baigė psichoedukacinę programą Streso ir emocijų valdymas, nuo 2018 m. lapkričio iki 2018 m. sausio 8 d. dalyvavo ir baigė programą Bendravimo įgūdžių ugdymas ir emocijų valdymas. Atliko gerbūvio darbus: plovė bendro naudojimo laiptinę bei sienas tarp 2-ojo ir 4-ojo aukštų. Tvarkė sporto salės, džiovyklos ir rūbinės patalpas. Nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta. Nuteistasis narkotinių medžiagų vartojimo atvejus praeityje neigia. Išreiškia kritišką požiūrį psichiką veikiančių medžiagų atžvilgiu. Oficialių, tikėtinus vartojimo atvejus patvirtinančių duomenų įstaiga neturi. Nuteistasis tvirtina, kad alkoholiu nepiktnaudžiaudavo. Teigia, kad retkarčiais išgerdavo, tačiau dėl to niekad problemų neturėdavo. Nėra smurtinio elgesio atvejų alkoholinio apsvaigimo būsenoje. Teigia alkoholio beveik nevartojantis. Bausmės atlikimo laikotarpiu elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, fiksuotas nebuvo. Asmuo palaiko socialinius ryšius tik su šeimos nariais. Su draugais, pažįstamais teigia nutraukęs bendravimą dėl jų daromos neigiamos įtakos, kuri, jo nuomone, yra susijusi su paties padarytais nusikaltimais. Tvirtina, jog anksčiau lengvai pasiduodavo kitų įtakai. Įkalinimo įstaigoje bendrauja tik su nuteistaisiais gyvenančiais tame pačiame kambaryje, tačiau palaikomi santykiai labiau formalūs, paviršutiniški. Save apibūdina kaip ramų, uždarą, nepasitikintį kitais. Savybių, kurias norėtų savyje pakeisti, nenurodo. Praeityje (maždaug prieš 6 m.) buvo 2 k. manipuliatyviai save žalojęs. Šiuo metu tokį savo elgesį vertina neigiamai. Yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje, nurodo, jog buvo diagnozuotas emocijų ir elgesio sutrikimas. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą, aplinkybes. Stebimi gan geri asmens komunikaciniai įgūdžiai, nuteistasis prieinamas kontaktui, geba megzti ir palaikyti pokalbį su pašnekovu. A. P. nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra stebimi nuolatiniai agresijos panaudojimo pavyzdžiai. Bausmės atlikimo laikotarpiu savitvardos praradimo atvejai nebuvo stebimi ir/ar fiksuoti, pats teisės pažeidėjas nepaminėjo atvejų, kai tapo toks piktas, kad būtų užpuolęs kitus. A. P. iš dalies geba įvardinti problemines savo gyvenimo sritis, sieti jas su savo paties padarytais nusikaltimais (kaip vieną iš probleminių sričių nurodo draugus, kurių įtakai buvo linkęs pasiduoti, nusikalsdavo norėdamas padaryti įspūdį). Taip pat svarsto, jog galbūt vogti skatindavo „lengvų pinigų“ siekis, tačiau neigia, kad nusikaltimų priežastis - finansiniai sunkumai (nurodė, jog dėl sunkios materialinės padėties vogė tik 1 kartą). Nuteistojo ateities planai aiškūs, konkretūs ir įgyvendinami. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos planuoja pačią pirmą dieną užsiregistruoti darbo biržoje (Užimtumo tarnyboje) tam, kad turėtų socialinį draudimą bei būtų lengviau susirasti darbą. Nurodo, jog neseniai išėjęs iš įkalinimo įstaigos nuteistasis įsidarbino baldų gaminimo įmonėje, kurioje trūksta darbuotojų, todėl planuoja ten kreiptis dėl darbo. Kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Vidaus tvarkos taisykles pažeidęs devynis kartus. Šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų. Bausmės atlikimo metu skatintas nebuvo. Beveik pusantrų metų PĮVTT nėra pažeidęs, stengiasi laikytis nuteistiesiems keliamų reikalavimų, dalyvauti socialinėse ir psichoedukacinėse programose. Supranta, jog nors jis ir sutinka ne su visomis visuomenės taisyklėmis, tai nepaneigia visos visuomenės vertybių sistemos. Dalyvavo: „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos ir pataisos programoje“; „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti pas ūkininkę V. U.. Nuteistasis pateikė V. U. išduotą 2019 m. balandžio 16 d. raštą, kuriame ji įsipareigoja A. P. priimti dirbti žemės ūkio produkcijos realizavimo, pardavimo srityje, vadybininku. A. P., bausmės atlikimo metu, 2018 m. įgijo pagrindinį išsilavinimą ir tęsia mokslus Vilniaus mokymo centro III B gimnazijos klasėje viduriniam išsilavinimui įgyti. 2017 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo avalynės gamintojo specialybę. Šiuo metu nuteistąjį finansiškai remia mama persiųsdama po 50-60 eurų kiekvieną mėnesį. 2019 m. 04-10 Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, nuteistasis A. P. skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 5313,21 eurų. Nuteistasis teigia, kad šiuo metu atlyginti priteistos sumos negali, tačiau išėjęs iš laisvės atėmimo vietos dirbs ir skolą atlygins. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi adresu Trumpragio k., Panevėžio rajonas su mama, jos dabartiniu vyru ir broliu. Iš Panevėžio apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus 2019 m. kovo 15 d. gautas atsakymas, dėl intensyvios priežiūros nuteistajam taikymo, kuriame nurodoma, kad nuteistojo motina V. S. neprieštarauja, kad A. P. grįžęs iš pataisos namų gyventų jos nuosavybės teise priklausančiame bute. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai rodo, kad yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Kita vertus, aplinkybės, susijusios su nuteistojo dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tokie duomenys neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis daro pažangą kryptingai mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Remiantis Komisijos Nutarimu ir nuteistojo asmens bylos duomenimis, taip pat nustatyta, kad, nors nuteistasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, tačiau būdamas jauno amžiaus A. P., jau 9 kartus teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei – vagystes, sukčiavimus, taigi jam būdingas nusikaltimų modelis. Nuteistajam pagal ankstesnius nuosprendžius skirtas laisvės apribojimas, kuriuo metu padarė naują nusikaltimą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Pirmojo teistumo amžius – 17 metų. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam beveik visais ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Tačiau tai A. P. nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Anot nuteistojo, draugai jam buvo svarbūs, todėl jis priimdavo jų pasiūlymus dalyvauti nusikalstamose veikose, kartais šias veikas inicijuodavo ir pats. Nuteistojo manymu, visos padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su neigiamą draugų įtaka jam pačiam. Žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, jog neturi kito pasirinkimo. Asmuo stokoja gebėjimo numatyti alternatyvius problemų sprendimų būdus, todėl nėra aišku ar mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros asmuo taip pat sugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių ir įstatymų, kadangi yra linkęs pasiduoti kitų asmenų neigiamai įtakai. A. P. teigia, jog prieš darydamas nusikaltimus neapgalvodavo galimų pasiekimų, neįvertindavo ankstesnio patyrimo, todėl kartojo tas pačias klaidas. Paskutinio nusikaltimo atveju A. P. internetu bendravo su pažįstamu, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Šis asmuo ir sudarė galimybes padaryti naują nusikaltimą. Tai tik parodo, kad nuteistasis savalaikiai išvadų nedaro. Aptarti duomenys, pakankamai didelis teistumų skaičius rodo A. P. pakankamą pavojingumą, nenorą bei nesugebėjimą taisytis, keisti savo elgesio pozityvia, visuomenei priimtina linkme, taip pat rodo jo polinkį nusikalsti, visuomenėje galiojančių normų ignoravimą. Nors laisvės atėmimo bausmės vietoje nėra daug galimybių nuosprendžiu priteistą atlyginti žalą, tačiau, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis nėra dėjęs pakankamai pastangų atlyginti žalą. Be to, A. P. neigiamai charakterizuoja tai, kad per visą bausmės atlikimo laiką jis vidaus tvarkos taisykles buvo pažeidęs net 9 kartus ir nei karto nebuvo skatintas. Nors anksčiau jam paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, vis tik aptartos aplinkybės bei pažeidimų pobūdis pakankamai neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę.
Pakartotinai pažymėtina, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo metu iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 77 balai, iš jų statiniai veiksniai – 45 balai (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 32 (yra galimybė sumažinti). Taigi, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ne tik nėra žema, bet netgi artimesnė didelei nusikalstamo elgesio rizikai. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2014 m. balandžio 27 d., o neatliktos bausmės dalis yra didesnė nei 2 metai.
Taigi iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad yra formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, atsižvelgia į nuteistojo ankstesnius teistumus, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo visiškai nepriekaištingas (net 9 kartus pažeidė režimo reikalavimus), lengvai įtikinamas atsisakyti konstruktyvios veiksmų krypties, sumenkina informaciją kalbėdamas apie savo nusikaltimus. Visa tai sudaro pagrindą kritiškai vertinti A. P. teiginius, kad jis supranta visuomenės vertybių prioritetą. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis susidurs su pajamų gyvenimui gavimo problema. Esant tokiai situacijai, vertinant nuteistojo ankstesnį gyvenimo būdą, jo mąstymą bei elgesį, konkrečių planų nebuvimą, didelį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių veiksnių skaičių, šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl jo galimybių adaptuotis laisvėje. Tuo pačiu kyla realus pavojus, jog nuteistasis gali kartoti savo priešingą teisei elgesį.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jis toliau laikysis įstatymų, nenusikals ir bus užtikrintas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekimas. Teismo vertinimu, nusikaltimo, už kurį A. P. atlieka bausmę, pavojingumas, taip pat esant neatliktai daugiau kaip dvejų metų laisvės atėmimo bausmei, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, bei rodo, kad šiuo metu nėra pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir nėra galimybės nuteistąjį A. P. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Nepatvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 59-84 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.