Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia

atsakovės O. V. atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui, atsakovo J. B. atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui,

trečiojo asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams S. Č., L. M.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams O. V. ir J. B. su trečiuoju asmeniu – Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypo pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė A. B. prašo: 1) perkelti ieškovei A. B. pirkėjos O. V. teises ir pareigas pagal 2023 m. kovo 10 d. pirkimo pardavimo notarinę sutartį Nr. 967 ir nustatyti, kad atsakovas J. B. pardavė, o ieškovė A. B. už 59 000 Eur nupirko 7.1200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) priteisti atsakovui J. B. iš ieškovės A. B. 59 000 Eur; 3) priteisti ieškovei A. B. iš atsakovų J. B. ir O. V. visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, jog jai - A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 9.4800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovei O. V. šiuo metu nuosavybės teise priklausančiu 7.1200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. 5387-0003-0217, esančiu tuo pačiu adresu, kurį ji įsigijo iš atsakovo J. B. pagal 2023 m. kovo 10 d. Pirkimo - pardavimo sutartj Nr. 967.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi bei aplinkybe, kad jos nuosavybės teise valdomas 9.4800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su atsakovo J. B. nuosavybes teise valdomu ir parduodamu 7.1200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius (toliau – trečiasis asmuo) 2022 m. lapkričio 3 d. ją informavo, kad J. B. trečiajam asmeniui pranešė apie parduodamą 7.1200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį aukščiau nurodytu adresu už 65 000 Eur kainą, pardavimo sąlygų nėra.

Gavusi trečiojo asmens pranešimą apie atsakovo J. B. parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ji kreipėsi į atsakovą dėl sklypo kainos sumažinimo. Kalbėjo apie tai keletą kartų. Nesutikus mažinti kainą ir teigiant, kad jis dar pagalvos, pasitars su artimaisiais dėl pardavimo kainos sumažinimo, palauks kitų asmenų galimų pasiūlymų, o vėliau informavus, kad šiuo laikotarpiu minimo žemės sklypo nebepardavinės, palauks pavasario, trečiajam asmeniui sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ji nebeteikė.

2023 m. vasario 20 d. trečiasis asmuo ieškovei atsiuntė pranešimą „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo", kuriame nurodė, jog informuoja, kad atsakovas J. B. trečiajam asmeniui pateikė pranešimą apie parduodamą aukščiau minėtą žemės ūkio paskirties žemės sklypą 7,1200 ha už 59 000 Eur kainą. Pranešime buvo nurodyta, jog kadangi jos nuosavybės teise valdomas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su parduodamu J. B. nuosavybės teise valdomu sklypu, ji yra viena iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Taip pat šiuo pranešimu buvo informuota, kad jai nusprendus pirkti arba atsisakyti pirkti parduodamą žemės sklypą, turi ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti sutikimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakyti jj pirkti. 2023 m. vasario 21 d. pranešė trečiajam asmeniui apie tai, kad sutinka pirkti J. B. parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. 2023 m. vasario 23 d. gavo iš trečiojo asmens dokumentą Nr.(duomenys neskelbtini)14.9.142 E. - „Sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės", kuriame nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į pateiktą informaciją, gautus duomenis iš valstybės registrų ir informacinių sistemų, sutinkama, kad ji - A. B. - įsigytų žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Kėdainių rajono savivaldybėje, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras įsigyjamos žemės sklypo plotas yra 7.1200 ha, įsigyjamos žemės sklypo dalies plotas yra 7.1200 ha. Tuomet ji laukė iš trečiojo asmens pažymos išdavimo dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo parduodamo žemės sklypo savininkui J. B..

2023 m. kovo 7 d. iš trečiojo asmens gavo dokumentą Nr. 9SD-1249-(14.9.137 E.) „Dėl pranešimo", kuriame nurodyta, kad J. B. 2023 m. kovo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kėdainių skyriui pateikė prašymą (reg. Nr. 9FP-628) nutraukti procedūrą dėl sprendimo parduoti 7.1200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tuo pačiu informavo, kad yra nutraukiama pažymos žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims išdavimo procedūra. Gavusi tokį pranešimą apie tai kalbėjosi su J. B., kuris paaiškino, kad žemės sklypo nebeparduoda ir daugiau atsisakė paaiškinti. 2023 m. birželio 14 d. sužinojo, kad J. B. ją apgavo - pardavė 7.1200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitam asmeniui - O. V.. Vėliau paaiškėjo, kad žemės sklypą J. B. O. V. pardavė 2023 m. kovo 10 d., sudarydami notaro patvirtintą žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 967, tai yra, praėjus 8 dienoms, kai J. B. 2023m. kovo 2 d. pateikė prašymą (reg. Nr. 9FP-628) trečiajam asmeniui, prašydamas nutraukti procedūrą dėl sprendimo parduoti minima 7.1200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Ieškovė nurodo, jog tik 2023 m. birželio 14 d. teikdama „Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraišką" Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie žemės ūkio ministerijos, pamatė, kad sistema neleidžia uždeklaruoti žemės sklypo (pasėlius), kurį nuomojosi iš J. B., žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sužinojo, kad šiame sklype auginamus pasėlius (žieminius kviečius), uždeklaravo O. V..

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, privačios žemės valdymą ir naudojimą bei disponavimą šia žeme reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau

– CK), Žemės įstatymas ir kiti įstatymai. Žemės įstatymo 30 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, nustatančios pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią žemę. Taip pat privačios parduodamos žemės ūkio paskirties žemės pirmumo teisė ją pirkti reglamentuojama Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą merui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos. Šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama jų atitiktis pirmumo teisei.

Vadovaujantis CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktu, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip, sudaromi notarine sandorių forma.

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių kompetencijai priskirta funkcija informuoti asmenis apie pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus įgyvendinimą, tačiau minėtuose teisės aktuose nėra nustatytos Nacionalinė žemės tarnybos teritorinių padalinių teisės ir pareigos kontroliuoti, ar sandorio sudarymo momentu nebuvo pažeista pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Sandorio teisėtumo užtikrinimo pareiga tenka sandorį tvirtinančiam notarui.

Motyvuojamoji dalis

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Trečiasis asmuo informavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyrius 2022m. spalio 28 d. gavo J. B. pranešimą (registracijos Nr. 9FP-2891) apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriuo atsakovas pranešė, kad parduodamas 7,1200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), už 65000 Eur.

Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyrius pagal VĮ Registrų centro Pažymą apie gretimų žemės sklypų savininkus besiribojančių keturių žemės sklypų savininkams parengė ir išsiuntė raštus dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo (ieškovei A. B. 2022-11-03 Nr. 9SD-4085-(14.9.137 E.), kaimynui R.K. 2022-11-03 Nr. 9SD-4084-(14.9.137 E.), kaimynui G.V. 2022-11-03 Nr. 9SD-4063-(14.9.104.), kaimynams M.R.S., V.J.S. 2022-11-03 Nr. 9SD-4064-(14.9.104.)) (teismui pateiktos šių dokumentų kopijos).

Per nustatytą terminą negavus sutikimų įsigyti parduodamą žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyrius 2022 m. gruodžio 7 d. parengė J. B. pažymą Nr. 9PAŽ-734- (14.9.33.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“, kurioje pažymima, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi J. B. 7,1200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), gali parduoti pasirinktiems asmenims, kadangi parduodamo žemės sklypo nepageidavo pirkti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ir 2 dalyje nurodyti asmenys.

Ši pažyma galioja vienus metus nuo jos išdavimo dienos, bet ne ilgiau, iki pasikeis duomenys, pagal kuriuos buvo išduota ši pažyma, kai šie pasikeitimai gali turėti įtakos pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės. Ši pažyma per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (adresas: A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“.

Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyrius 2023 m. vasario 17 d. gavo J. B. pranešimą (registracijos Nr. 9FP-496) apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriuo atsakovas pranešė, kad parduodamas 7,1200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), už 59000 Eur (pateikta pranešimo kopija).

Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyrius pagal VĮ Registrų centro Pažymą apie gretimų žemės sklypų savininkus besiribojančių keturių žemės sklypų savininkams parengė ir išsiuntė raštus dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo (ieškovei A. B. 2023-02-20 Nr. 9SD-979-(14.9.137 E.), kaimynui R.K. 2023-02-20 Nr. 9SD-978-(14.9.137 E.), kaimynui G.V. 2023-02-20 Nr. 9SD-974-(14.9.104.), kaimynams M.R.S., V.J.S. 2023-02-20 Nr. 9SD-975-(14.9.104.)) (pateiktos minimų raštų kopijos).

Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyrius 2023 m. kovo 2 d. gavo J. B. prašymą (registracijos Nr. 9FP-628) nutraukti procedūrą (pateikta prašymo kopija) ir išsiuntė informaciją kaimynams apie gautą J. B. prašymą nutraukti procedūrą dėl sprendimo parduoti 7,1200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (A. B. 2023-03-07 raštu Nr. 9SD-1249-(14.9.137 E.), kaimynui R.K. 2023-03-07 Nr. 9SD-1248-(14.9.137 E.), kaimynui G.V. 2023-03-06 Nr. 9SD- 1218-(14.9.104.), kaimynams M.R.S., V.J.S. 2023-03-06 Nr. 9SD-1219-(14.9.104.)) (pateiktos raštų kopijos).

Taigi, atsakovas J. B. galėjo parduoti 7,1200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pasirinktiems asmenims, kadangi parduodamo žemės sklypo nepageidavo pirkti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ir 2 dalyje nurodyti asmenys pagal 2022 m. gruodžio 7 d. parengtą J. B. pažymą Nr. 9PAŽ-734-(14.9.33.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“.

Šiuo atveju, kaip teigia trečiasis asmuo, ieškovės ieškinys nepagrįstas, nes Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriuje nebuvo rengiama pažyma, kurioje būtų ieškovė nurodyta, kaip turinti pirmumo teisę pirkti minėtą žemės sklypą. Juo labiau, kaip nurodo ir pati ieškovė, ji nebuvo nustatytu terminu pateikusi Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriui sutikimo pirkti minėtą žemės sklypą už 65000 Eur pagal 2022 m. spalio 28 d. gautą J. B. pranešimą (registracijos Nr. 9FP-2891). 2023 m. kovo 10 d. pirkimo pardavimo sandorio tarp atsakovų sudarymo metu 2022 m. gruodžio 7 d. pažymos Nr. 9PAŽ-734- (14.9.33.) galiojimas nebuvo pasibaigęs.

Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriuje 2023 m. vasario 21 d. gautas ieškovės A. B. sutikimas pirkti 7,1200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 59000 Eur (registracijos Nr. 9FP-515). Tačiau, trečiojo asmens nuomone, atsakovams sudarant 2023 m. kovo 10 d. pirkimo - pardavimo notarinę sutartį Nr. 967 nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, 7,1200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), parduotas nepažeidžiant pirmumo teisės jį pirkti, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Ieškinys atmestinas

Teismo posėdžio metu iš ieškovės A. B. ir jos atstovo paaiškinimų nustatyta, kad jos nuosavybės teise valdomas 9.4800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su atsakovo J. B. nuosavybės teise valdytu ir 2023 m. kovo 10 d. parduotu O. V. 7.1200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu už 65 000 Eur kainą. Ieškovė A. B. pripažino, jog buvo gavusi pranešimą apie sklypo pardavimą dar 2023 m. lapkričio 3 d. ir kad pirmumo teise nepasinaudojo – nesutarė su atsakovu dėl kainos.

Teismo posėdžio metu A. B., be to, parodė, jog J. B. priklausantį žemės sklypą dirbo beveik trisdešimt metų. Iš pradžių buvo ir registruotų nuomos sutarčių, o pastaruoju metu – pagal tarpusavyje sudarytą neregistruotą sutartį. Gavusi pranešimą, jog parduodamas žemės sklypas, sakiusi J. B., kad „šiek tiek per brangu“, o jis atsakė, kad pasitars su sūnumi ir gal dar nepardavinės. Gavus pranešimą antrą kartą, ji sakė, kad kaina tenkina ir J. B. sakė pildyti dokumentus, tačiau paskui paskambino ir pasakė, jog neparduos- „gauna brangiau ir jau gavo avansą“. Pripažįsta, kad po šio pokalbio nesitikslino, ar jau parduota.

Liudytojas K. B. parodė, jog jis dalyvavo mamai (ieškovei) susitikus su J. B. po pasiūlytos 59000 Eur žemės pardavimo kainos ir jis „siūlė pildyti dokumentus“. Jie avansinio mokėjimo jam nesiūlė. Pirmiausia pildė dokumentus, laukė leidimo pirkti. Tačiau J. B. informavo, kad neparduoda. Patvirtino, kad su J. B. buvo sudaryta „namų sutartis“ dėl žemės nuomos, kuri 2023 metais jau ėjo į pabaigą, dėl pratęsimo dar nekalbėjo.

Atsakovas J. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. B. išreiškė norą pirkti parduodamą žemės sklypą, bet pasakė konkrečiai: “Tiek nemokėsiu“. Kai jis kreipėsi dėl sklypo pardavimo į trečiąjį asmenį už 59000 Eur, A. B. taip pat išreiškė norą pirkti, sakė: “Mes dar derėsimės“. Jis sutikimo parduoti nedavė. A. B. sakė: „Pildau dokumentus“, bet kad „perku“ nesakė. Susitikus su Vansevičiumi gavo avansą ir pasiūlymą pirkti už pradinę prašytą kainą – 65 000 Eur. A. B. informavo, tačiau ką konkrečiai kalbėjo, nepamena, nes dirba vairuotoju ir telefonu kalbėti neturi galimybės, kai skambina važiuojant.

Liudytojas K. B., atsakovo J. B. sūnus, parodė, jog nutarus parduoti žemės sklypą už 65000 Eur, kreipėsi A. B. ir siūlė tik 45 000 Eur. Jis sutiko nusileisti iki 62000 Eur, bet A. B. sakė, kad tos žemės vertė nedidelė. Neatsiradus pirkėjo, jie paskelbė apie parduodamą žemės sklypą aruodas.lt. Neatsiradus pirkėjui, kreipėsi į trečiąjį asmenį, nurodydami, jog parduoda už 59000 Eur, bet po dienos paskambino O. V. ir sutiko pirkti už pradinę sumą. A. B. bandė šnekėti, derėtis dėl 57000 Eur, bet jau po to, kai su O. V. buvo susitarta, paimtas avansas. Buvo jau ir pas notarę pridavę dokumentus.

Atsakovė O. V. teismo posėdžio metu, be to, paaiškino, kad per pažįstamą sužinoję apie parduodamą žemės sklypą, nesiderėję sutiko mokėti 65000 Eur kainą. Susižinojo, ar gali pretenduoti. Sužinojo, kad Registrų centre sutartis dėl nuomos neregistruota. Sumokėjo pardavėjui avansą. Net nežinojo, kad yra antras pasiūlymas dėl 59000 Eur. Žinojo, kad žemė dirbama. Leido nusiimti derlių. Rudenį daug pinigų investavo į žemės kokybės pagerinimą. Todėl dabar būtų nuostolis apie 40 000 Eur.

Liudytojas V. V. parodė, jog 2023 m. vasario 21 d. pažįstama M. paklausė, ar nedomina žemės sklypas, perdavė skelbimą. Susisiekė su pardavėju. Susitarė. Tada atvyko A. B. su sūnumi ir sakė nepirkti. Tačiau pati nesakė, kad perka. Aiškino, jog nenuomoja, neperka, bet dirba. Sakė norinti pasiderėti. Jis paklausė, ar ji jau davė „rankpinigius“, tačiau A. B. atsakė, jog ne. Teigė: „Supratau, jog ji bandė spausti ūkininkus“. Klausė, ar tikrai jie pirks. Jis paaiškino, kad negali nepirkti, nes turi įsipareigojimų valstybei. Už sklypą sumokėjo iš „valstybės dotacijos“. Šiuo metu yra daug investavę.

Taigi, ieškovei turėjo būti žinoma, jog nesusitarus dėl kainos atsakovas J. B. galės parduoti jam priklausantį žemės sklypą pagal pažymą dėl leidimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti. Tokia pažyma atsakovui ir buvo išduota 2022 m. gruodžio 7 d. Ši pažyma per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos galėjo būti skundžiama Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ieškovė nebesidomėjo parduodamu sklypu, pažymos neskundė.

Tuo pačiu ieškovė pripažino, jog vėl susidomėjo minimu žemės sklypu, kai buvo pradėta antroji pardavimo procedūra – už 59 000 Eur. Be to, neneigė fakto, jog 2023 m. kovo 7 d. gavo iš trečiojo asmens pranešimą, kad „yra nutraukiama pažymos žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims išdavimo procedūra.“ Taigi, jau 2023 m. kovo 7 d. jai buvo žinoma, kad nutraukiama procedūra būtent asmenims, turintiems pirmumo teisę.

Tuo metu – 2023 m. kovo 7 d. – sutartis tarp atsakovų dar nebuvo sudaryta ir ieškovė turėjo realią galimybę sutartį sudaryti bendra tvarka. Ja, nors ir pavėluotai, nepasinaudojo, nėra duomenų apie rodytą iniciatyvą.

Ieškovės atstovas nurodė, jog J. B. prašymas nutraukti procedūrą pateiktas 2023 m. vasario 28 d., o registruotas tik 2023 m. kovo 2 d.

Liudytoja R. B. nurodė, jog paprastai gauti dokumentai registruojami tą pačią dieną, jeigu nespėja, tai sekančios dienos ryte. Kodėl buvo registruotas prašymas vėliau – tik kovo 2 d.- jai nežinoma, nes tuo metu dirbo ne ji, o kita darbuotoja.

Teismas sprendžia, jog ši aplinkybė nėra turinti esminės reikšmės šioje byloje, nes prašyme J. B. aiškiai nurodo, kad prašo nutraukti procedūrą dėl sprendimo parduoti 7,12 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kadangi „sandorį vykdysiu su išduota 2022 m. gruodžio 7 d. pažyma dėl leidimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“. Su šiuo prašymu ieškovė turėjo teisę susipažinti pas trečiąjį asmenį, nes buvo oficialiai informuota 2023 m. kovo 7 d. Ieškovės teiginys, kad atsakovas ją apgavo, nepagrįstas jokiais objektyviais neginčytinais įrodymais. Taip pat ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginį, kad ji sužinojo apie parduotą žemės sklypą, kaip ji teigia ieškinyje, tik 2023 m. birželio 14 d. teikdama „Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraišką“, nes realiai turėjo visas galimybes sužinoti apie dominantį žemės sklypą jau 2023 m. kovo 7d. – gavusi oficialų pranešimą. Tai, kad A. B. nežinojo apie parduotą žemę, paneigia ir liudytojo V. V. parodymai, jog jis jai aiškiai pasakė, kad sklypą perka, sumokėjo avansinį mokėjimą ir negali nepirkti dėl turimų įsipareigojimų valstybei.

Liudytoja Lukšienė parodė, jog ji dirbo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kėdainių skyriuje ir pamena, jog atsakovas J. B. kreipėsi dėl jam priklausančio žemės sklypo pardavimo už 65000 Eur sumą. Išsiųsti laiškai kaimyninių sklypų savininkams. Niekas neatsiliepė. Tuomet jam buvo išduota pažyma, jog jis turi teisę parduoti sklypą bet kam, tačiau už ne mažesnę kainą. Kadangi pirkėjas neatsirado, J. B. kreipėsi dar kartą, nurodydamas 59 000 Eur kainą. Tačiau procedūrai nepasibaigus, galiojant anksčiau išduotai pažymai, pirkėja atsirado. Procedūra buvo atšaukta. Žemė parduota. A. B. 2023 m. vasario 23 d. pranešimas buvo tik leidimas pirkti, bet ne įpareigojimas būtent jai parduoti. Leidimas išduodamas patikrinus visus duomenis, įsitikinus, kad neviršija 500 ha ir kt. Tokių sutikimų gali būti išduodama daug – visiems potencialiems pirkėjams. Tai – ne pažyma. J. B. išduota pažyma leido parduoti sklypą už 65 000 Eur bet kuriam asmeniui ir galiojo vienerius metus. Antra pažyma nebuvo išduota. Informacija, kad A. B. pageidauja įsigyti sklypą už 59 000 Eur atsakovui nebuvo pateikta, nes dar nebuvo praėjęs laikas, kai dar galėjo ir kiti kaimynai kreiptis.

Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2023 m. kovo 10 d. Kėdainių rajono 3-ajame notarų biure (kopija pateikta) patvirtina, jog 7.1200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), J. B. parduodamas O. V. už 65 000 Eur. Tai kategoriškai paneigia ieškovės reikalavimo – „perkelti jai teises ir pareigas pagal 2023 m. kovo 10 d. pirkimo pardavimo notarinę sutartį Nr. 967“ – teisėtumą, nes reikalaujant perkelti teises ir pareigas nurodoma, kad sandorio suma turi būti 59 000 Eur. Tuo iš esmės vienpusiškai reikalaujama pakeisti vieną iš pagrindinių sandorio sąlygų – sandorio kainą. Nors teismo posėdžio metu A. B. teigė, kad sutiktų mokėti 65000 Eur, tačiau ieškinio reikalavimų nekeitė.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: žemės sklypo bendraturčiai – Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį (...); asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu (...).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje bei Aprašo 7 punkte įtvirtintą nuostatą asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise, savo sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo NŽT interneto svetainėje arba pranešimo apie parduodamą žemės sklypą gavimo dienos, o pagal paminėto įstatymo 5 straipsnio 5 dalį bei Aprašo 9 dalį NŽT teritorinis padalinys, gavęs asmens rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą (sprendimą) jį pirkti, pasibaigimo dienos, išnagrinėjęs asmenų gautus sutikimus (sprendimus) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir prie jų pridėtus dokumentus ir patikrinęs pateiktą informaciją valstybės registruose bei nustatęs jų atitiktį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytiems reikalavimams, išduoda atitinkamos formos pažymą dėl žemės sklypo pardavimo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui.

Taigi, ieškovė turėjo galimybę pasinaudoti įstatymu numatyta pirmumo teise, tačiau ja nepasinaudojo, stengėsi sklypą įsigyti ne pardavėjo, o jos pačios siūlomomis sąlygomis, tuo suvaržydama atsakovo J. B. kaip pardavėjo teises.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių įstatymo ar poįstatyminių aktų pažeidimų nei iš atsakovų, nei iš trečiojo asmens pusės.

Ieškovės teiginiai, jog atsakovas J. B. ieškovę apgavo, teigdamas, kad žemės sklypo neparduos (nebeparduos), vertintini kritiškai, nes nėra jokių objektyvių įrodymų, kokie pokalbiai vyko, kada, kokia iš tiesų išsakyta mintis – ar neparduos iš vis niekam, ar neparduos už siūlomą kainą, ar neparduos konkrečiam asmeniui ir pan.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas sprendžia, kad atsakovų patirtos išlaidos ginant savo teises yra tiesioginis ieškovės nepagrįstų veiksmų rezultatas, todėl turi būti atlygintos.

Atsakovai rašytiniais dokumentais pagrindė turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti: J. B. jos sudaro 700 Eur (pateiktas pinigų priėmimo kvitas), O. V. – 1200 Eur (pateiktas pinigų priėmimo kvitas).

Pažyma civilinėje byloje patvirtina, kad susidarė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 88, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, teismas

nusprendė:

A. B. ieškinį dėl žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo atmesti.

Priteisti iš A. B. atsakovui J. B. 700 Eur (septynis šimtus eurų) ir O. V. 1200 Eur (tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. B. valstybei 13,26 Eur (trylika eurų 26 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 1886 59752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.