Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui R. J., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnametis L. J. teismo posėdyje paaiškino, jog nori gyventi tik su mama, o su tėčiu nenori, todėl kad prie mamos yra labiau prisirišęs ir geriau sutaria, mama juo rūpinasi, viską padeda.

Atsakovas R. J. į teismo posėdį neatvyko, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, nepateikė jokių prieštaravimų ieškiniui, į parengiamąjį teismo posėdį taip pat nebuvo atvykęs, apie teismo posėdį jam pranešta viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, todėl byla išnagrinėta iš esmės, atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Liudytoja G. P. teismo posėdyje parodė, kad ieškovė yra jos dukra ir kad kurį laiką gyveno kartu su atsakovu ir vaikais pas ją. Ji ir jos sūnus dukrai sakė, kad nereikėjo prasidėti su atsakovu, nes kai jį pamatė, suprato, jog ne „viso proto“, padarė dukra didelę klaidą kam susidėjo, sakė dukrai, kad su juo gyvenimo nebus. Gyvendamas pas ją K. kaime, atsakovas vaikų akivaizdoje save pjaustydavo, pjaustydavo rankas, kojas, taškydavosi kraujais, todėl pastoviai būdavo kviečiama policija ir greitoji. Policija jį išveždavo, bet paleisdavo. Dėl ko jis taip elgdavosi negali pasakyti, tiesiog taip „užplaukdavo“. Jis dukrai sakydavo, kad „jeigu nebūsi mano, nebūsi ir kito, arba aš tave užmušiu, arba aš save pasipjausiu“. Jis jos niekur nepaleisdavo, dukra su vaikais atbėgdavo pas ją, jis jai iš paskos, būdavo neprognozuojamas, ne vieną kartą ir ji yra kentėjusi nuo jo. Dar anksčiau, kai ji sirgo ir nevaikščiojo, jis su vežimėliu (invalido) ją buvo nustūmęs, naktį išvijęs. Jis taip elgdavosi ir būdamas išgėręs, ir būdamas blaivus. Naudojo smurtą prieš žmoną, ji matė mėlynę dukrai po akimi, buvo iškviesta policija. Pas ją K. kaime jie gyveno apie metus laiko. Vestuvių dieną jis dukrai sulaužė šonkaulius, ji tuo metu nevaikščiojo, gulėjo lovoje, tai jis dukrą stūmė į jos kambarį ir dukra trenkėsi į lovos kraštą, buvo sulaužyti šonkauliai, bet pas gydytojus nėjo, gydėsi namuose. Jis nesirūpino šeima, nepadėdavo, dirbo, tačiau antstoliai atskaičiuodavo pinigus, o į namus parnešdavo kelias „kapeikas“, o ir dėl tų pačių „kapeikų“ sakydavo, kad tai yra jo uždirbti, smaugdavo dukrą, kad atiduotų pinigus. Jam nerūpėjo, ar vaikai aprengti, ar pavalgę, ar namuose yra maisto, nesirūpindavo. Ji pati yra neįgali, paprašydavo atnešti vandens, tai pasakydavo, kad yra tie „parazitai“ (taip vadino savo vaikus), tegul atneša. Kai jo nebūdavo namuose, ir vaikai būdavo visai kitokie, o kai jis būdavo, tai vaikai neklausydavo nei mamos, nei jos. Jis ir dabar grasina dukrai, siunčia iš Anglijos balso žinutes ir grasina, todėl ji patarė dukrai kreiptis į policiją dėl grasinimų, jeigu jis grįžęs dukrai ką nors padarytų. Vaikui R. užsikerta kalba, kadangi tėvas jį pagaudavo ir mesdavo žemyn, iš baimės vaikas ir dabar dar šlapinasi į lovą. Vaiką reikia vesti pas psichiatrą. Ji mano, kad visos problemos su vaikų sveikata yra susijusios su tėvo (atsakovo) elgesiu, nes kai jo nebūna, vaikų elgesys būna visai kitoks. Dėl santuokos iširimo dukros kaltės tikrai nėra, kadangi ji rūpinasi vaikais, prižiūri, rūpinosi ir juo. Ji irgi prašydavo atsakovo, kad padėtų dukrai Vilmai, nes šeši vaikai, sunku vienai viskuo rūpintis, tačiau jis nieko nepadėdavo, gulėdavo per dienas lovoje, žiūrėdavo televizorių.

Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo (4-5 b. l.) matyti, kad ieškovei V. J. byloje yra teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba ir ją teikti paskirtas advokatas Anatolijus Šichovcovas.

Iš santuokos liudijimo (6 b. l.) matyti, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini).

Iš gimimo liudijimų (8, 9, 10 b. l.) matyti, kad nepilnamečių vaikų L., L., R., L., D. ir U. J. tėvai yra R. J. ir V. P. (J.).

Iš pažymų apie pajamas (12, 13 b. l.) matyti, kad ieškovės pajamas sudaro socialinė pašalpa, išmoka vaikams, šalpos pensija neįgaliam vaikui ir priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija.

Iš duomenų apie nekilnojamąjį turtą (14, 15 b. l.) matyti, kad santuokoje įgyto turto šalys neturi.

Iš pažymų apie asmens įdarbinimus ir įmokas (19, 20, 21 b. l.) matyti, kad atsakovas R. J. 2014 metais aštuonis mėnesius dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo darbo užmokestį.

Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (30 b. l.) matyti, kad advokato užmokestis už ieškovės atstovavimą sudaro 115,80 eurų.

Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (31-32 b. l.) matyti, kad skyrius palaiko ieškovės ieškinį, kadangi atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti vaikus ir visiškai neteikia jiems išlaikymo, savo elgesiu rodo netinkamą pavyzdį vaikams, vaikai turi sveikatos sutrikimų, dėl ko reguliariai reikia lankytis gydymosi įstaigose, jie lanko ugdymo įstaigas, kas sąlygoja papildomas šeimos išlaidas. Šiuo metu šeima gyvena socialiniame būste Pakruojo mieste, Saulėtekio g. 40-15, kur buities sąlygos patenkinamos. Šeimoje fiksuojama socialinių įgūdžių stoka ir šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Su šeima dirbamas intensyvus socialinis darbas, kurį atlieka Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Pakruojo seniūnijos socialinis darbuotojas. Šiuo metu fiksuojami minimalūs teigiami pokyčiai. Bendraujant su atsakovu, skyriaus darbuotojai buvo informuoti, kad jis pripažįsta ieškinį ir sutinka su ieškovės pateiktais reikalavimais. Skyriaus duomenimis, atsakovas šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Įvertinus visus argumentus, mano, kad nutraukus santuoką tarp ginčo šalių ir nustatant vaikų gyvenamąją vietą su motina V. J., vaikų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Nustačius vaikų gyvenamąją vieta su motina, turi būti priteistas išlaikymas vaikams iš jų tėvo R. J.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Marius Remeika teismo posėdyje paaiškino, jog palaiko raštu pateiktą išvadą.

Ieškovės V. J. ieškinys atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo priteisimo yra pagrįstas, atitinkantis įstatymo reikalavimus ir tenkintinas visiškai.

Teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo pagal CK 3.60 str., jeigu jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos CK trečiosios knygos straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas. CK 3.27 str. 1 d. numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 str. įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų, turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų.

Ieškovės V. J. ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, patvirtintomis teismo posėdžio metu, liudytojos G. P. parodymais nustatyta, kad faktiškai ieškovės ir atsakovo santuoka jau yra iširusi, kadangi jie kurį laiką kartu negyvena, bendro ūkio neveda, atsakovas pastaruoju metu Lietuvoje niekur nedirbo, apie jo darbą užsienyje duomenys teismui nepateikti, atsakovas šeima nesirūpino, vaikų išlaikyti nepadėjo, jais nesidomėjo, smurtavo prieš ieškovę vaikų akivaizdoje, elgėsi nenuspėjamai ir neadekvačiai. Ieškovės nurodyta atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra pagrįsta jos paaiškinimu, liudytojos parodymais, ko atsakovas R. J. neneigė, nepateikdamas teismui jokios savo nuomonės dėl ieškinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl atsakovo kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes – J. ir J.

Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo priteisimo (CPK 385 str.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr.35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“, vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų teisių įgyvendinimą, tai yra, kad būtų užtikrintas vaikų vystymasis, atsižvelgiant į jų dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitokius poreikius.

Į teismo posėdį buvo iškviesti trys vyriausi vaikai L., L. ir R. J., tačiau savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos teismui išdėstė tik L. J., o kiti du vaikai atsisakė duoti paaiškinimus. L. J. aiškiai išdėstė savo nuomonę, jog nori gyventi tik su mama, kadangi prie jos yra prisirišęs. Kiti trys mažamečiai vaikai dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo teismo posėdyje negalėjo būti išklausyti dėl savo amžiaus (CK 3.164 str.).

Kad vaikų interesai nebus pažeisti ir kad ieškovė V. J. jais pagal išgales tinkamai rūpinasi, patvirtino raštu teismui pateikta ir žodžiu teismo posėdyje patvirtinta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos su ja nustatymo yra pagrįstas, teisėtas ir tenkinamas visiškai.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tiek CK 3.156 str., tiek 3.192 str. 2 d. – nustatyta, kad abie­jų tė­vų tei­sės ir pa­rei­gos auk­lė­ti vai­kus yra ly­gios ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 23.3 straipsnio 1 dalis). Vai­kų iš­lai­ky­mo tie­sio­gi­nis tiks­las – mak­si­ma­liai pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius ir in­te­re­sus. Vai­kų po­rei­kiai ir in­te­re­sai yra pa­grin­di­niai kri­te­ri­jai, nu­le­mian­tys išlaiky­mo dy­dį ir for­mą. Jei tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis lei­džia, tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas maksimaliai pa­ten­ki­nan­tis vai­kų po­rei­kius iš­lai­ky­mo dydis (CK 3.192 straips­nio 2 da­lis), jei ne – tai iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri pa­ten­kin­ti bū­ti­nus vai­ko po­rei­kius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pri­tei­siant vaikui iš­lai­ky­mą bū­ti­niems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti pripa­žin­ti­nas bū­ti­nu mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos dy­džio iš­lai­ky­mas. Toks orien­ta­ci­nis kri­te­ri­jus dėl pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas at­si­žvel­giant į CK 6.461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, kad vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA). Tuo at­ve­ju, kai vai­ko tė­vo (mo­ti­nos) tur­ti­nė pa­dė­tis yra sun­ki ir ji pa­grįs­ta by­lo­je su­rink­tais įro­dy­mais, teis­mas ga­li nu­sta­ty­ti ir ma­žes­nį nei mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga iš­lai­ky­mą, ta­čiau iš­lai­ky­mo dy­dis, atsižvel­giant į kon­kre­čias by­los ap­lin­ky­bes, ne­tu­rė­tų bū­ti ma­žes­nis už mi­ni­ma­lų gy­ve­ni­mo ly­gį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimu, liudytojos parodymais teismo posėdyje ir vadovaujantis CK 3.192, 3.194, 3.196 str., reikalavimas dėl vaikų išlaikymo iš atsakovo priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 70,00 eurų tenkinamas visiškai, kadangi atsakovas vaikų išlaikyti nepadeda, yra sveikas, darbingas ir privalo teikti jiems išlaikymą, o ieškovės gaunamos pašalpos ir išmokos vaikams yra tik minimalios lėšos negalinčios visiškai patenkinti augančių vaikų poreikių, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 70,00 eurų nuo 2015-03-01 iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Ši sprendimo dalis nukreiptina skubiam vykdymui.

Visiškai tenkinant ieškinį, iš atsakovo į valstybės pajamas yra priteistinas 151,20 eurų žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista, 4,63 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str., 96 str.). ir 115,80 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, CPK 96 str., 99 str.).

Sprendimo kopija atsakovui R. J. siųstina paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu bei įteiktina viešo paskelbimo būdu, pranešimą apie sprendimo priėmimą paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 264, 268, 270, 279, 282, 380, 385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 43, tarp V. P. (J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), turinčių šešis nepilnamečius vaikus L. J., gimusį (duomenys neskelbtini), L. J., gimusį (duomenys neskelbtini), R. J., gimusį (duomenys neskelbtini), L. J., gimusią (duomenys neskelbtini), D. J., gimusią (duomenys neskelbtini), U. J., gimusią (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės ir po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – J. ir J.

Nepilnamečių vaikų L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), U. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove) V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), nedirbančio, išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) L. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) R. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) L. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) D. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) U. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 70 (septyniasdešimt) eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2015-03-01 iki jų pilnametystės (L. iki 2022-01-11, L. iki 2023-04-10, R. iki 2025-12-07, L. iki 2026-12-11, D. iki 2028-02-25, U. iki 2031-05-07).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Paskirti ieškovę V. J. vaikų išlaikymui gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), 155,83 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 83 centus) bylinėjimosi išlaidų ir 115,80 eurų (vieną šimtą penkiolika eurų 80 centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660 (bylinėjimosi išlaidoms), įmokos kodas 5630 (advokato pagalbos išlaidoms).

Sprendimo nuorašą atsakovui R. J. įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt. tokio turinio pranešimą:

„2015 m. birželio 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme (Vienybės a. 1, Pakruojis) buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-224-287/2015 m. pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui R. J., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo priteisimo. Šiuo pranešimu atsakovui R. J. įteikiamas teismo sprendimo nuorašas. Su teismo sprendimu galima susipažinti Pakruojo rajono apylinkės teisme, adresu Vienybės a. 1, Pakruojis. Informacijos teirautis tel. (8-421) 51171.“

Papildomai teismo sprendimo kopiją išsiųsti atsakovui R. J. ir paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.