Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Gaudutienės, Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Violetos Ražinskaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria buvo paliktas nenagrinėtu nuteistojo A. J. prašymas dėl laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo arba sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 8 punktus ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią A. J. nurodyta skaičiuoti nuo 2008 m. balandžio 29 d., į bausmės laiką įskaičiuotas laikas nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2008 m. balandžio 29 d.

Nesutikdamas su šiuo nuosprendžiu, A. J. apskundė jį apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartimi nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestas.

2016 m. kovo 17 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nuteistojo A. J. prašymas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą arba pakeisti bausmę švelnesne. Iš prašymo turinio taip pat galima suprasti, kad nuteistasis prašo taikyti ir BK 77 str. nuostatas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi prašymą paliko nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, kad toks nuteistojo prašymas jau buvo išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, taip pat, kad nėra teisinio pagrindo paskirti jam švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numato, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas nuteistiesiems, pripažintiems kaltais ir už sunkius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos teismas jiems paskyrė laisvės atėmimo bausmę ne daugiau kaip ketveriems metams. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus, apysunkis ar sunkus); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Nuteistasis A. J. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už labai sunkaus nusikaltimo (BK 129 str. 2 d. 2, 6, 8 p.) padarymą bei nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme. Taigi šiuo atveju nėra formalių Baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu A. J. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, kadangi BK 75 straipsnį taikyti galima tik asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

Teisėjų kolegija pažymi, kad taip pat nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo dėl BK 77 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį nuostatas, grįžtamąją galią turi tik galiojantis įstatymas, o BK 77 straipsnis (Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme), vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1861, nuo 2012 m. liepos 1 d. neteko galios. Todėl šiuo atveju nuteistojo atžvilgiu BK 77 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Kitų pagrindų švelninti nuteistajam paskirtą bausmę taip pat nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad į nuteistojo prašyme nurodomas aplinkybes, kad jis atlikdamas bausmę įgijo profesiją, specialybę ir dirba pataisos namų įmonėje, kad moka nukentėjusiesiems priteistą žalą ir kt., atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nes jos parodo nuteistojo elgesį atliekant bausmę. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, faktiškai atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, nuteistasis A. J., atlikęs du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir atitinkantis kitas BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, t. y., kai pastarojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, turės teisę paduoti prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, kuri ir spręstų, ar yra pagrindas teikti teismui teikimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, keisti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.