- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-03
- Bylos Nr.
- 1S-132-337/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
- 2.1.16.2.6Krata (BPK 145 str.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. L. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria buvo patenkintas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro P. Jasiukaičio prašymas dėl kratos atlikimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-18 nutartimi buvo patenkintas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro prašymas, leista padaryti kratą K. G. L., gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, siekiant surasti daiktus, susijusius su padaryta nusikalstama veika, tai yra kompiuterius bei kitus daiktus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Šalies argumentai
Skundu K. L. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį bei grąžinti kratos metu paimtus kompiuterius, o nepanaikinus skundžiamos nutarties – grąžinti paimtus kompiuterius, tyrimą atliekantiems pareigūnams persirašius reikiamus duomenis. Pareiškėjas skunde dėsto aplinkybes, susijusias su ikiteisminiame tyrime tiriamomis veikomis (automobilio pardavimo, tarp šalių susiklosčiusių civilinių santykių aplinkybės), taip pat analizuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. ir 294 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų (dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas) sudėtį bei tvirtina, jog ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų, pirmiau minėtų, nusikalstamų veikų turi būti nutrauktas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat teigia, jog siekiant nustatyti asmenis, galimai padariusius nusikalstamą veiką, nėra būtinybės atlikti kratą bei paimti įmonės darbui būtinus, neseniai įsigytus kompiuterius. Be to, pasak pareiškėjo, atlikti kratą bei paimti kompiuterius praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui – beveik 4 mėnesiams, kai apie vykdomą ikiteisminį tyrimą buvo žinoma, nėra jokios prasmės ir yra netikslinga. Be viso to pažymi, kad jam nėra pateikti jokie kaltinimai ar įtarimai ir ikiteisminio tyrimo byloje nėra aiškus jo statusas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-18 nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti skunde išdėstytais argumentai nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 str. numato, jog, kuomet yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Pagal BPK 145 str. 3 d. nuostatas, krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo. Taigi, krata gali būti atliekama esant BPK 145 str. 1 d. numatytam pagrindui ir griežtai laikantis nustatytos kratos atlikimo tvarkos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog prokuroras, vadovaudamasis BPK 145 str. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas priimti nutartį dėl kratos. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas, įvertinęs bylos duomenis, prokuroro prašymą dėl kratos atlikimo patenkino priėmęs motyvuotą nutartį. Joje teismas nurodė ieškotinus objektus bei pažymėjo, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog atitinkami objektai, susiję su tiriamomis nusikalstamomis veikomis, gali būti nutartyje nurodomose vietose. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog krata buvo atlikta laikantis BPK nustatytos tvarkos ir reikalavimų.
Iš esmės vienintelis pareiškėjo skunde nurodomas argumentas, susijęs su skundžiamos nutarties pagrįstumu, yra tai, jog, jo nuomone, siekiant nustatyti asmenis galimai padariusius nusikalstamą veiką, būtinybės atlikti kratą nebuvo, be to krata atlikta praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po sužinojimo apie vykdomą ikiteisminį tyrimą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad prokuroro statusas nulemia tai, jog jis procesinius sprendimus priima savo nuožiūra, vadovaudamasis įstatymais, būtent prokuroras priima sprendimus dėl tyrimo krypties bei apimties ir sprendžia, kokie konkrečiai tyrimo veiksmai turi būti atlikti bei kada jie turi būti atlikti, siekiant išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamą veiką (BPK 164 str. 1 d., 170 str. 5 d.). Todėl kratos atlikimo laiko parinkimas bei sprendimas atlikti šį procesinį veiksmą priklauso prokuroro prerogatyvai ir tai, kad, pareiškėjo nuomone, nebuvo būtinumo atlikti kratą bei, kad nuo tyrimo pradžios buvo praėjęs tam tikras laikotarpis, nereiškia, kad krata nebegalėjo būti atliekama ir ši aplinkybė negali būti pagrindu pripažinti nutartį dėl kratos atlikimo neteisėtą.
Pareiškėjas skunde itin daug dėmesio skiria tiriamų veikų padarymo aplinkybėms, tačiau pažymėtina, jog aukštesnysis teismas tikrina tik apylinkės teismo nutarties leisti atlikti kratą teisėtumą ir pagrįstumą, tai yra šioje proceso stadijoje aukštesnės instancijos teismas nenagrinėja klausimų, susijusių su nusikalstamų veikų padarymu ar nepadarymu bei nepasisako dėl galimo nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir tuo labiau – dėl konkrečių asmenų kaltės. Taip pat teismas neanalizuoja pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su kratų metu paimtų objektų gražinimu, nes tai nėra skundo dėl kratos teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimo dalykas, be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, su jais šiuo metu yra atliekami procesiniai veiksmai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014-12-018 nutartį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
K. L. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.