Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. prašymą dėl paskirtos bausmės peržiūrėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsnio 2 dalimi, apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2011-03-30 baudžiamuoju įsakymu ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-12 nuosprendžiu paskirtomis baudomis, ir galutinė subendrinta bausmė M. B. paskirtas laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams bei 120 MGL dydžio (15 600 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atlikti nustatant pataisos namuose; vadovaujantis BK 115 straipsniu, civilinio ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. B. civilinio ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai priteista 364 012,09 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdomas.

Prašyme pažymima, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182, 183, 184 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų turi būti išplėsta, atsižvelgiant į nusikaltimų kvalifikavimo kriterijų ir sankcijų formavimo BK straipsniuose ypatumus. Baudžiamajame įstatyme yra nemažai sankcijų, kurių ribos yra itin plačios. Remiantis BK 11 straipsnio taisyklėmis, tam tikri nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, nepriklausomai nuo teismo realiai paskirto laisvės atėmimo bausmės dydžio. Taigi pagal dabartinį reguliavimą teismas neturi diskrecijos teisės ir privalo formaliai paskirti realią laisvės atėmimo bausmę vien dėl tos priežasties, kad tam tikras nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (net jei paskirtoji laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų). Tai ypač aktualu nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius) atvejais. Atsižvelgiant į tai, prašyme pažymėta, kad BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, už kurią nuteistas M. B., yra priskiriama būtent prie turtinio pobūdžio nusikaltimų ir bausmės sankcija yra siejama tik su realia laisvės atėmimo bausme (iki septynerių metų). Tokia bausmės sankcija iš esmės reiškia, kad BK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika yra priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Pagal BK 11 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, riba tarp apysunkio ir sunkaus nusikaltimo yra labai nedidelė – apysunkio nusikaltimo sankcija yra nuo trijų iki šešerių metų, tuo tarpu sunkaus nusikaltimo sankcija yra nuo šešerių metų iki dešimties metų. Taigi akivaizdu, kad BK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sankcijos ribos yra itin plačios, dėl to BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų išplėtimas, numatant, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas ir sunkius tyčinius nusikaltimus padariusiems asmenims, gali būti laikomas racionaliu baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio priemonės, požiūriu.

Nuteistasis prašyme pažymi, kad jis turi nepilnametį vaiką, kuriam teismo sprendimu yra priteistas materialinis išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, nepilnamečio vaiko motina kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kuris šiuo metu moka dalinį išlaikymą, tačiau skiriamos išmokos nesudaro net pusės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio, be to, kiekviena išmokėta išmoka yra fiksuojama kaip asmens įsiskolinimas valstybei, už kurį papildomai yra skaičiuojamos metinės palūkanos. Kadangi M. B. yra darbingo amžiaus ir turi visas galimybes įsidarbinti (artimieji jam jau yra suradę darbą), jis laisvėje galėtų tiekti vaikui tinkamą išlaikymo dydį ir asmeninės atsakomybės prisiėmimas dėl vaiko išlaikymo galėtų būti laikomas vienu iš prioritetinių aspektų, svarstant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Be to, dirbdamas ir gaudamas darbo užmokestį nuteistasis galėtų užtikrinti ir teismo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio spartesnį vykdymą, nes, nors faktiškai nuteistasis nevengia vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, tačiau realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas tai itin apsunkina.

Nuteistasis M. B. taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas itin paveikia jo socialinius ryšius ir šeimos gerovę, kadangi būdamas laisvės atėmimo įstaigoje jis negali pasirūpinti nei savo senyvo amžiaus mama (tėvas mirė jam atliekant bausmę ir motina liko viena), nei savo naujai sukurta šeima, kurios yra sunki finansinė padėtis. Tuo atveju, jeigu M. B. būtų taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, jis kartu su savo šeima apsigyventų pas savo motiną, tuo užtikrinant visos šeimos interesus. Nuteistojo manymu, svarstant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, taip pat turėtų būti atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes – jo padaryta nusikalstama veika buvo nesmurtinio pobūdžio ir nesukėlė jokio pavojaus nei visuomenei, nei atskirų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, padaryta veika iš esmės buvo daugiau atsitiktinė ir neapgalvoto elgesio pasekmė, dėl kurios jis labai gailisi. Nuteistasis pataisos įstaigoje neturėjo adaptacijos sunkumų, yra nekonfliktiška asmenybė ir charakterizuojamas teigiamai, savanoriškai dalyvauja nuteistųjų elgesio korekcijos programoje. M. B. yra įsitikinęs, kad esant visoms šioms aplinkybėms realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas toliau yra netikslingas, kadangi bausmės tikslai gali būti pasiekti ir taikant jam bausmės vykdymo atidėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. prašymas tenkintinas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo.

Pagal formuojamą teismų praktiką (žr., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Bausmės vykdymo atidėjimo institute įtvirtintas humaniškumo principas derinamas su teisingumo principu – vienu svarbiausių baudžiamosios teisės principų, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan.

Nagrinėjamu atveju M. B. nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už vieno sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą. Paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2011-03-30 baudžiamuoju įsakymu už dviejų nesunkių nusikaltimų ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-12 nuosprendžiu už vieno nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą paskirtomis baudomis, ir galutinė subendrinta bausmė M. B. paskirtas laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams bei 120 MGL dydžio (15 600 Lt) bauda. Be paminėtų nuosprendžių M. B. anksčiau nėra teistas, tačiau po paskutinio nuosprendžio priėmimo jis buvo nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-05-24 nuosprendžiu už nesunkius nusikaltimus, padarytus laikotarpiu nuo 2006-06-28 iki 2008-03-13, tai yra panašiu laikotarpiu kaip ir veikos, už kurias šiuo metu atlieka bausmę. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. B. iki nusikalstamų veikų padarymo dirbo, priimdamas 2013-04-24 nuosprendį teismas konstatavo, kad M. B. yra teigiamai charakterizuojamas, byloje nėra duomenų, kad pataisos įstaigoje jis būtų elgęsis netinkamai ar pažeidęs nustatytus režimo reikalavimus. Su nuteistojo prašymu teismui pateikti duomenys patvirtina, kad jis 2013 metais sukūrė šeimą, turi du nepilnamečius vaikus, paleistas iš pataisos įstaigos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu turės galimybę įsidarbinti. Todėl manytina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą nuteistasis M. B. turėtų galimybę grįžti į šeimą, dirbti, išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, tuo pačiu greičiau atlyginti jam priteistą civilinį ieškinį.

Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl nuteistojo teisinės padėties palengvinimo, vertintinas padaryto nusikaltimo pobūdis ir akcentuotinas nuteistojo siekis išsaugoti teigiamus socialinius ryšius. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl yra teisinis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusi 2015-03-24, redakcija) nuostatas ir M. B. atidėti neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams, paskiriant M. B. BK 75 straipsnio 2 dalies 4, 5, 8 punktuose, ir 3 dalyje numatytas pareigas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 362¹ straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. B. prašymą tenkinti.

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu M. B. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 4, 5, 8 punktais ir šio straipsnio 3, 4 dalimis, M. B. paskirti pareigas:

1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

2) per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo pradėti dirbti;

3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti civiliniam ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ padarytą turtinę žalą, įpareigojant nuteistąjį per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus atlyginti ne mažiau 30 % civiliniam ieškovui priteistos turtinės žalos, o iki bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pabaigos atlyginti likusią žalos dalį (BK 75 straipsnio 3 dalis).

Į bausmės atlikimo laiką nuteistajam M. B. įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendį.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.