- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- 2S-686-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00084-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- P. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- I. V. M., K. K., S. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Prienų, Birštono skyrius, Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos P. Č. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos P. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje I. V. M., K. K., S. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius, Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja P. Č. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pripažįstant, kad prie pareiškėjos sodybos vakarinėje pusėje augantys uosiai (uosių medžių linija), kurie nuo 2013 m. kovo 30 d. buvo perkelti į kaimyninio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, ribas, pagal UAB „Geonetas“ matininko M. Mališausko parengtą žemės sklypo planą, buvo pasodinti pareiškėjos senelio M. L. (pareiškėjos tėvo J. L. tėvo) sodyboje ir buvo jų nuosavybė, kuriuos mirus seneliui paveldėjo pareiškėjos tėvas, o mirus pareiškėjos tėvui, nuosavybė į šiuos medžius pareiškėjai buvo atkurta pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymą. Pareiškėja teismo taip pat prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrių patvirtinti pareiškėjos sklypo ribas pagal matininkės Ž. Cibulskienės pateiktą teismui planą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos P. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. V. M., K. K., S. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir institucijai, teikiančiai byloje išvadą, Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja, prašydama nustatyti juridinį faktą, siekia panaikinti dabartines kaimyninio sklypo ribas rytinėje (pietrytinėje) pusėje, jas perkeliant už uosių linijos į vakarus, uosių medžius priskiriant jos sklypui pagal matininkės Žibutės Cibulskienės individualios įmonės parengtą planą. Teismo iniciatyva patikrinus pareiškėjos nurodomo kaimyninio sklypo (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, duomenis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, nustatyta, kad šio sklypo kadastro duomenys įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, todėl jie laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Taigi, byloje nesant duomenų, kad būtų panaikinti minėto žemės sklypo kadastriniai duomenys, taip pat nesant duomenų, kad būtų panaikinti dokumentai, kurių pagrindu šie duomenys įregistruoti, teismo vertinimu, pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, todėl pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
4. Anot teismo, antrasis pareiškimo reikalavimas nenagrinėtinas teisme ypatingąja teisena, t. y. jis nagrinėtinas ginčo teisena. Todėl teismas pareiškėjai išaiškino, kad dėl šio reikalavimo ji turi kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, pareiškimo dalį dėl žemės sklypo ribų nustatymo atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja P. Č. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį.
6. Apeliantė nurodė, kad sutinka su teismo sprendimu dėl jos pareiškime pareikšto antrojo reikalavimo priskyrimo ginčui, tačiau atmesti reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjos įsitikinimu, nebuvo jokio pagrindo. Tvirtina, kad į teismą su pareiškimu kreipėsi ne dėl ginčo nustatyti sklypo ribas, o siekdama nustatyti juridinį faktą – medžių (uosių), kaip nekilnojamojo turto, priklausomybę. Tik nustačius tokį faktą būtų galima pereiti prie ginčo apie sklypo ribas. Teigia, kad šimtamečių uosių linijos, kurios visą laiką ribojo pareiškėjos ir kaimyninį sklypą, nėra pažymėtos jokiuose dokumentuose bei nėra aišku ir žinoma nuo kada, kam ir kokiu pagrindu priklauso šimtamečių uosių medžių linija. Anot pareiškėjos, visą laiką tie medžiai buvo laikomi jos senelio, vėliau jos tėvo ir šiuo metu jos turtu, tačiau apie tokį faktą nėra jokių patvirtinančių dokumentų, todėl toks juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu. P. Č. įsitikinimu, juridinio fakto nustatymas dėl uosių priklausomybės leistų išvengti atskiro ginčo teisme šioje dalyje ir supaprastintų sąlygas kaimyninio sklypo iš naujo ribų nustatymui (sklypo ribų pakeitimo), nes sklypo ribų pakeitimas sietinas ir susijęs tik išskirtinai su medžių priklausomybės nustatymu. Teismas galėjo atsisakyti priimti pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tik tuo atveju, jeigu būtų kokie nors dokumentai patvirtinantys ar paneigiantys uosių pareiškėjai priklausomybę.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Alytaus apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjos P. Č. prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, nes nėra nuginčyti ar pakeisti pareiškėjos nurodomo kaimyninio žemės sklypo duomenys, įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, todėl pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
11. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teisiniai faktai – tai tokie realios tikrovės reiškiniai, su kuriais teisės normos sieja teisinio santykio atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Pareiškėja nagrinėjamu atveju siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad prie pareiškėjos sodybos vakarinėje pusėje augantys uosiai (uosių medžių linija), kurie nuo 2013 m. kovo 30 d. buvo perkelti į kaimyninio sklypo ribas, buvo pasodinti pareiškėjos senelio M. L. (pareiškėjos tėvo J. L. tėvo) sodyboje ir buvo jų nuosavybė, kuriuos mirus seneliui paveldėjo pareiškėjos tėvas, o mirus pareiškėjos tėvui, nuosavybė į šiuos medžius pareiškėjai buvo atkurta pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymą.
12. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti teisines pasekmes. Taigi ne dėl kiekvieno fakto nustatymo gali būti pradedama ir nagrinėjama civilinė byla. Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog šis faktas būtų kvalifikuotas kaip turintis juridinę reikšmę, t. y. jis turi būti realus materialios tikrovės reiškinys ir toks reiškinys, kuris sukelia ne bet kokius, o būtent teisinius padarinius. Prašymas nustatyti faktą reiškia, kad pareiškėjas žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios jo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia bei koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę.
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia nustatyti medžių (uosių), kaip nekilnojamojo turto, priklausomybę, tačiau pareiškime nenurodo kokia teisės norma faktui suteikia juridinę reikšmę. Tai, kad, anot pareiškėjos, juridinio fakto nustatymas dėl uosių priklausomybės leistų išvengti atskiro ginčo teisme ir supaprastintų sąlygas kaimyninio sklypo ribų pakeitimui, akivaizdžiai patvirtina pareiškėjos siekį pakeisti šiuo metu egzistuojančias jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas, besiribojančias su kaimyniniu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Prienų rajone. Taigi pareiškėjos siekis nustatyti medžių (uosių), kaip nekilnojamojo turto, priklausomybės faktą iš esmės yra įrodomojo pobūdžio sprendžiant pagrindinį šalių ginčą dėl sklypo ribų.
14. Teismų praktikoje yra pripažinta, kad tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; Teismų praktika 23, 2005). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir teismų praktiką, konstatuotina, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas šiuo atveju neturi juridinės reikšmės, nesukels teisinių pasekmių ir negali būti nustatinėjamas CPK 444 straipsnio tvarka.
15. Aukščiau nustatytų aplinkybių ir padarytų teisinių išvadų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.