- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-01
- Bylos Nr.
- P-444-180-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N63-575/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) patrulis 2009 m. vasario 23 d. surašė E. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2008 m. gruodžio 10 d., apie 23.50 val., Vilniuje, Šilo g. 27, vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę, nepaliko tarpo iš šono, užkabino stovintį automobilį, tokiu būdu apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 132, 234 punktų reikalavimus.
2009 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo nustatė, jog E. B. kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, todėl jam už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta galutinė 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad E. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino pažeidimus ir dėl jų gailėjosi.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nutarimu, E. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, panaikinti. Apeliacinį skundą grindė tuo, kad sąmoningai ar tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino, už apgadinto automobilio valytuvo užkišo kortelę, nurodydamas eismo įvykio aplinkybes, savo automobilio nepaslėpė, o pastatė netoli apgadinto automobilio, vėliau apie šį įvykį pamiršo. Nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į nukentėjusiosios parodymus, jo nuoširdų gailestį ir asmenybę, taip pat į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga jo darbui.
Institucija prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi E. B. apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad E. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo kvalifikuotas tinkamai, o už šį pažeidimą skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
II.
E. B. 2010 m. birželio 9 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. N63-575/2010.
Šalies argumentai
Prašyme pateikia įvykio faktines aplinkybes. Taip pat nurodo, kad nei jam, nei nukentėjusiajai nebuvo sudaryta reali galimybė realizuoti teises, numatytas ATPK 272 ir 273 straipsniuose. Byloje nėra pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo. Mano, kad nors jis ir nenurodė šių aplinkybių apeliaciniame skunde, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėjo įvertinti ir ištirti šiuos aspektus ex officio. Todėl mano, kad yra pagrindas atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 12 punktų pagrindu.
Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas neišnagrinėjo bylos aplinkybių bei įrodymų. Bylos aplinkybių išsamiai neišnagrinėjo ir neįvertino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl mano, kad byloje yra akivaizdūs įrodymai, kad jo atžvilgiu buvo neteisingai pritaikytos materialinės teisės normos (KET 234 p. ir ATPK 130 str. 1 d.), dėl to jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, jam skirta labai griežta nuobauda. Dėl šių priežasčių mano, kad yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais.
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Procesas vadovaujantis šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatas (ABTĮ 133 str.). Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą motyvavo pakankamai išsamiai. Kolegijos vertinimu, iš prašymo atnaujinti procesą turinio akivaizdu, kad jame iš esmės keliamas klausimas ne dėl motyvų teismo nutartyje nebuvimo, o dėstomi argumentai dėl kurių asmuo nesutinka su padarytomis išvadomis. Taigi pagrindo proceso atnaujinimui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą nėra.
Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šiuo pagrindu siekiant atnaujinti procesą būtina nustatyti akivaizdų pažeidimą, t. y. proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai turi nelikti pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo. Procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Pažymėtina, kad abstraktus prašymas formuoti neydingą praktiką, nepagrįstas jokiais įrodymais ar teisiniais argumentais, nėra pakankamas, kad juo remiantis būtų galima atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galimai skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-54/2010).
Įvertinusi prašymo dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindu nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktą, tačiau iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis, kurias padarė apeliacinės instancijos administracinis teismas įvertinęs įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tirti ir vertinti įrodymus. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N63-575/2010 atsisakytina atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N63-575/2010.
Nutartis neskundžiama.