- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- 2-2129-772/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01138-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- Z. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos, VMI
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui Z. Z., neatvykus suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VMI.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Z. Z. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po velionės testatorės (motinos) T. Z. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, tai yra jai priklausiusį turtą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodė, jog testatorė T. Z. dar 1998-09-22 surašė testamentą, kuriuo visą jai priklausiusį turtą paliko testamentiniam įpėdiniui (sūnui), tai yra pareiškėjui. Pareiškėjas teigė, kad po testatorės mirties dėl subjektyvių priežasčių jis negalėjo asmeniškai kreiptis į vietos notarą atsiradusiam palikimui priimti, kadangi manė, jog būdamas šio turto teisėtu valdytoju jis neprivalo to daryti. Vėliau po testatorės mirties jis pradėjęs tvarkyti dokumentus viešo registro įmonėje suprato, kad turi kreiptis į vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Teigė, kad tiek esant gyvai testatorei, tiek po jos mirties, jis kaip teisėtas įpėdinis rūpinosi testatorės turtu ir palikimu. Tuo pačiu pareiškėjas nurodė, kad po velionės motinos T. Z. mirties priėmė jos palikimą – namų apyvokos daiktus, baldus, televizorių, buities daiktus ir pan. Kadangi po testatorės mirties laiku nesikreipė į vietos notarą, todėl dabar negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas, prašant notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į velionės T. Z. palikimą. Atskirai nurodė, kad Šiaulių m. notarų biuruose nėra užvesta paveldėjimo byla dėl mirusios T. Z. palikimo, o jis yra vienintelis teisėtas testamentinis įpėdinis. Nurodė, kad testatorės sutuoktinis mirė dar iki velionės motinos mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau institucija pateikė teismui atsiliepimą kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, nes pareiškėjas kartu su prašymu pateikė teismui ir tai patvirtinančius įrodymus. Prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Iš bylai pateiktų dokumentų, pareiškėjo Z. Z. paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas yra ne tik velionės T. Z. sūnus, bet ir turto palikėjos testamentinis įpėdinis (4, 7 b.l.). Iš teismui pateikto testatorės mirties liudijimo kopijos matyti, kad T. Z. mirė (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis dar 1957-08-11 (5-6 b.l.). Testatorė testamento sudarymo dieną gyveno Miško g.5A-3, Šiauliai, ir asmeninės nuosavybės teise valdytą minėtą butą, bei kitą jai priklausantį turtą pagal Šiaulių m. 1- ajame notarų biure 1998-09-22 sudarytą testamentą, ji paliko testamentiniam įpėdiniui (sūnui), tai yra pareiškėjui (7 b.l.). Dėl atsiradusio palikimo pareiškėjas į vietos notaro biurą turėjo kreiptis per tris mėnesius (CK 5.50 str. 3d). Pareiškėjas po testatorės mirties dėl subjektyvių priežasčių nesikreipė per minėtą terminą priimti jam priklausantį palikimą, kuris velionei testatorei T. Z. priklausė asmeninės nuosavybės teise (7 b.l.). Tačiau tuoj po testatorės mirties pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė kitą velionei motinai priklausantį turtą kaip palikimą. Be to jis rūpinosi visu paveldėtu turtu, tai yra mokėjo visus mokesčius susijusius su buto priežiūra, bei eksploatacija ir atliko kitus aktyvius veiksmus (1-2 b.l.). Paveldėjimo byla vietos notaro biure į velionės T. Z. palikimą nėra užvesta, o žinių apie testamento panaikinimą archyvų įstaigose taip pat nėra. Be to kitų suinteresuotų asmenų į velionės palikimą irgi nėra, o VMI prieštaravimo nepareiškė, todėl laikytina, kad į atsiradusį palikimą ji nepretenduoja.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais pripažintina, kad pareiškėjas Z. Z. faktiniu valdymu priėmė visą velionei testatorei asmeninės nuosavybės teise priklausiusi turtą, o tuo pat metu išreiškė sutikimą priimti ir priėmė visą testatorės palikimą, tai yra ir nekilnojamąjį daiktą (butą) (7 b.l.). Be to kaip jau minėta, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą. Dėl to pripažintina, kad pareiškėjas priėmęs dalį palikėjai priklausiusių daiktų, tuo pat metu įgijo paveldėjimo teisę ir į kitą velionei T. Z. priklausantį turtą, tai yra nekilnojamąjį daiktą (butą), kuris velionei testatorei priklausė asmeninės nuosavybės teise iki jos mirties.
Civilinio kodekso 5. 50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Tuo pačiu minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per tą patį terminą irgi pradėjo valdyti paveldimą turtą. Nors pareiškėjas Z. Z. per įstatymo nustatytą terminą laiku nesikreipė į vietos notarų biurą dėl subjektyvių priežasčių, tačiau pripažintina, kad jis per tą patį terminą palikimą priėmė faktiniu valdymu. Atskirai pažymėtina, kad terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (CK 5.50 str. 3d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (CK 1.117 str. 4d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis paleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5. 57str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.
Esant šiems įrodymams, ir, nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjas Z. Z. po testatorės T. Z. mirties (duomenys neskelbtini), būdamas vieninteliu ir teisėtu testamentiniu įpėdiniu (CK 5.13 str.), priėmė visą testatorės palikimą, tai yra pradėdamas faktiškai jį valdyti. Taip pat jis įgijo paveldėjimo teisę į šį palikimą, kadangi kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas testamentinis įpėdinis Z. Z. (a/k (duomenys neskelbtini) po velionės testatorės T. Z. (a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jam priklausantį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas Z. Z. (a/k (duomenys neskelbtini) nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti į velionės testatorės T. Z. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.