- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- eI2-1818-484/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Sigita Fomičiova, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Jūratės Gaidytė-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo J. J. (J. J.) atstovui advokato padėjėjui R. M.,
atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui L. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2022 m. lapkričio 18 d., prašydamas: 1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas ar Policijos departamentas) Imuniteto valdybos 2022 m. spalio 12 d. raštą Nr. 5-S-20090 „Dėl Jūsų paklausimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Policijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo gynėjo advokato padėjėjo R. M. 2022 m. rugsėjo 28 d. paklausimą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas skundžiamu 2022 m. spalio 12 d. raštu Nr. 5-S-20090 „Dėl Jūsų paklausimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjo gynėjo advokato padėjėjo R. M. prašymą inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl galimai netinkamo policijos pareigūnų veikimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo tvirtinimu, skundžiamas 2022 m. spalio 12 d. raštas Nr. 5-S-20090 „Dėl Jūsų paklausimo“ yra viešojo administravimo subjekto – Policijos departamento priimtas administracinis sprendimas, kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad jo gynėjas advokato padėjėjas R. M. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui 2022 m. birželio 1 d. pateikė skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2022 m. gegužės 23 d. nutarimo, kuriuo atmestas įtariamojo J. J. gynėjo advokato padėjėjo R. M. 2022 m. gegužės 4 d. skundas (reg. Nr. AP-11363) inicijuoti tarnybinį patikrinimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyresniosios tyrėjos R. R., vyresniosios tyrėjos D. N., vyresniojo tyrėjo S. V. bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyresniojo tyrėjo D. M. atžvilgiu dėl veiksmų, atliktų ikiteisminio tyrimo Nr.(duomenys neskelbtini) metu.
Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2022 m. birželio 15 d. raštu Nr. IBPS-S-327187-22 „Dėl skundo nagrinėjimo rezultatų“ informavo, kad 2022 m. birželio 1 d. skundas (reg. Nr. AP-14269) dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2022 m. gegužės 23 d. nutarimo yra išnagrinėtas ir atmestas.
Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2022 m. birželio 15 d. raštu Nr. IBPS-S-327190-22 „Dėl skundo persiuntimo“ jo gynėjo advokato padėjėjo R. M. 2022 m. birželio 1 d. skundo (reg. Nr. AP- 14269) kopiją persiuntė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui įvertinti skunde pateiktus duomenis dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos ir Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų veiksmų, vykdant tarnybines funkcijas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodo, kad jo gynėjas advokato padėjėjas R. M. 2022 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovui ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui pateikė paklausimą dėl informacijos apie 2022 m. birželio 1 d. skunde (reg. Nr. AP- 14269) pateiktų duomenų vertinimą pateikimo.
Pareiškėjas nesutinka, kad jo gynėjo advokato padėjėjo R. M. 2022 m. birželio 1 d. skunde (reg. Nr. AP- 14269) ir 2022 m. rugsėjo 28 d. paklausime nurodytos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos ir kad pareiškėjui jau buvo pateikti atsakymai jam aktualiu klausimu, t. y. dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo inicijavimo pareigūnų, galimai pažeidusių įstatymo ar etikos reikalavimus, atžvilgiu. Pareiškėjas pripažįsta, kad atsakovas 2022 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 5-S-9937 ir 2022 m. birželio 2 d. raštu Nr. 5-S-11116 pateikė atsakymus į jo gynėjo advokato padėjėjo R. M. 2022 m. gegužės 4 d. ir 2022 m. gegužės 20 d. pateiktus dokumentus. Tačiau pareiškėjas mano, kad atsakovas turėjo išnagrinėti ir informuoti pareiškėją apie Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 15 d. raštu Nr. IBPS-S-327190-22 „Dėl skundo persiuntimo“ persiųsto pareiškėjo gynėjo advokato padėjėjo R. M. 2022 m. birželio 1 d. skundo (reg. Nr. AP- 14269) nagrinėjimo rezultatus.
Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad aukštesnysis prokuroras 2022 m. birželio 15 d. nutarime pareigūnų veiksmus vertino išimtinai tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) požiūriu, nutarime visiškai nepasisakydamas dėl galimų pareigūnų etikos pažeidimų. Todėl tvirtina, kad atsakovas yra atsakingas už tarnybinio patikrinimo inicijavimą pareigūnų, pažeidusių etiką, atžvilgiu. Pareiškėjo teigimu, Policijos departamentas, gavęs pareiškėjo gynėjo advokato padėjėjo R. M. prašymą inicijuoti tarnybinį patikrinimą pareigūnų, pažeidusių įstatymo ir etikos reikalavimus, atžvilgiu, nepagrįstai atsisakė inicijuoti tarnybinį patikrinimą ir tokio sprendimo tinkamai nemotyvavo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Rašte nurodytu teiginiu, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo proceso veiksmų ir sprendimų gali būti skundžiami tik BPK nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. birželio 1 d. skunde nurodė aplinkybes, susijusias ne tik su pareigūnų atliktais procesiniais veiksmais ikiteisminiame tyrime, bet ir su pareigūnų elgesiu.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad į teismą kreipėsi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 14 straipsnio nuostatomis.
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms neturi. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. KT88-A-S80/2021, atsiliepime teigia, kad asmens, pranešusio apie galimą nusižengimą, teisė skųsti atsisakymą pradėti teiseną, grindžiama tuo, kad pareiškėjas ne gina galimai pažeistas savo konstitucines teises ar laisves, o siekia pasinaudoti viena iš pareigūnų darbo kritikos formų.
Atsakovo teigimu, asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galbūt padarytus pažeidimus, gali prašyti inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, kurių pranešimų pagrindu inicijuotas tarnybinio patikrinimo atlikimas, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016). Atsakovas atsiliepime pažymi, kad pareiškėjo teisė būti informuotam apie priimtą sprendimą buvo įgyvendinta tinkamai.
Be to, atsakovas atsiliepime pažymi, kad pagal Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 „Dėl Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“, (toliau – Etikos kodeksas) 11 straipsnyje nustatytą reglamentavimą dėl etikos pažeidimų nėra atliekamas tarnybinis patikrinimas ir nekyla tarnybinė atsakomybė, o pareigūno veiksmus svarsto etikos komisija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pareiškėjo skundą prašė tenkinti, remdamasis skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje pareiškėjo skundą prašė atmesti, vadovaudamasis atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsisakymo inicijuoti tarnybinį patikrinimą pareigūnų, atlikusių procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr.(duomenys neskelbtini), atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo bei iš to kildinamo išvestinio reikalavimo įpareigoti Policijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo gynėjo advokato padėjėjo R. M. 2022 m. rugsėjo 8 d. paklausimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo gynėjas advokato padėjėjas R. M. 2022 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei ir Policijos departamento Imuniteto valdybai pateikė skundą „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyresniosios tyrėjos R. R., vyresniosios tyrėjos D. N., vyresniojo tyrėjo S. V. bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyresniojo tyrėjo D. M. neteisėtų veiksmų, atliktų ikiteisminio tyrimo Nr.(duomenys neskelbtini) metu“.
Policijos departamento Imuniteto valdyba 2022 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 5-S-9937 „Dėl Jūsų skundų“ pareiškėjo gynėjui advokato padėjėjui R. M. pateikė atsakymą, kuriuo pareiškėjo gynėją informavo, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo proceso veiksmų ir sprendimų gali būti skundžiami tik BPK nustatyta tvarka ir terminais. Policijos departamento Imuniteto valdyba šiame atsakyme taip pat nurodė, kad vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Tvarkos aprašas) 9.3. papunkčiu, tarnybinio patikrinimo nuspręsta nepradėti.
Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2022 m. gegužės 23 d. priėmė nutarimą atmesti įtariamojo J. J. gynėjo advokato padėjėjo R. M. 2022 m. gegužės 4 d. skundą (reg. Nr. AP-11363).
Pareiškėjo gynėjas advokato padėjėjas R. M. 2022 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Policijos departamento Imuniteto valdybą, prašydamas pateikti administracinį aktą, kuriuo buvo nuspręsta nepradėti tarnybinio patikrinimo pareigūnų atžvilgiu pagal pareiškėjo gynėjo advokato padėjėjo R. M. 2022 m. gegužės 4 d. skundą.
Policijos departamento Imuniteto valdyba 2022 m. birželio 2 d. raštu Nr. 5-S-11116 „Dėl Jūsų prašymo“ pareiškėjo gynėją informavo, kad, vadovaujantis Tvarkos aprašo 7 punktu, buvo atliktas informacijos patikslinimas, apie kurio rezultatus pareiškėjo gynėjai buvo informuoti Policijos departamento Imuniteto valdybos 2022 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 5-S-9937 „Dėl Jūsų skundų“.
Pareiškėjas ir jo gynėjas advokato padėjėjas R. M. 2022 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui pateikė skundą „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės I. G. 2022 m. gegužės 23 d. nutarimo“.
Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjo ir jo gynėjo advokato padėjėjo R. M. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės I. G. 2022 m. gegužės 23 d. nutarimo panaikinimo, 2022 m. birželio 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė: 1) atmesti įtariamojo J. J. gynėjo advokato padėjėjo R. M. 2022 m. birželio 1 d. skundą; 2) apie priimtą procesinį sprendimą informuoti advokato padėjėją R. M., išaiškinant, kad šis nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui; 3) perduoti įtariamojo J. J. gynėjo advokato padėjėjo R. M. 2022 m. birželio 1 d. skundo (reg. Nr. AP-14269) kopiją Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybei tikslu įvertinti duomenis dėl skunde nurodytų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūno veiksmų, vykdant tarnybines funkcijas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, išnagrinėjusi įtariamojo J. J. gynėjo advokato padėjėjo R. M. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 15 d. nutarimo, kuriuo atmestas skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės I. G. 2022 m. gegužės 23 d. nutarimo panaikinimo, 2022 m. liepos 4 d. nutartimi IBPS-V-1738116-22 įtariamojo J. J. gynėjo advokato padėjėjo R. M. skundą atmetė.
Pareiškėjo gynėjas advokato padėjėjas R. M. 2022 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiąjį prokurorą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką su paklausimu „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. S. 2022 m. birželio 15 d. rašto Nr. IBPS-S-327190-22 „Dėl skundo perdavimo“ (toliau – Paklausimas), prašydamas pateikti informaciją apie atliktą 2022 m. birželio 1 d. skunde (reg. Nr. AP- 14269) pateiktų duomenų įvertinimą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos ir Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų veiksmų vykdant tarnybines funkcijas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1- 36600-21 ir dėl to priimtus sprendimus.
Policijos departamento Imuniteto valdyba, atsakydama į pareiškėjo gynėjo advokato padėjėjo R. M. 2022 m. rugsėjo 28 d. Paklausimą, 2022 m. spalio 12 d. rašte Nr. 5-S-20090 „Dėl Jūsų paklausimo“ (toliau – Raštas) nurodė, kad Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyrius išnagrinėjo pareiškėjo gynėjo advokato padėjėjo R. M. 2022 m. gegužės 4 d. ir 2022 m. gegužės 20 d. pateiktus dokumentus, bei 2022 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 5-S-9937 ir 2022 m. birželio 2 d. raštu Nr. 5-S-11116 pareiškėjo gynėjui advokato padėjėjui R. M. pateikė atsakymus.
Policijos departamento Imuniteto valdyba Rašte nurodė, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo proceso veiksmų ir sprendimų gali būti skundžiami tik BPK nustatyta tvarka ir terminais. Nesant prokuroro nutarimo iškelti drausmės bylą konkretiems pareigūnams, inicijuoti tarnybinio patikrinimą atlikimą pareigūnų, atlikusių ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, atžvilgiu nėra galimybės. Tokią išvadą Policijos departamentas padarė vadovaudamasis Tvarkos aprašo 9.1. ir 9.3. papunkčių nuostatomis ir susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 15 d. raštu Nr. IBPS-S-327190-22, kuriuo persiųstas pareiškėjo gynėjo advokato padėjėjo R. M. 2022 m. birželio 1 d. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2022 m. gegužės 23 d. nutarimo panaikinimo, bei Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 15 d. priimtu nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), ir nenustačius jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, neįvertintų nagrinėjant įtariamojo J. J. gynėjo advokato padėjėjo R. M. 2022 m. gegužės 4 d. skundą.
Viešojo administravimo įstatymas nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis); skundu laikomas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis).
Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr.1014 redakcija) patvirtino Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės), kurios reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų.
Atsižvelgiant į Taisyklių 45 punktą, prašymai gali būti skirstomi į kelias rūšis: 1) prašymai suteikti administracinę paslaugą – vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas); 2) prašymai suteikti konsultaciją; 3) prašymai priimti administracinį sprendimą; 4) kiti prašymai.
Taisyklių 45.1. punkte nustatyta, kad į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti. Pagal Taisyklių 45.2. punktą, į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti, o pagal Taisyklių 45.3. punktą, į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Į kitus prašymus atsakoma laisva forma.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).
Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).
Taigi nagrinėjamu atveju pirmiausia būtina nustatyti, ar pareiškėjo gynėjo advokato padėjėjo R. M. Policijos departamentui 2022 m. rugsėjo 28 d. pateiktas paklausimas yra laikytinas skundu ar prašymu VAĮ prasme, ir atitinkamai įvertinti skundžiamo Policijos departamento Rašto atitiktį VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams. Taip pat turi būti vertinamas ir ginčijamo Rašto priėmimo kontekstas, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo Rašto gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas Paklausimas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu, įformintu Raštu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjui – įtariamajam J. J. pareikštas įtarimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad įtariamojo J. J. gynėjas advokato padėjėjas R. M. Vilniaus apygardos prokuratūrai 2022 m. gegužės 4 d. pateikė skundą, kuriuo prašė inicijuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyresniosios tyrėjos R. R., vyresniosios tyrėjos D. N., vyresniojo tyrėjo S. V. bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyresniojo tyrėjo D. M. atžvilgiu tarnybinį patikrinimą dėl veiksmų, atliktų ikiteisminio tyrimo Nr.(duomenys neskelbtini) metu. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2022 m. gegužės 23 d. nutarimu įtariamojo J. J. gynėjo advokato padėjėjo R. M. 2022 m. gegužės 4 d. skundą atmetė.
Kaip matyti iš Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2022 m. gegužės 23 d. nutarimo, įtariamojo J. J. gynėjas advokato padėjėjas R. M. skundą grindė tuo, jog ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyresnioji tyrėja R. R., vyresnioji tyrėja D. N., vyresnysis tyrėjas S. V. bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyresnysis tyrėjas D. M. pažeidė įtariamojo J. J. teisę į gynybą, o būtent tuo, kad: 1) J. J. 2022 m. balandžio 12 d. 6 val. 30 min. pasirašytinai paskelbus vyresniosios tyrėjos D. N. 2022 m. balandžio 7 d. nutarimą apie jo sulaikymą, įtariamajam J. J. teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas surašytas tik 2022 m. balandžio 12 d. 10 val. 23 min., t. y. praėjus 4 valandoms; 2) įtariamojo J. J. gyvenamosios patalpos krata, transporto priemonės krata ir įtariamojo asmens krata atliktos 2022 m. balandžio 12 d. nedalyvaujant įtariamojo gynėjui; 3) 2022 m. balandžio 12 d. įtariamojo apklausoje dalyvavę pareigūnai, protokole nenurodyti, o įtariamasis buvo verčiamas duoti parodymus prieš save.
Pareiškėjo – įtariamojo J. J. gynėjas advokato padėjėjas R. M., nesutikdamas su Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2022 m. gegužės 23 d. nutarimu, dėl jo padavė skundą Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui, kuris, išnagrinėjęs skundą, įtariamojo J. J. gynėjo advokato padėjėjo R. M. skundą atmetė, priimdamas tuo klausimu 2022 m. birželio 15 d. nutarimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 15 d. nutarimo patikrą pagal įtariamojo J. J. gynėjo advokato padėjėjo R. M. skundą atliko Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, kuri 2022 m. liepos 4 d. nutartimi IBPS-V-1738116-22 įtariamojo J. J. gynėjo advokato padėjėjo R. M. skundą atmetė.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, atmesdamas įtariamojo J. J. gynėjo advokato padėjėjo R. M. skundą, tuo pačiu 2022 m. birželio 15 d. nutarimu nusprendė perduoti įtariamojo J. J. gynėjo advokato padėjėjo R. M. 2022 m. birželio 1 d. skundo (reg. Nr. AP-14269) kopiją Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybei tikslu įvertinti duomenis dėl skunde nurodytų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūno veiksmų, vykdant tarnybines funkcijas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).
Būtent dėl šio skundo nagrinėjimo rezultatų, pareiškėjo gynėjas advokato padėjėjas R. M. 2022 m. rugsėjo 28 d. paklausimu ir kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiąjį prokurorą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką. Nors Paklausimas ir buvo adresuotas Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui, atsakymą, įformintą Raštu pareiškėjo gynėjui advokato padėjėjui pateikė Policijos departamento Imuniteto valdyba. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese kontroliuoja prokuratūra. Prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą (Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).
Baudžiamojo proceso kodekso 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka.
Baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas per dešimt dienų nuo skundo ir jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo privalo skundą išnagrinėti ir priimti nutarimą ar nutartį. Jei skundas patenkinamas, nutarime ar nutartyje nurodomi ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro padaryti pažeidimai ir pasiūloma juos pašalinti, jei skundas atmetamas, – motyvai, dėl kurių skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėjas siekia, kad tarnybinis patikrinimas būtų inicijuotas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atlikusių proceso veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, atžvilgiu.
Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjo gynėjo advokato padėjėjo skunduose nurodytos aplinkybės siejamos su ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesine veikla, kurią reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos ir tokia veikla nėra laikoma viešuoju administravimu. Todėl teismas, vertindamas skundžiamo Rašto turinį, atsižvelgia į Paklausimo argumentus, kurie, teismo vertinimu, yra susiję su informacijos pateikimu ir laikytinas prašymu VAĮ prasme.
Iš Policijos departamento Imuniteto valdybos Rašto, kurį skundžia pareiškėjas, matyti, kad Policijos departamento Imuniteto valdyba, atsakydama į pareiškėjo gynėjo advokato padėjėjo 2022 m. rugsėjo 28 d. paklausimą, vertino aplinkybes, nurodytas Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2022 m. gegužės 23 d. nutarime ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 15 d. nutarime, kurie priimti ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjus pareiškėjo – įtariamojo J. J. gynėjo advokato padėjėjo R. M. skundus.
Rašte nurodytos aplinkybės yra pagrįstos faktiniais duomenimis, patikrintais Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Rašte pateikta informacija, atsižvelgiant į Paklausimo turinį, yra išsami, informatyvi ir pakankama.
Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad Policijos departamentas, atsakydamas į Paklausimą, veikė pagal jam suteiktą kompetenciją, nepažeisdamas VAĮ nuostatų. Todėl panaikinti Policijos departamento Raštą remiantis skunde nurodytais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo. Pareiškėjo skundo argumentas, jog Raštas yra nemotyvuotas, nėra pagrįstas objektyviais bylos duomenimis. Pareiškėjui visos aplinkybės, susijusios su jo gynėjo advokato padėjėjo R. M. skundų nagrinėjimais, yra žinomos.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (žr., pvz., 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-391-438/2020). Raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-70-415/2020).
Pareiškėjas, siekdamas inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl galimai netinkamo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veikimo ikiteisminiame tyrime, kreipėsi su skundais į prokurorą, aukštesnįjį prokurorą ir ikiteisminio tyrimo teisėją. Tai, kad aukštesnysis prokuroras 2022 m. birželio 15 d. raštu informavo Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą apie gautą skundą, nesudaro besąlyginio pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą pareigūnų atžvilgiu ir tuo labiau, skundą padavusiam asmeniui kontroliuoti tokios procedūros atlikimą, nes tokios procedūros atlikimas nėra susijęs su skundą padavusio asmens teisėmis ir pareigomis. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo nėra pagrindo ir pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl pagrindinių pareiškėjo byloje keltų klausimų bei teiktų argumentų, detaliai nepasisako dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, kurie jokios įtakos bylos procesinei baigčiai neturi.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas atmetamas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atmesti.
Pareiškėjo J. J. (J. J.) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.