- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-224-357/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06046-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“
- Atsakovas
- E. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.2.4.1Įrodymai ir jų rūšys
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui E. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bendras finansavimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. Š. 2 372,95 Eur negrąžinto kredito dalį, 1 280,17 Eur palūkanas, įskaitant 861,42 Eur negautas palūkanų pajamas, 558,36 Eur tarpininkavimo mokestį, įskaitant 444,15 Eur negautas tarpininkavimo mokesčio pajamas, 31,18 Eur mokėjimo palūkanas, 20,89 Eur delspinigius, 18 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas E. Š. atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo E. Š. ieškovei UAB „Bendras finansavimas“ 2 372,95 Eur skolą, 418,75 Eur palūkanas, 114,21 Eur tarpininkavimo mokestį, 31,18 Eur kompensacines palūkanas, 18 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 937,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 66,24 Eur žyminį mokestį ir 521,64 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų atsikaitęs su ieškove, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 2 372,95 Eur skolą, 418,75 Eur palūkanas ir 114,21 Eur tarpininkavimo mokestį. Nurodė, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino 861,42 Eur negautas palūkanų pajamas ir 444,15 Eur negautas tarpininkavimo mokesčio pajamas. Nurodė, jog tai, kad ieškovė sutartimi apibrėžtas mokėjimo (pelno) palūkanas ieškinyje įvardija kaip nuostolius (negautas pajamas), t. y. iš esmės po vartojimo sutarties nutraukimo reikalauja sumokėti tokio paties dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas kaip ir tinkamo sutarties vykdymo atveju, nekeičia ieškovės prašomos priteisti sumos prigimties. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat aplinkybę, kad po sutarties nutraukimo skolininko prievolė mokėti mokestį už pinigų naudojimą pasibaigia, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Pažymėjo, jog ieškovė prašo priteisti ne tik 20,89 Eur delspinigius, t. y. sutartines netesybas, bet ir, kaip ji nurodo, 31,18 Eur mokėjimo palūkanas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo palūkanos atlieka užmokesčio už pinigų skolinimąsi, o kompensuojamosios – minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, negautų pajamų forma atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, funkciją, ieškovės apskaičiuotos 31,18 Eur palūkanos už pradelstą atsiskaityti terminą nelaikytinos mokesčiu už naudojimąsi paskola, o yra vėlavimo palūkanos, kurios atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kadangi netesybų suma mažesnė už nuostolių, tai ieškovei iš atsakovo priteisiamos 31,18 Eur kompensacinės palūkanos, kurios apima 20,89 Eur delspinigius, o reikalavimo priteisti 20,89 Eur delspinigius, netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą už akių ir priteisti iš atsakovo E. Š. ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ naudai 861,42 Eur negautų palūkanų pajamų, 444,15 negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų, visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Ieškovė pateikė įrodymus dėl negautų palūkanų ir negauto tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Ieškovė savo reikalavimus kildina ir remiasi Vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 2 500,00 Eur paskola 48 mėnesių laikotarpiui už 25 procentų metines palūkanas. Tiek palūkanų, tiek administravimo mokesčio, tiek kitos pajamos, gautinos pagal šalių sudarytą Sutartį yra realios ir neišvengiamos, nes Sutartis šalims turi įstatymo galią. Aplinkybė, kad Sutartis buvo nutraukta, nekeičia pagal Sutartį gautinų pajamų realumo nei jos sudarymo, nei galiojimo, nei nutraukimo metu. Sutartis nebuvo sąlyginė. Jei ne atsakovo pažeidimas, ji būtų galiojusi. Todėl ieškovė turi reikalavimo teisę dėl visų pagal Sutartį sutartų mokėjimų ir sumų.
5.2. Ieškovė ir skolintojai pagrįstai tikėjosi gauti faktiškai negautas pajamas, jei ne Sutarties pažeidimas ir ne jos nutraukimas, ir šiomis lėšomis praturtėti iš teisėtos veiklos (CK 6.249). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką negautos pajamos yra lygios negautam pelnui, kuriuo būtų pagerėjusi ieškovo ir skolintojų turtinė padėtis, todėl jas apskaičiuojant reikia atsižvelgti į jas gauti patirtas išlaidas, t. y. šios pajamos yra grynasis pelnas. Pažymėtina, kad Sutartis jos nutraukimo metu buvo sudaryta, dėl jos sudarymo turėtas išlaidas ieškovė yra patyrusi sudarant sutartį, ir jas padengė iš Sutarties tarpininkavimo mokesčio, kurį ofertoje nustatyta tvarka ir sąlygomis yra sumokėjusi Sutarties sudarymo metu ar iš karto po jo. Mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra ieškovės pelnas, kurį ji pagrįstai tikėjosi gauti, jei Sutartis būtų tinkamai vykdoma. Skolintojai išlaidų dėl Sutarties sudarymo nepatyrė, už tai prisiėmė riziką skolinti atsakovui. Ieškovė neplanavo patirti papildomų su šiomis gautinomis pajamomis susijusių išlaidų, todėl visos negautos pajamos už laikotarpį, kai Sutartis turėjo galioti, jei nebūtų nutraukta, pripažintinos negautomis pajamomis. Toks reikalavimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią reiškiant reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.
5.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėjo, jog šalis gali reikšti reikalavimą dėl negautų pajamų po Sutarties nutraukimo, ir reiškiant reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo, pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.
5.4. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.9 papunktyje numatyta, kad kredito gavėjas mokės mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins kreditą. Pažymėtina, nors nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, tačiau reikalavimas dėl negautų pajamų ir nuostolių atlyginimo gali būti reiškiamas.
5.5. Teismas neįvertino, kad ieškovė, SAVY, yra tarpusavio skolinimo platforma. Nors negautos palūkanų pajamos priklauso skolintojams, o ne ieškovei, tarpininkavimo mokestis pagal Vartojimo kredito įstatymą yra vienintelės platformos gaunamos pajamos, kurias ji teisėtai gali gauti. Nepriteisus negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų, tiesiogiai pažeidžiami ieškovės turtiniai interesai, ir faktiškai uždraudžiama ieškovei gauti atlyginimą. 50% šio atlyginimo pagal VKĮ negali nepriklausyti nuo atsakovo mokumo. Kiekvienas darbas turi būti atlygintas. Tai itin svarbu šiuo nagrinėjamu atveju, nes platforma patiria ženklius kaštus (skolos išieškojimo, teismo, advokato išlaidos, bei patirs vykdymo išlaidas), o pajamų šaltinis yra vienas - tarpininkavimo mokestis. Todėl sprendimas, kai nepriteisiama negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų po Sutarties nutraukimo negali būti pagrįstas nei teisėtas, ir ieškovei turi būti priteistas visas jai priklausantis mėnesinis tarpininkavimo mokestis visu Sutarties terminu, iki 2023-06-15 dienos.
6. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas E. Š. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
8. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimų priteisti 861,42 Eur negautų palūkanų pajamų ir 444,15 negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų pagrįstumo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
9. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad atsakovas E. Š. ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ administruojamame portale www.gosavy.lt elektroniniu būdu 2019 m. birželio 17 d. pateikė Vartojimo kredito paraišką (ofertą) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo su portale registruotu (-ais) skolintoju (-ais). Tarp atsakovo, skolintojų ir ieškovės (organizatoriaus) buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 2 500,00 Eur paskola 48 mėnesių laikotarpiui už 25 procentų metines palūkanas. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.9 papunktyje numatyta, kad kredito gavėjas mokės mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins kreditą. Atsakovui paskola buvo suteikta, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku ir tinkamai nevykdė – skolintojams laiku nepervedė lėšų pagal mokėjimų grafiką, todėl ieškovė, įgijusi skolintojų vardu teisę nutraukti sutartį, 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateikė atsakovui pranešimą dėl sutarties nutraukimo, automatinio reikalavimo perėmimo ir reikalavimo nedelsiant grąžinti skolą, palūkanas ir delspinigius.
Dėl negautų pajamų
10. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą už akių ir priteisti apeliantei UAB „Bendras finansavimas“ 861,42 Eur negautų palūkanų pajamų, 444,15 negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų.
11. Pagal Sutarties 2.9 punktą kredito gavėjas įsipareigojo mokėti mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins vartojimo kreditą. Pagal 2.10 punktą vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutiko organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Pagal Sutarties 2.11 puntą, vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti visus kitus mokesčius organizatoriui, kaip kad yra nurodyta bendrosiose sąlygose, bei viešai skelbiamuose organizatoriaus įkainiuose portale.
12. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
13. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. rugpjūčio 5 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
14. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
15. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį.
16. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
17. Nagrinėjamos bylos atveju Sutarties 9.7 punkte šalys susitarė, kad kredito gavėjas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už bet kurią teismo pagal šią sutartį priteistą sumą įsipareigoja mokėti 18 procentų dydžio metines palūkanas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškovės reikalavimą.
18. Kasacinio teismo praktikoje (2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020) išaiškinta: pirma, minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios, kaip jau aptarta šioje nutartyje, gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Antra, kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
19. Nagrinėjamu atveju šalys Sutartyje susitarė, kad nuo civilinės bylos iškėlimo bus mokamos 18 procentų kompensuojamos palūkanos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas yra vartotojas, kuris Sutartį sudarė su verslininku pagal jo iš anksto paruoštas standartines sąlygas. Ieškovė byloje nepateikė jokių paskaičiavimų, kad jos minimalių nuostolių, kuriuos numato Sutartis, nepadengia šalių sutartos kompensacinės palūkanos. Esant tokiai situacijai, kai ieškovės naudai Sutarties pagrindu jau priteista 18 procentų kompensacinių palūkanų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 861,42 Eur negautų palūkanų pajamų, 444,15 negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų priteisimo. Pažymėtina, kad šalims Sutartyje susitarus dėl konkretaus dydžio kompensacinių palūkanų (kurių dydis nustatytas pagal ieškovės paruoštas Sutarties sąlygas), teismas nebevertina mokėjimo grafiko, kadangi šalys pačios, naudodamosi sutarties laisvės principu, apsibrėžė galimų nuostolių ribas.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo perskirstyti ir pirmosios instancijos teisme paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.