Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. O. komercinės firmos skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. O. komercinė firma (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas ar atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 1AE-407 „Dėl L. O. kom.f. skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Muitinės departamentą išnagrinėti L. O. komercinės firmos skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2023 m. balandžio 12 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3KM190239S (toliau – ir Ataskaita).

Pareiškėja skunde nurodo, kad nesutikdama su Kauno teritorinės muitinės Ataskaita, kuria pareiškėjai apskaičiuota mokestinė nepriemoka, t. y. 690,00 Eur importo muito mokestis ir 1 670,00 Eur pridėtinės vertės mokestis, pateikė skundą Muitinės departamentui. Muitinės departamentas 2023 m. birželio 13 d. sprendimu įpareigojo pareiškėją per 15 dienų pašalinti skundo trūkumus – pateikti su keliamo mokestinio ginčo dalyku, susijusių užsienio kalba įformintų dokumentų autentifikuotus vertimus į valstybinę lietuvių kalbą. Pareiškėja 2023 m. birželio 19 d. Muitinės departamentui pateikė rašytinius paaiškinimus. Muitinės departamentas Sprendimu sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

Pareiškėjos teigimu, Muitinės departamento Sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintų reikalavimų. Pareiškėjos tvirtinimu, Muitinės departamentas formaliai pritaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 156 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėja nesutinka su Muitinės departamento Sprendime pateikta nuomone, kad baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20) nustatytos aplinkybės gali turėti esminės įtakos šio mokestinio ginčo situacijos vertinimui.

Pareiškėjos vertinimu, mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas galimas tik išimtiniais teisės aktuose nustatytais atvejais mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai tinkamai motyvavus savo sprendimą. Mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sustabdydama mokestinio ginčo nagrinėjimą negali remtis tik abstrakčiomis frazėmis ir nenurodyti tiksliai, kokias faktines aplinkybes ir faktus turi nustatyti ikiteisminį tyrimą vykdanti institucija, kurių pati mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija negali nustatyti. Tokie veiksmai pažeistų mokesčių mokėtojo teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai vilkintų mokesčių mokėtojo skundo nagrinėjimą. Šiuo atveju, pareiškėjos nuomone, Muitinės departamento Sprendime tokie motyvai nebuvo nurodyti.

Pareiškėja skunde pabrėžia, kad Kauno teritorinė muitinė, atlikdama mokestinį patikrinimą, savarankiškai įvertino visas faktines aplinkybes ir nustatė naują ginčo automobilių muitinę vertę. Kauno teritorinė muitinė savarankiškai įvertino pareiškėjos pateiktą informaciją elektroninėse automobilių importo deklaracijose, savarankiškai nusprendė, jog minėtose deklaracijose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilio įsigijimo vertę ir deklaruotų automobilių muitinis įvertinimas turi būti atliktas iš naujo. Pareiškėja skunde taip pat pažymi, kad Kauno teritorinė muitinė savarankiškai vertino ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 vykdančios institucijos surinktus duomenis apie automobilių eksporto iš JAV kainas ir kitas aplinkybes. Todėl, pareiškėjos vertinimu, neegzistuoja kliūtys, dėl kurių Muitinės departamentas negalėtų išnagrinėti kilusio mokestinio ginčo.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, laikosi pozicijos, jog Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi MAĮ 67 straipsnio 1 dalimi, atlikdama mokestinį patikrinimą ir priimdama Ataskaitą, turėjo nustatyti ir pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius faktines aplinkybes, kuriomis remiantis buvo papildomai sukurta mokestinė prievolė pareiškėjai. Be to, pareiškėjos teigimu, mokestinį ginčą nagrinėjanti ikiteisminė ginčo institucija turi teisę nustatyti / nenustatyti visų būtinų mokestiniam ginčui išspręsti juridinius faktus ir aplinkybes. Net ir tokiu atveju, jei Kauno teritorinė muitinė nekonstatavo tam tikrų juridinių faktų ar aplinkybių buvimo / nebuvimo, Muitinės departamentas turi kompetenciją nustatyti / nenustatyti juridinio fakto ar aplinkybių buvimo faktą, kadangi būtent šiai institucijai tenka kompetencija spręsti mokestinius ginčus ikiteisminėje ginčo stadijoje.

Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktika, skunde atkreipia dėmesį, kad Muitinės departamentas nesvarstė galimybės sustabdyti pareiškėjos skundo dalies nagrinėjimą. Todėl pareiškėja laiko, kad Muitinės departamento Sprendimas yra formalus.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, skunde pateikia ir nesutikimo argumentus dėl Muitinės departamento 2023 m. birželio 13 d. sprendimo, kuriuo Muitinės departamentas įpareigojo pareiškėją per 15 dienų pašalinti sprendime nurodytus skundo trūkumus – pateikti su keliamo mokestinio ginčo dalyku susijusių užsienio kalba įformintų dokumentų autentikuotus vertimus į valstybinę kalbą. Pareiškėja pažymi, kad sąskaitas (prekių̨ faktūrinei vertei pagrįsti), nuosavybės registracijos pažymėjimus Muitinės departamentui pateikė ne pareiškėja, bet Kauno teritorinė muitinė. Todėl pareiškėja nesutinka su Sprendimo teiginiu, kad pareiškėja nepašalino skundo trūkumų.

Pareiškėjos vertinimu, tiek Muitinės departamentas, tiek Kauno teritorinė muitinė piktnaudžiauja suteiktomis teisėmis.

Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ginčijamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikaltimo tyrimo 4-oji valdyba (toliau – Lietuvos kriminalinės policijos biuras) atlieka ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje (Sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Anot atsakovo, ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo – pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo/eksporto deklaracijas), juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

Atsakovo teigimu, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 yra susijęs ir su galimu pareiškėjos dalyvavimu nusikalstamoje veikoje, susijusiojoje su transporto priemonių įsigijimu bei importu į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Todėl, atsakovo tvirtinimu, Muitinės departamentas, pasinaudodamas MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, pagrįstai sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

Muitinės departamentas taip pat pažymi, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas tikslingas ir dėl tos priežasties, kad muitinė, kaip mokesčių administratorius, neturi galimybės susipažinti su visais dokumentais, duomenimis, esančiais ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei turinčiais tiesioginę įtaką ir skolininkų solidarinei mokestinei nepriemokai. Atsakovo vertinimu, tik išnagrinėjus minėtą baudžiamąją bylą, bus nustatytos aplinkybės, turinčios įtakos mokestiniam ginčui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė su pareiškėjos skundu taip nesutinka ir pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno teritorinė muitinė atsiliepime nurodo argumentus, susijusius su Muitinės departamento 2023 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 1AE-337 „Dėl L. O. komercinės firmos skundo nagrinėjimo“ teisėtumu ir nepagrįstumu, kuris nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl teismas Kauno teritorinės muitinės atsiliepimo argumentų nenurodo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 1AE-407„Dėl L. O. kom.f. skundo“, kuriuo sustabdytas pareiškėjos skundo dėl Kauno teritorinės muitinės Ataskaitos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 48 straipsnio bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių 5 ir 9.3 punkto nuostatomis, atliko supaprastintą pareiškėjos importuotų naudotų transporto priemonių, deklaruotų elektroninėse importo deklaracijose (toliau – EID): 2019 m. birželio 20 d. MRN 19LTLC0100IM08BD74, 2019 m. liepos 9 d. MRN 19LTLC0100IM09A330, 2019 m. rugsėjo 26 d. MRN 19LTLC0100IM0DC281, muitinės vertės teisingumo patikrinimą.

Kauno teritorinė muitinė, įvertinusi Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktą informaciją, konstatavo, kad naudotos transporto priemonės, kurias į Lietuvą importavo L. O. komercinė firma, buvo eksportuotos iš įvairių JAV jūrų uostų, o jų deklaruota eksporto vertė (JAV doleriais) yra žymiai didesnė už tikrinamų transporto vertę, nurodytą sąskaitose (invoice), pateiktose EID įforminimo metu ir deklaruotą EID 22 langelyje. Kauno teritorinė muitinė nustatė, kad tikrinamas transporto priemones iš JAV į Lietuvą eksportavo įmonės „Rex Auto Parts“ ir „Baltic Auto Shipping“, bet ne MOVIL MOTORS S. A., kurią tikrinamose EID kaip siuntėją/eksportuotoją deklaravo L. O. komercinė firma. Pagal pateiktus duomenis eksportuotojas „Rex Auto Parts“ tikrinamas transporto priemones išsiuntė galutiniam gavėjui Lietuvoje – L. O. komercinei firmai, o „Baltic Auto Shipping“ siuntė gavėjui – UAB „Translaiva“.

Ataskaitoje nurodyta, kad muitinio įforminimo metu L. O. komercinė firma deklaruodama prekes – naudotas transporto priemones (markės, modeliai, identifikaciniai numeriai ir techninės charakteristikos nurodyti Ataskaitos 1 lentelės 2 skiltyje), nurodė apgaulingai sumažintą jų faktūrinę vertę eurais, į kurią deklaruojant buvo įskaitytos transporto priemonių gabenimo išlaidos iki Klaipėdos (pristatymo sąlygos – „CIF Klaipėda“), pagal Panamos įmonės MOVIL MOTORS S.A. išrašytas sąskaitas (numeriai ir datos nurodyti Ataskaitos 1 lentelės 3 skiltyje, vertė eurais nurodyta 4 skiltyje). Kauno teritorinė muitinė nustatė, kad minėtose sąskaitose (invoice) nėra nurodyta prekių pardavėjo, o tik prekių siuntėjas - MOVIL MOTORS S.A., nors EID 24 langelyje buvo deklaruota sandorio rūšies kodas „11“, t. y. „Tiesioginis pirkimas/pardavimas“. L. O. komercinės firmos muitinei pateikta informacija, tikrinamose EID deklaruojant duomenis apie transporto priemonių siuntėją bei transporto priemonių vertes, visiškai neatitinka informacijos, surinktos ikiteisminio tyrimo metu ir pateiktos muitinei apie L. O. komercinės firmos importuotas transporto priemones, kur siuntėju nurodytos JAV įmonės „Rex Auto Parts“ ir „Baltic Auto Shipping“, o transporto priemonių vertės žymiai didesnės už Lietuvoje tikrinamose EID deklaruotas šių transporto priemonių muitines vertes. Apmokėjimo dokumentai už transporto priemones ir jų gabenimą iki JAV uostų, iš kurių transporto priemonės buvo eksportuotos į Lietuvą, muitinei nebuvo pateikti, taip pat muitinei nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys tikrinamų transporto priemonių gabenimo išlaidas jūrų transportu iki Sąjungos muitų teritorijos, t. y. iki Klaipėdos jūrų uosto, todėl muitinė negali nustatyti už transporto priemonių ir jų gabenimą sumokėtų sumų, kaip tai numatyta Sąjungos muitinės kodekso 70 str. 1 dalies nuostatose.

Ataskaitoje pažymėta, kad nesant galimybės L. O. komercinės firmos importuotų transporto priemonių, deklaruotų tikrinamomis EID, muitinės vertės nustatyti pagal Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies (a), (b), (c) ir (d) punktus, jų muitinė vertė nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 53 straipsniu ir 74 straipsnio 3 dalimi (alternatyvus metodas), Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 19 punkto nuostatomis, remiantis duomenimis, prieinamais importuojančioje šalyje, t. y. naudojant baudžiamosios bylos Nr. 01-1-14041-20 duomenis, surinktus ikiteisminio tyrimo metu ir Muitinės departamento pateiktus duomenis.

L. O. komercinės firmos importuotų transporto priemonių, įformintų tikrinamomis EID, muitine verte laikytina jų vertė, nustatyta remiantis ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1- 14041-20 surinktais ir Muitinės departamentui pateiktais eksporto iš JAV duomenimis ir patikslintomis transporto priemonių gabenimo iš JAV iki Klaipėdos išlaidomis – 859 Eur, apskaičiuotomis remiantis 2019 m. tos pačios rūšies transporto priemonėms taikomais įprastais tarifais (Muitinės departamento 2022 m. liepos 5 d. raštas Nr. (16.5 Mr)3BE-4102).

Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalies (e) punktu, 29 straipsniu, 48 straipsniu, 53 straipsniu, 74 straipsnio 3 dalimi, 77 straipsniu, 101 straipsnio 1 dalimi, 114 straipsnio 2 dalimi, Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 15 dalies 1-3 punktais, 123 straipsnio 1 ir 2 dalimis, MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, 96 straipsnio 1dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 4 dalimi ir 139 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 19 punktu, Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. spalio 5 d.) V skyriaus nuostatomis, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių 5 ir 9.3 punktais, Ataskaitoje nusprendė: 1) nepripažinti L. O. komercinės firmos (įm. kodas 140684226) importuotų naudotų TP, įformintų EID MRN 19LTLC0100IM08BD74 (2019 m. birželio 20 d.), MRN 19LTLC0100IM09A330 (2019 m. liepos 9 d.) ir MRN 19LTLC0100IM0DC281 (2019 m. rugsėjo 26 d.), deklaruotos muitinės vertės; 2) perskaičiuoti L. O. komercinės firmos importuotų prekių – naudotų transporto priemonių, įformintų EID MRN 19LTLC0100IM08BD74 (2019 m. birželio 20 d.), MRN 19LTLC01001M09A330 (2019 m. liepos 9 d.) ir MRN 19LTLC0100IM0DC281 (2019 m. rugsėjo 26 d.), muitinę vertę, importo muitą, PVM apmokestinamąją vertę ir importo PVM (B00); 3) apskaičiuoti L. O. komercinei firmai už importuotas prekes – naudotas transporto priemones, deklaruotas EID MRN 19LTLC0100IM08BD74 (2019 m. birželio 20 d.), MRN 19LTLC01001M09A330 (2019 m. liepos 9 d.) ir MRN 19LTLC0100IM0DC281 (2019 m. rugsėjo 26 d.), 690 Eur importo muito (A00) mokestinę nepriemoką pagal Ataskaitos lentelėje nurodytus duomenis; 4) nustatyti nusikalstama veika valstybei padarytą žalą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20: apskaičiuoti importo PVM (B00) – 1670 Eur mokestinę nepriemoką; 5) apskaičiuoti L. O. komercinei firmai už importuotas prekes – TP, deklaruotas EID MRN 19LTLC0100IM08BD74 (2019 m. birželio 20 d.), MRN 19LTLC0100IM09A330 (2019 m. liepos 9 d.) ir MRN 19LTLC0100IM0DC281 (2019 m. rugsėjo 26 d.) ir įtraukti (neįtraukti) į apskaitą importo muito delspinigius; 6) nepradėti baudos skyrimo procedūros iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl L. O. komercinės firmos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jų kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo; 7) informuoti apie supaprastinto patikrinimo ataskaitą L. O. komercinę firmą.

Pareiškėja, nesutikdama su Ataskaita, 2023 m. gegužės 4 d. pateikė skundą Muitinės departamentui. Pareiškėja skunde nurodė, jog Kauno teritorinė muitinė nepagrįstai perskaičiavo įvežtų transporto priemonių muitinę vertę, remdamasi išskirtinai Lietuvos kriminalinės policijos biuro gauta informacija, nes pareiškėja, deklaruodama transporto priemonių muitinę vertę taip pat rėmėsi alternatyviu metodu, t. y. rėmėsi turto vertintojo pateiktomis Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis apie importuotų transporto priemonių vertę. Pareiškėjos nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Pareiškėja teigė, kad Kauno teritorinė muitinė visiškai netyrė Kilnojamojo turto vertinimų ataskaitų, jų pagrįstumo, teisingumo, atitikimo teisės aktais nustatytiems formos ir turinių reikalavimams ir nepateikė jokių motyvų dėl kokių priežasčių Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitas laikė nepagrįstomis. Kauno teritorinė muitinė iš esmės neatliko jokio tyrimo ir, tik nustačiusi tam tikrų skaičių skirtumą, prielaidų pagrindu perskaičiavo įvežtų transporto priemonių muitines vertes ir nepagrįstai sukūrė mokestinę prievolę pareiškėjai. Kauno teritorinė muitinė pareiškėjai apie skolą muitinei pranešė pavėluotai, pažeisdama Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnio 1 dalį, bei nepagrįstai ir neteisėtai skaičiavo mokėtiną importo PVM.

Muitinės departamentas 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 1AE-407 „Dėl L. O. kom.f. skundo“ pareiškėjos 2023 m. gegužės 4 d. skundo nagrinėjimą sustabdė iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20.

Muitinės departamentas Sprendime nurodė, kad mokestinis ginčas tarp pareiškėjos ir vietos mokesčių administratoriaus kilo dėl teritorinės muitinės sprendimo nepripažinti ginčo muitinės deklaracijose deklaruotos muitinės vertės bei perskaičiuoti ją remiantis duomenimis, gautais iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) krašto apsaugos departamento.

Muitinės departamentas Sprendime konstatavo, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-ojoje valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 dėl organizuotos grupės galimai vykdytos nusikalstamos veikos, importuojant transporto priemones iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir pateikiant melagingus duomenis apie tikruosius transporto priemonių pardavėjus ir gavėjus bei melagingai sumažintą importuotų transporto priemonių vertę. Tarp organizuotos grupės narių įvardinta L. O. komercinė firma, kuri iš JAV į Lietuvos Respubliką įvežė apgadintas naudotas transporto priemones ir tikrinamose EID deklaravo žymiai mažesne jų įsigijimo verte, nei šių transporto priemonių JAV eksporto vertė.

Muitinės departamentas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, darė išvadą, kad minėtoje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20) nustatytos aplinkybės gali turėti esminės įtakos šio mokestinio ginčo faktinės situacijos vertinimui ir objektyvaus, pagrįsto sprendimo priėmimui, todėl pareiškėjos skundo nagrinėjimą sustabdė MAĮ 156 straipsnio 1 dalies pagrindu iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20).

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi 2023 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.).

Remiantis MAĮ 15 straipsnio 2 dalimi, Muitinės departamentas yra centrinis mokesčių administratorius, administruojantis muitus ir MAĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodytus mokesčius.

MAĮ 147 straipsnyje nustatyta, kad mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija (toliau – ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos) ir teismas.

Pagal MAĮ 156 straipsnio 1 dalį, ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.

LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad iš Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalies normos matyti, jog mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymas yra galimas, kai ją nagrinėjant yra būtina nustatyti tam tikro juridinio fakto buvimą ar nebuvimą, tačiau tokio fakto nustatymas yra ne mokestinį ginčą nagrinėjančios, o kitos (teismo ar teisėsaugos, užsienio valstybės įstaigos) institucijos kompetencija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006).

Taigi Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti. Visų pirma, nuoroda apie juridinio fakto nustatymą reiškia tam tikrų turinčių juridinę reikšmę faktinių aplinkybių nustatymą, o ne šių faktinių aplinkybių įvertinimą kitais negu mokestiniais aspektais. Taip pat, analizuojamai teisės normai taikyti yra aktuali ir būtina aplinkybė, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija visiškai neturi arba turi nepakankamai kompetencijos pati nustatyti šioje normoje nurodytą ir turintį mokestinę reikšmę juridinį faktą (juridinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006). Antra, tam tikro juridinio fakto buvimas ar nebuvimas turi būti nustatytas ne bet kurios kitos institucijos, tačiau tik minėtoje teisės normoje nurodytos institucijos (teismo, teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos). Tik esant šių dviejų sąlygų visumai ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą.

Muitinės departamentas patenka į institucijų sąrašą, nurodytą Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje, todėl turi teisinį pagrindą spręsti mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-932/2008).

Kaip matyti iš Ataskaitos, Kauno teritorinė muitinė pareiškėjos supaprastintą mokestinį patikrinimą atliko gavusi Muitinės departamento pavedimą. Muitinės departamentas 2023 m. sausio 13 d. raštu Nr. (16.5 Mr) 3BE-310 „Dėl importo mokesčių perskaičiavimo“ pavedė Kauno teritorinei muitinei atlikti tyrimą ir priimti sprendimą dėl naudotų transporto priemonių EID deklaruotos muitinės vertės, įvertinant pateiktus duomenis, remdamasis Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2020 m. gruodžio 30 d. užduotimi Nr. 38-3-11313, susijusia su skolos apskaičiavimu ir registravimu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20. Muitinės departamentas, duodamas pavedimą atlikti tyrimą, 2023 m. sausio 13 d. rašte Nr. (16.5 Mr) 3BE-310 nurodė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateikta informacija ir duomenys apie naudotas transporto priemones buvo susisteminti pagal muitinėje 2019 metais įformintas EID. Muitinės departamentas 2023 m. sausio 13 d. rašte Nr. (16.5 Mr) 3BE-310 „Dėl importo mokesčių perskaičiavimo“ nurodė, kad 2019 metais į Lietuvą naudotas transporto priemones (pagal pateiktus VIN kodus) importavo įvairūs fiziniai ir juridiniai asmenys, tame tarpe ir L. O. komercinė firma.

Muitinės departamentas 2023 m. kovo 15 d. rašte Nr. (1.13 Mr) 3BE-2075 „Dėl duomenų perdavimo ir importo mokesčių perskaičiavimo“, adresuotame Kauno teritorinei muitinei ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui, nurodė, kad atliko užklausas į JAV ir Kanados muitinių tarnybas dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 turimų duomenų apie importuotas naudotas transporto priemones patikslinimo ir minėtu raštu patikslintus duomenis perdavė Kauno teritorinei muitinei ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Taigi, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė supaprastintą L. O. komercinės firmos mokestinį patikrinimą pagal nurodytas EID atliko turėdama Muitinės departamento pavedimą, vykdant Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2020 m. gruodžio 30 d. užduotį – nustatyti valstybei nusikalstama veika padarytą žalą.

Byloje ginčo, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuras atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 pagal požymius nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (Sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), nėra. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių (įskaitant L. O. komercinę firmą) fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo–pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo (eksporto) deklaracijas), juose įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

Ataskaitos duomenimis nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė, priimdama Ataskaitą ir apskaičiuodama pareiškėjai 690 Eur importo muito (A00) mokestinę nepriemoką, be kita ko, rėmėsi baudžiamosios bylos Nr. 01-1-14041-20 ikiteisminio tyrimo duomenimis bei Muitinės departamento pateikta papildoma informacija, gauta iš JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos.

Taigi, pareiškėjos padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas siejamas su nusikalstamos veikos požymiais ir todėl šiam mokestiniam ginčui teisingai išspręsti būtinas juridinio fakto dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatymas. Tokio juridinio fakto nustatymas yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo kompetencija. Muitinės departamentui kaip centriniam mokesčių administratoriui tokia teisė nesuteikta. Muitinės departamentas, nagrinėdamas mokestinį ginčą, nėra kompetentingas įvertinti surinktus faktinius duomenis, kurie atitinka nusikalstomos veikos požymius ir kuriais grindžiamos pareiškėjai apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusios sumos.

Todėl teismas daro besąlygišką išvadą, kad Muitinės departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad skundžiamas Muitinės departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl Sprendimą panaikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti jos skundą dėl Ataskaitos laikytinas išvestiniu, todėl atsisakius panaikinti Sprendimą, nėra pagrindo įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti pareiškėjos skundą.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Kiti pareiškėjos skundo argumentai dėl mokestinio ginčo esmės šios bylos procesinei baigčiai jokios reikšmės neturi, todėl teismas jų nevertina.

Proceso dalyviai išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. O. komercinės firmos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.