Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nuteistajam J. M., nukentėjusiajai S. R., nukentėjusiosios atstovei advokatei Violetai Zabielinienei, civilinio ieškovo IĮ „A. L. firma“ atstovui A. L., nuteistojo gynėjui ir civilinio atsakovo atstovui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus, civilinio atsakovo „A. L. firmos“ atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus, civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus dėl 2012-06-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nuteistas 30 (trisdešimties) MGL dydžio, t.y. 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) Lt bauda, taikyta J. M. atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas jam vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.

Priteista iš UAB DK „PZU Lietuva“ 3452,80 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt du litai ir 80 cnt) neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios S. R. naudai.

Priteista solidariai iš J. M. ir A. L. firmos 100 000 (vienas šimtas tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios S. R. naudai

Priteista iš kaltinamojo J. M. 9000 (devyni tūkstančiai) Lt teismo išlaidų už advokato dalyvavimą teisminiame bylos nagrinėjime nukentėjusiosios S. R. naudai.

2011-04-15 Kauno m. apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimais bei Kauno m. apylinkės teismo 2011-10-12 nutartimi paskirti laikinieji nuosavybės teisių apribojimai „A. L. firmai“ priklausančioms transporto priemonėms-automobiliui „Chevrolet, Nubira“ valst. Nr. 65178BH, „MAN 8.224“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabai „Stema“ valst. Nr. OK398, taip pat J. M. vardu registruotam automobiliui „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsti iki civilinio ieškinio atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. už tai, kad 2004-09-08 apie 05.13 val. Lenkijos Respublikoje, Julianow vietovėje, Rawa Mazoviecka Lodzės vaivadijoje, kelyje Nr. 8, 389 kilometre, vairuodamas automobilį VW LT 28, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 173, punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, nesulėtino važiavimo greičio, savalaikiai nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir neapvažiavo priekyje ta pačia kryptimi ir eismo juosta važiavusio traktoriaus Zetor 5320, valstybinis Nr. SKN 5114 vairuojamo Lenkijos Respublikos piliečio J. S. ir su juo susidūrė, dėl ko automobilio VW LT 28 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei S. R. padarė sveikatos sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, keleiviui T. M. padarė sveikatos sužalojimą sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, keleivėms L. P., A. B. padarė sveikatos sužalojimą sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skundu prašė apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą J. M. atžvilgiu nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais. Gynėjas taip pat prašė, kad tuo atveju, jei nebūtų nustatytas pagrindas baudžiamąją bylą J. M. atžvilgiu nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, prašė nuosprendį panaikinti ir jo ginamojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei civilinius ieškinius atmesti.

Gynėjas savo skunde nurodė, kad proceso eigoje buvo išsakyta nuomonė, kad įtariamasis J. M. esą buvo pasislėpęs, dėl ko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn termino eiga tariamai buvo sustojusi. Bandydami pagrįsti tokią savo išvadą prokurorai nutarimuose nurodė, kad ,,2005-04-22 buvo paskelbta J. M. paieška“, tačiau paieška buvo formali, o ne iššaukta kokių nors J. M. veiksmų.

Autoįvykio metu (2004-09-08) galiojo LR BK 95 straipsnio (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis), 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 (galioj, nuo 2003-05-01) redakcija, kurioje buvo nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas; taip pat, jeigu per tą nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos; senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos; jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja; senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Baudžiamojo įstatymo leidėjas, reglamentuodamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino sustojimą suformulavo aiškią to senaties sustojimo sąlygą - „jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo“. Bylos duomenys nepatvirtina, kad J. M. būtų pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo:

Gynėjas nurodė, kad byloje iš tiesų yra Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų (Rawa Mazowiecka rajono prokuratūros) „Nutarimas sustabdyti tyrimą“ (1 t. b. lap. 65), kuriame nurodyta, kad „pagal išsiųstus Rawa Mazowiecka apskrities policijos valdybos kvietimus įtariamasis neatvyksta ir negalima vykdyti procesinių veiksmų jam dalyvaujant“. Taip pat byloje yra „Nurodymas organizuoti paiešką įtariamojo tikslu nustatyti jo buvimo vietą" (1 t. b. lap. 66), kuriame nurodyta: "organizuoti paiešką įtariamojo J. M., sūnaus S. gim. 1960 m. Kaune, paskutiniu metu gyvenusio: Kaunas, (duomenys neskelbtini), Lietuva". Tačiau nei viename iš šių (ar ir kitų byloje esančių Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų dokumentų) niekur nėra konstatuota, kad J. M. būtų pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų. Bylos duomenys patvirtina tas aplinkybes, jog J. M. gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini), Kauno m. Be to nurodytame, byloje tiriamame, 2004-09-08 autoįvykyje jis pats, kaip transporto priemonės, dalyvavusios tame autoįvykyje, vairuotojas, buvo gana rimtai sužalotas. Bylos duomenys patvirtina, jog iš karto po autoįvykio jis buvo pristatytas į Lenkijos gydymo įstaigą. Po to vėliau jis buvo gydomas Lietuvoje. Tokiu būdu yra visiškai pagrįsti, nenuginčyti J. M. parodymai šioje byloje, duoti apie tai, jog jis iš tiesų 2005 m. buvo gavęs vieną vienintelį kvietimą į Lenkijos teisėsaugos institucijas, tačiau dėl ligos negalėjęs nuvykti (čia turi būti įvertintas ir gana tolimas atstumas).

Gynėjas pažymi, jog byloje nėra, apart minėtojo J. M. paaiškinimo/parodymų apie gautą vieną kvietimą, daugiau jokių duomenų, kad Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijos būtų išnaudoję kokias nors kitas priemones iškviesti J. M. jo apklausai ar kitų procesinių veiksmų su juo atlikimui. Nors buvo žinomas J. M. gyvenamosios vietos adresas, nebuvo mūsų valstybės teisėsaugos institucijos prašomos J. M. apklausti pagal jo gyvenamąją vietą, nebuvo pagaliau prašoma jį atvesdinti ar pan. Tiesiog, kaip matyti iš bylos duomenų, Lenkijos Respublikoje užsitęsus šiam tyrimui dėl visai kitų priežasčių (buvo skiriamas ir atliekamas ne vienas autotechninis specialistų tyrimas, atliekami kiti veiksmai, buvo gautos prieštaringos specialistų išvados, ko pasėkoje byloje įrodymų vertinimas ir galutinių išvadų darymas tapo gana sudėtingi), matomai tos valstybės teisėsaugos institucijas tuo metu net ir tenkino tokia procesinė padėtis, kai tas tyrimas buvo sustabdytas.

Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Lenkijos Respublikos prokuratūros procesiniuose dokumentuose nekonstatuota, kad J. M. būtų buvęs pasislėpęs (kas, primename, yra būtina sąlyga pagal LR BK apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino eigos sustojimui). Nutarimuose nurodoma, kad nustatytina J. M. buvimo vieta. Suprantama, jog gal būt Lenkijos Respublikos teisėsaugos pareigūnai ir neturėjo tikslesnių duomenų apie kitos valstybės (mūsų valstybės - Lietuvos Respublikos) pilietį J. M.. Pažymėtina, kad net ir pats J. M. gyvenamosios vietos adresas Lenkijos Respublikos prokuratūros dokumentuose nurodomas netiksliai - Kaunas, (duomenys neskelbtini) Lietuva,- kai tuo tarpu tokio namo Baltijos gatvėje Kaune nėra). Tačiau kitos valstybės pareigūnai nuėjo lengviausiu keliu pasiskelbę J. M. paiešką (vėl gi - nekonstatuodami, kad jis pasislėpė) pradžioje savo valstybėje, o tik po to jau, perduodami visą bylą mūsų valstybei, nurodė, kad jų pareigūnai esą nesuradę J. M. ir nežinantys jo buvimo vietos.

Vienintelė, paties J. M. nurodyta aplinkybė, kad jis dėl ligos negalėjęs kartą nuvykti į Lenkiją, nesudarė ir nesudaro jokio pakankamo pagrindo teigti, kad J. M. slėpėsi, slapstėsi, nes visi bylos duomenys patvirtina, kad J. M. kaip gyveno, taip ir tebegyvena savo gyvenamosios vietos adresu, o taip pat, pasveikęs po tiriamame autoįvykyje patirtų sužalojimų, dirbo.

Gynėjas savo skunde taip pat nurodė, jog, esant itin prieštaringiems ir abejotiniems duomenims, lenkų pareigūnai šią bylą prieš savo pilietį J. S. nutraukė, tyrimą nepagrįstai užvilkino (net savalaikiai neprašydami jokios teisinės pagalbos iš mūsų valstybės teisėsaugos institucijų, jeigu kokios nors tos pagalbos ir būtų reikėję), o šią bylą galiausiai perdavė Lietuvos Respublikai tirti prieš savo (t.y., Lietuvos Respublikos) pilietį J. M..

Apylinkės teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, o po to ir priimdamas nuosprendį visų aukščiau nurodytųjų aplinkybių niekaip neįvertino. Neįvertino net ir to, kad tyrėjas D. N., tyręs šią bylą mūsų valstybėje (po jos gavimo iš Lenkijos Respublikos), duodamas parodymus apylinkės teisme apklausiamas kaip liudytojas, nieko neparodė apie tai, kad J. M. būtų buvęs pasislėpęs ar pan. Tiesiog tas tyrėjas parodė, kad buvo išsiųstas šaukimas J. M., šis atvyko į apklausą ir davė parodymus. Tad yra visiškai akivaizdu, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas šioje byloje J. M. jau seniai suėjęs, o todėl ši baudžiamoji byla turėjo ir turi būti besąlygiškai nutraukta. To nepadaręs apylinkės teismas neprisilaikė baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimus, tuos baudžiamuosius įstatymus pažeidė.

Gynėjas savo skunde taip pat išdėstė argumentus, jo nuomone, patvirtinančius, net jeigu nebūtų nustatytas pagrindas bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kad apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir šioje byloje turi būti priimtas naujas nuosprendis, kuriuo J. M. turi būti išteisintas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; civiliniai ieškiniai pastaruoju atveju turi būti atmesti.

Nuosprendį advokatas D. Svirinavičius skundė ir kaip civilinio atsakovo – „A. L. firmos“ – atstovas ir išsakė tapačius reikalavimus, kaip ir nuteistojo atstovas, papildomai nurodant, jog priteista iš civilinio atsakovo ieškinio suma yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neatitinkanti civilinio atsakovo „A. L. firmos“ sunkios turtinės padėties, bylos aplinkybių bei neįrodyta.

Atstovas skunde nurodė, kad bylą grąžinus ikiteisminiam tyrimui papildyti, buvo atliekami procesiniai veiksmai, kaip eksperimentas, nieko nežinant ne tik civilinio atsakovo atstovui, bet tuo pačiu ir įtariamojo gynėjui, tuo buvo pažeistos procesinės teisės, todėl prokuroro organizuotų tyrimo veiksmų pasekoje gautų duomenų negalima laikyti teisėtais ir jais vadovautis, juolab, kaip matyti iš visų duomenų, eksperimente buvusios aplinkybės sąlygos, neatitiko buvusiųjų įvykio metu. Dėl paminėto eksperimento duomenys negalėjo būti naudojami skiriant prokuroro organizuotą ekspertizę, kuri buvo prieštaringa civilinio atsakovo „A. L. firmos“ gautai ir byloje pateiktai eksperto konsultacinei išvadai. Teismas netenkino gynėjo ir atstovų prašymų dėl papildomų veiksmų ir duomenų išreikalavimo, todėl byloje esančios abejonės nepanaikintos, o nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Priteista suma atsakovui reikštų faktinį A. L. šeimos bankrotą.

Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė apeliaciniu skundu prašė nuosprendį civilinio ieškinio dalyje dėl 3452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš UAB DK „PZULietuva“ pakeisti – sumažinti neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 1726,40 Lt.

Atsakovo atstovė skunde nurodė, jog draudiko atsakomybė yra sutartini, o ne deliktinė, todėl draudimo kompanija atsako tik prisiimtų įsipareigojimų ribose. Be to, atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad 3452,80 lt. dydžio draudimo suma yra įtvirtinta LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2007-06-11. Minėtu atveju draudimo sutartis buvo sudaryta dar prieš naujosios įstatymo redakcijos įsigaliojimą, o įvykis, kuomet buvo sužalota S. R. vyko 2004-09-08, todėl draudėjai neturi pagrindo išmokėti 3452,80 litų neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, nuteistąjį, civilinio atsakovo atstovą, prašiusius nuteistojo ir civilinio atsakovo atstovo apeliacinius skundus tenkinti, prokurorą, nukentėjusiosios atstovę, prašiusius nuteistojo ir civilinio atsakovo atstovo apeliacinius skundus atmesti, prokurorą prašiusį DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad skundai tenkintini iš dalies.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos (2002 m. įst. red.) BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. J. M. kaltinamas padaręs veiką 2004-09-08, tai yra galiojant 2000 m. rugsėjo 26 d. patvirtintam įstatymu Nr. VIII-1968, įsigaliojusiam 2003 m. gegužės 1 dieną, 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 (galioj. nuo 2003-05-01) redakcijai, kurioje nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas, taip pat, jeigu per tą nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos, senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos; jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja; senaties eiga atsinaujina nito tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą.

Iš paminėto akivaizdu, jog BK 95 str. suformuluota aiški senaties sustojimo sąlyga – padariusio nusikalstamą veiką asmens pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Pasislėpimu nuo tardymo ar teismo laikomi tokie veiksmai, kai padaręs nusikalstamą veiką asmuo pažeidžia jam paskirtos kardomosios priemonės reikalavimus ir šaukiamas neatvyksta į tardymo institucijas. Pažymėtina, jog šie veiksmai, kuriais siekiama išvengti atsakomybės, turi būti tyčiniai. Pasislėpti nuo tardymo ar teismo gali tik toks asmuo, kuriam yra pareikštas kaltinimas dėl padaryto nusikaltimo, arba kuris buvo sulaikytas kaip įtariamasis ir pabėgo iš suėmimo.

Iš baudžiamosios bylos duomenų – dokumentų nuorašų matyti, kad J. M. šaukimas atvykti buvo paruoštas 2005-01-28, jį siunčiant asmeniui J. M., adresu (duomenys neskelbtini), Kowno. Iš šio šaukimo turinio akivaizdu, kad jis buvo kviečiamas atvykti 2005-02-14 kaip liudytojas – nukentėjusysis (T 1 b.l. 59, vertimas T 2 b.l. 45). Šis šaukimas tikėtina, kad J. M. buvo įteiktas (T 1 b. l. 69, vertimas T 2 b.l. 52).

Praėjus beveik dviem mėnesiams, 2005-03-20 buvo priimtas nutarimas J. M. pareikšti kaltinimą (T 1 b. l. 85, 86, vertimas T 2 b. l. 63) , o praėjus 11 dienų 2005-03-31 priimtas nutarimas J. M. atžvilgiu tyrimą sustabdyti (T 1 88, 89, vertimas T 2, b. l. 65) ir 2005-04-22 surašytas nurodymas organizuoti įtariamojo J. M. (lenkų proc. dokumentuose – J. M.) paiešką. Akivaizdu, kad lenkų pareigūnai 2005 m. gegužės 27 d., praėjus daugiau nei 8 mėnesiams dėl J. M., užklausė Įkalinimo įstaigos centrinės valdybos informacijos ir statistikos biurą Varšuvoje, iš kur buvo gautas atsakymas, kad J. M. šalies įkalinimo įstaigoje ar areštinėje nepatalpintas (T 1 b. l. 92, vertimas T 2 b. l. 67).

2007 m. rugpjūčio 2 d. buvo priimtas nutarimas atnaujinti sustabdytą tyrimą (T 1 b. l. 93, vertimas T 2 b. l. 68) ir priimtas nutarimas pakeisti (papildyti) pareikštus kaltinimus J. M. ( T 1 b. l. 95, vertimas (T 2 b. l. 70).

Iš byloje esančių dokumentų, akivaizdu, kad nėra daugiau jokių duomenų, kad J. M. būtų siųsti teismo šaukimai, kad jam pranešta apie pareikštus įtarimus bei kitus procesinius sprendimus. Konstatuojamas tik vieno šaukimo išsiuntimas jam kaip liudytojui- nukentėjusiajam, kurį tikėtina, kad J. M. gavo, ir Lenkijos pareigūnų informacinės institucijos užklausimas savoje valstybėje dėl J. M. įkalinimo. Šios aplinkybės jokia apimtimi nesuponuoja išvados, kad J. M., būdamas Lietuvos Respublikos pilietis, turėdamas savo pastovią gyvenamąją vietą Kaune, Baltijos g. 100-76, slapstėsi nuo Lenkijos pareigūnų.

Kaip matyti iš Lenkijos pareigūnų ruoštų dokumentų, net ir dokumento Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, visuose klaidingai rašoma ne tik J. M. pavardė, bet ir įvairiausiai iškraipytai nurodomas adresas: tiek gatvės pavadinimo, tiek paties namo numerio atžvilgiu: „ulica (duomenys neskelbtini)“, „ulica (duomenys neskelbtini)“, „ulica (duomenys neskelbtini)“. Todėl tikėtina kad nurodžius tokius netikslius adreso variantus kvietimuose atvykti (nors tokių kvietimų byloje neegzistuoja), siuntusieji neturėjo pasikliauti kitos šalies pašto darbuotojų ypatingu entuziazmu, nuovokumu ir išradingumu, ieškant adresato pagal nesamą namą. Atkreipiamas dėmesys, kad nei viename lenkų pirminiame procesiniame dokumente neidentifikuotas J. M. pagal asmens kodą bei nėra nei vieno procesinio dokumento su teisinės pagalbos prašymu Lietuvai dėl J. M. apklausos ar bent jau dėl jo gyvenamosios vietos patikslinimo. Tuo tarpu, lenkų pareigūnai dėl J. M. tik paskelbė formalią paiešką ir atliko vienintelį veiksmą – užsiklausė savo šalies įkalinimo įstaigą.

Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas J. M., įvykdyta 2004 m. rugsėjo 8 d., jis po įvykio buvo pristatytas į ligoninę, iš kurios išrašytas kitą dieną. Jokių duomenų apie J. M. apklausą ar skirtą kokią nors procesinę privartos priemonę byloje nėra. Bylą perdavus Lietuvos Respublikai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, duomenų, kad J. M. pagal jo gyvenamąją vietą būtų nesurastas ar būtų vengęs dalyvavimo procese, nėra, tokių faktų nenustatyta.

Iš išdėstytų aplinkybių, pagrįstai galima konstatuoti, kad J. M. negalėjo žinoti apie jam reiškiamus įtarimus ar jo paiešką. Byloje nėra jokių duomenų, kad jam buvo žinoma apie procesinio statuso liudytojo – nukentėjusiojo pasikeitimą į įtariamojo, apie jo kvietimą į apklausas, ar jam pareikštus įtarimus. BK 95 str. 3 d. pagrindu, negali būti sprendžiama, jog J. M. po 2004-09-08 autoįvykio, išvykdamas iš Lenkijos ligoninės į namus Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), Kaunas, pasislėpė nuo tardymo ar teismo, dėl ko negalima teigti, jog nuo įvardijamos datos senaties eiga buvo sustojusi. Duomenų, kad po įvykio Lenkijos pareigūnų buvo kreiptasi teisinės pagalbos į Lietuvą dėl J. M. gyvenamosios vietos patikslinimo ar dėl procesinių dokumentų pristatymo, kaip jau buvo paminėta, nėra. Todėl dėl paminėtų aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. b) p.p. ( 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigali.2003-05-01red.) pagrindais, J. M. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau kaip 5 metų laiko tarpas, o išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, kad senaties eiga nebuvo sustojusi. Dėl paminėto, Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, baudžiamasis procesas J. M. atžvilgiu nutrauktinas.

Teismas konstatuoja, kad nutraukiant baudžiamąjį procesą, suėjus senaties terminams, kaltinamojo kaltės klausimas nebesprendžiamas, o nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai ir proceso išlaidų atlyginimų klausimai, paliktini nenagrinėtais. Toks teismo sprendimas neprieštarauja įstatymų reikalavimams ir neužkerta nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams ir valstybei galimybės reikalauti patirtos žalos atlyginimo ar proceso išlaidų priteisimo civilinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p., 3 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nuosprendį, kuriuo J. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. (BK 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), ir baudžiamąjį procesą nutraukti, suėjus Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. b) p. p. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 (galioj. nuo 2003-05-01) redakcijai), nustatytiems patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams.

Civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.