Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. M., jo atstovei advokatei Eglei Mockienei, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. M. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimo Kelių patrulių rinktinės, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus m. VPK VP EPT KPR) vyriausiasis patrulis 2008-05-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 849842 (toliau – Protokolas) dėl R. M. padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 123 str. 1 d. ir 123 str. 4 d., nes R. M. 2008-05-19 apie 17.00 val. Kalvarijų – Ozo g., Vilniuje, vairavo (eksploatavo) automobilį Škoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) su papildomai tamsintais plėvele priekiniais šoniniais stiklais, neturėdamas tam specialaus leidimo, taip pat su įrengtais žybčiojančiais švyturėliais su specialiais garso signalais be leidimo (b. l. 7, 34).

Vilniaus m. VPK VP EPT KPR kuopos vadas komisaras inspektorius 2008-05-27 nutarimu Nr. E 849842 (toliau – Nutarimas) R. M., vadovaudamasis LR ATPK 123 str. 1 d., paskyrė administracinę nuobaudą – 125 Lt dydžio piniginę baudą, remdamasis LR ATPK 123 str. 4 d., R. M. paskyrė 150 Lt dydžio piniginę baudą su specialiais garso ir šviesos prietaisų konfiskavimu, bei vadovaujantis LT ATPK 33 str. 2 d. ir 123 str. 4 d., R. M. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 150 Lt dydžio piniginę baudą su specialiais garso ir šviesos prietaisų konfiskavimu (b. l. 35).

Skunde teismui (b. l. 2-4) R. M. prašė Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Paaiškino, kad Nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo neteisėtai surinkti įrodymai, t. y. neteisėtai surašytas Vilniaus m. VPK VP EPT KPR vyresniojo patrulio transporto priemonės techninės apžiūros aktas, nes apžiūra atlikta 2008-05-15 nepradėjus administracinio teisės pažeidimo tyrimo ir nepradėjus administracinės procedūros, numatytos LR viešojo administravimo įstatyme. Laiko, kad administracinės procedūros pradžia turėjo būti laikomas policijos pareigūno A. B. tarnybinis pranešimas. Pažymėjo, kad automobilio techninė apžiūra 2008-05-15 atlikta neturint teisinio pagrindo. Tokią apžiūrą vertina kaip LR ATPK 268 str. nurodytą daiktų patikrinimo apžiūrą, t. y. procesinį veiksmą, kuris atliekamas tik LR įstatymų nustatyta tvarka. Mano, kad dėl daiktų patikrinimo turėjo būti surašytas protokolas arba apie tai įrašyta Protokole ar administracinio sulaikymo protokole. Atkreipė dėmesį, kad techninės apžiūros akte nenurodytas transporto priemonės savininkas ir naudotojas, jam nepranešta apie apžiūros atlikimą bei neįteikta akto kopija, taip pat jame nėra jokios išvados. Pabrėžė, kad byloje esančios fotolentelės yra be datos, todėl jos taip pat negali būti laikomos įrodymais, nes automobilio Škoda Octavia fotografavimas buvo vykdomas neteisėtai patekus į automobilio vidų, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, neturint valdytojo (savininko) sutikimo ir jam nedalyvaujant, t. y. pažeidžiant R. M. teises į asmens privatumą, jo nuosavybę ir LR baudžiamojo proceso kodekso 145, 147 ir 149 str. Vilniaus m. VPK VP EPT KPR būrio vadas 2008-05-19 surašė poėmio aktą, tačiau LR ATPK normos tokio procesinio dokumento nenumato. Tokiais veiksmais policijos pareigūnas pažeidė LR ATPK 268 str. ir LR BK 147 str. reikalavimus. Akcentavo, kad būrio vado 2008-05-19 surašytame transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti rasti techniniai defektai ir sugadinimai skiriasi nuo vyr. patrulio 2008-05-15 techninės apžiūros akte nurodytų, o Nutarime nenurodyta, kuriuo procesiniu dokumentu ramtąsi, vertinant surinktus įrodymus ir priimant nutarimą skirti bauda. Daro išvadą, kad policijos pareigūnų veiksmai renkant įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje buvo neteisėti ir atlikti viršijant jiems suteiktą įstatymo kompetenciją, todėl dokumentai laikytini niekiniais ir nelaikytini įrodymais. Taip pat nurodė, kad R. M., surašant Protokolą, nebuvo supažindintas su Protokolu, nebuvo išaiškintos jam jo teisės ir pareigos, Protokole nėra R. M. parašo. Tuo buvo pažeisti LR ATPK 259 str. ir 272 str. reikalavimai. Teigė, kad protokole yra nurodyti du R. M. padaryti administraciniai teisės pažeidimai, už kurių padarymą atsakomybė numatyta LT ATPK 123 str. 1 d. ir 123 str. 4 d. Laiko, kad buvo pažeistas LR ATPK 259 str., nes už du administracinius teisės pažeidimus turėjo būti surašyti du atskiri administracinio teisės pažeidimo protokolai ir tik po to, vadovaujantis LR ATPK 33 str. jie galėjo būti nagrinėjami kartu. Byloje nėra duomenų, kad buvo apklausti pažeidimo liudytojai, t. y. BĮ UAB „ARX“ darbuotojai, dalyvavę įrodymų rinkimo procese. Nagrinėjant bylą buvo nesurinkti ir neįvertinti visi įrodymai, todėl buvo pažeisti LR ATPK 248, 257 ir 284 str. bei LR ABTĮ 57 str. Mano, kad nurodytų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, todėl priimtas procesinis sprendimas pripažintinas nepagrįstu ir naikintinas.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. ir jo atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai, atsižvelgiant į skunde išdėstytus motyvus ir R. M. teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus (b. l. 74-76). R. M. teismo posėdyje pripažino, kad automobilio Škoda Octavia stiklai yra tamsinti ir papildomai paaiškino, kad automobilyje buvo sumontuota garso ir šviesos įranga, tačiau ji buvo sumontuota ne visiškai, ji negalėjo veikti be valdymo pulto.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 72).

Skundas netenkintinas.

LR ATPK 123 str. 1 d. (2007-12-13 įstatymo redakcija Nr. X-1365) reglamentuota, kad transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.

Pagal LR ATPK 123 str. 4 d. (2007-12-13 įstatymo redakcija Nr. X-1365), transporto priemonių vairavimas su įrengtais antiradarais ar kitokiomis trukdančiomis matuoti greitį arba užfiksuojančiomis matavimo prietaisus techninėmis priemonėmis, taip pat su įrengtais žybčiojančiais švyturėliais ar specialiais garso signalais be leidimo užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų su šių prietaisų konfiskavimu.

Kaip matyti iš nurodytų teisės normų, tiek 123 str. 1 d., tiek 123 str. 4 d. reglamentuotų administracinių teisės pažeidimų sudėtys yra formalios, t. y. tokie teisės pažeidimai, kurie teisės normų pripažįstami padarytais atlikus vien išoriškai konstatuotinus veiksmus, jų padarymo teisės aktai nesieja su kokių nors padarinių atsiradimu. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už anksčiau minėtų administracinės teisės pažeidimų padarymą, pakanka konstatuoti, kad asmuo vairuoja automobilį su vizualiai matomais papildomai plėvele tamsintais automobilio stiklais ir įrengtais žybčiojančiais švyturėliais ar specialiais garso signalais neturėdamas įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo.

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas A. B. parodė, kad 2008 m. vasario mėn. pradžioje buvo gautas pranešimas telefonu apie galimai daromus teisės pažeidimus, t. y. kad Vilniaus mieste važinėja žalios spalvos automobilis Škoda su tamsintais automobilio stiklais ir kai mieste būna piko valandos, naudoja švyturėlius bei garsinį signalą. Išsiaiškinta, kad tai yra privatus automobilis. Po kurio laiko vėl buvo gautas pranešimas telefonu, kad minėtas automobilis yra autoservise. Pasitelkus į pagalbą Vilniaus m. VPK patrulius, nuvyko į „Škoda“ autoservisą, kuriame automobilis ir buvo apžiūrėtas. Serviso direktoriui p. S. pakėlus automobilio variklio dangtį, matėsi, kad automobilyje yra sumontuoti švyturėliai, taip pat sumontuota garsinė įranga. Akivaizdžiai matėsi, kad automobilio stiklai yra papildomai tamsinti. Prie priekinės konsolės kabėjo valdymo pultas. Visa tai buvo nufotografuota iš lauko pusės, nepatenkant į automobilio vidų. Buvo surašytas transporto priemonės apžiūros aktas. Po savaitės buvo pranešta, kad minėtas automobilis išvažiuoja iš autoserviso, Ozo g., Vilniuje, į miestą. Apie tai buvo parnešta patruliuojančių policijos pareigūnų ekipažui sustabdyti šį automobilį ir grąžinti į Škoda autoservisą. Dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, švyturėliai ir garsinė įranga buvo išmontuoti. Pažymėjo, kad duomenų apie teisės pažeidimo pranešėją nėra, nes tai buvo anoniminis pranešimas telefonu.

Teismas pažymi, kad policijos pareigūnas, surašęs Protokolą, Protokole nenurodė, kokius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) punktus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais pažeidė, tačiau tokius policijos pareigūno veiksmus teismas laiko nežymiu Protokolo pildymo pažeidimu, nes Protokole pareigūnas tinkamai nurodė LR ATPK straipsnius, kuriuose numatyta atsakomybė už R. M. padarytus administracinius teisės pažeidimus. Minėti policijos pareigūno atlikti veiksmai nedaro Protokolo pačio savaime neteisėtu ir nepagrįstu.

Vadovaujantis KET 60 p. (KET redakcija galiojusi administracinio teisės pažeidimo padarymo metu), draudžiama eksploatuoti techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Pagal KET 273 p. (KET redakcija galiojusi administracinio teisės pažeidimo padarymo metu), eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti Susisiekimo ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos nustatytus techninius reikalavimus.

Remiantis LR susisiekimo ministro 2003-04-08 įsakymo Nr. 3-241 „Dėl techninių reikalavimų naudojamoms kelių transporto priemonėms“ (toliau – Įsakymas) 616 p. (kodu), automobilio stiklai: 1) turi būti panaudoti konkrečiam modeliui numatyti ir tinkami stiklai; 2) draudžiama tamsinti automobilio priekinį, priekinius šoninius bei priekinių durų stiklus, patenkančius į vairuotojo matomumo lauką į priekį 180 laipsnių kampu. Išimtis numatyta LR vidaus reikalų ministro įsakyme, kad gali būti išduoti leidimai apibrėžtam subjektų ratui ir šie automobiliai eksploatuojami gavus tokį leidimą.

Teismas pabrėžia, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jei akivaizdžiai yra matomas papildomas stiklų tamsinimas plėvele, jokie matavimo prietaisai šiam pažeidimui konstatuoti nėra būtini, tam pakanka ir vizualinės kontrolės, kaip nurodyta ir minėto Įsakymo 616 p. (kode), nes LR ATPK 123 str. 1 d. dispozicijoje kaip viena iš draudžiamų veikų įvardinta transporto priemonių su papildomai užtamsintais be specialaus leidimo stiklais vairavimas. Taikant atsakomybę už šią draudžiamą veiką užtamsinimo lygis reikšmės neturi. Dėl šios priežasties naudoti stiklo skaidrumą matuojančius prietaisus nebūtina. Kai administracinė nuobauda yra skiriama už automobilio su papildomai užtamsintais langais vairavimo faktą, jį įrodinėjant automobilio langų stiklo skaidrumas jokios esminės įtakos neturi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. N12-167-05).

Kaip matyti iš Protokolo ir byloje esančių fotonuotraukų, R. M. vairuojamo automobilio stiklų skaidrumui nustatyti buvo panaudotas stiklo skaidrumą matuojantis prietaisas „Pocket Detective 2.1“ ir nustatyta, kad automobilio stiklų pralaidumas yra 03.2 procento (b. l. 34, 46).

Kaip minėta, tamsinti priekinius šoninius stiklus draudžiama, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo. R. M. tokio leidimo teismui nepateikė, teismo posėdyje pats patvirtino ir pripažino, kad jo vairuojamo automobilio stiklai yra tamsinti. Kad R. M. automobilio stiklai yra papildomai tamsinti plėvele parodė ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas, be to, šį faktą tvirtina ir kiti byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių liudytojas būtų suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teismui abejoti liudytojo parodymais nėra jokio teisinio pagrindo. Taigi teismas konstatuoja, kad R. M. veika yra pagrįstai ir teisėtai kvalifikuota pagal LR ATPK 123 str. 1 d.

Teismas įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat konstatuoja, kad R. M. veikla yra teisėtai kvalifikuota ir pagal LR ATPK 123 str. 4 d., t. y. kad jis vairavo automobilį su įrengtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais be leidimo. Kad automobilyje yra įrengta šviesos ir garso įranga teismo posėdyje pripažino ir pats R. M., šį faktą paliudijo ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas. Teismui R. M. nepateikė leidimo, leidžiančio naudoti žybčiojančius švyturėlius ir specialius garso signalus. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jo automobilis yra priskirtas specialiosioms transporto priemonėms. Teismas kaip nepagrįstus atmeta R. M. paaiškinimus, kad minėta įranga buvo nepilnai įrengta, t. y. ji neveikė be specialaus pulto. Šiuos jo paaiškinimus paneigia byloje esančių rašytinių įrodymų visuma ir liudytojo parodymai, juos teismas laiko pasirinkta R. M. teisinės gynybos priemone.

Teismas kaip nepagrįstus atmeta ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens motyvus dėl policijos pareigūnų tariamai padarytų procesinės teisės normų pažeidimų.

R. M. nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo neteisėtai surinkti įrodymai, t. y. kad nepagrįstai buvo surašytas Vilniaus m. VPK VP EPT KPR vyresniojo patrulio transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kad 2008-05-15 buvo atlikta automobilio techninė apžiūra neturint jokio teisinio pagrindo – apžiūra atlikta nepradėjus administracinio teisės pažeidimo tyrimo ir nepradėjus administracinės procedūros, numatytos LR viešojo administravimo įstatyme, kad administracinės procedūros pradžia turėjo būti laikomas policijos pareigūno A. B. tarnybinis pranešimas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad vykstant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai viešojo administravimo aktai nepriimami, o administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu. Administracinių teisės pažeidimų tyrimas ir nuobaudos skyrimas yra procesinė veikla, kurią reglamentuoja specialus įstatymas – LR ATPK. Administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl LR viešojo administravimo įstatymo nuostatos netaikytinos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-12-15 nutartis Nr. A-4-689/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-05 nutartis Nr. N-1736/2007).

Teismas pastebi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo vada yra informacija, kurioje yra duomenys apie padarytą administracinės teisės pažeidimą. Viena iš vadų pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą yra fizinių asmenų pranešimai, pareiškimai ir skundai.

Byloje nustatyta, kad 2008-05-15 apie 10.00 val. paskambino neprisistatęs asmuo ir pranešė, kad šalies keliuose yra pastebėjęs automobilį Škoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris važinėja su visais tamsintais automobilio stiklais ir periodiškai, kai yra sudėtingos eismo sąlygos, įjungia mėlynos spalvos švyturėlius ir garso signalizaciją, bei nurodė, kad minėtas automobilis yra servise BĮ UAB „ARX“ (b. l. 60-61). Taigi, teismas laiko, kad vada pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą buvo minėto asmens pranešimas apie asmens veiksmus, turinčios administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.

Įvertinęs tai, kas pasakyta anksčiau, teismas daro pagrįstą išvadą, kad policijos pareigūnams buvo teisinis pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą. Todėl 2008-05-15 teisėtai buvo atlikta automobilio techninė apžiūra ir pagrįstai surašytas automobilio techninės apžiūros aktas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) ir kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nė vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tai yra tiek kaltinančias, tiek teisinančias asmenį, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Sprendimas byloje (LR ATPK 287 str.) negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas susideda iš įvairių procesinių veiksmų, skirtų nustatyti pažeidimo aplinkybes, jas užfiksuoti ir tinkamai kvalifikuoti, todėl jos metu labai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti.

Vadovaujantis LR ATPK 256 str., įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Taigi nagrinėjamoje byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, fotonuotraukos, transporto priemonės techninės apžiūros aktai, atliktų darbų aktai ir poėmio aktas yra įstatymo nustatyta tvarka surinkti ir užfiksuoti įrodymai apie aplinkybes, teisiškai reikšmingas bylai teisingai išspręsti. Tai duomenys, kurie priskirtini prie pirminių įrodymų.

Prie antrinių įrodymų yra priskiriamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriuo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal LR ATPK 256 str., protokolas yra vienas iš įrodymų ir tai yra procesinis dokumentas. LR ATPK 259 ir 260 str. numato, kad protokolas surašomas, kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, jį padaręs asmuo ir kiti būtini duomenys. Kadangi šis dokumentas rašomas tik tada, kai žinomos fakto aplinkybės, kada surinkti ir užfiksuoti įrodymai, tai byla nagrinėjama tik protokole suformuluoto kaltinimo apimtimi. Visa tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Neatlikus tyrimo, protokolas neatliktų LR ATPK 256 str. numatytos įrodymo funkcijos, t. y. nebūtų tinkamas įrodymas.

Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimu, kad atlikta transporto priemonės techninė apžiūra, pagal LR ATPK 268 str., laikytina daiktų patikrinimo apžiūra. Tačiau teismas nesutinka su R. M. argumentu, kad dėl daiktų patikrinimo turėjo būti surašytas protokolas arba apie tai įrašyta Protokole ar administracinio sulaikymo protokole.

Pagal LR ATPK 268 str. 5 d., dėl asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo surašomas protokolas arba tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole arba administracinio sulaikymo protokole.

Kaip matyti iš šios teisės normos, joje įstatymų leidėjas nėra imperatyviai nurodęs, kad dėl daiktų apžiūrėjimo privaloma surašyti daiktų patikrinimo protokolą. Minimoje normoje yra įvirtinta alternatyva, t. y. arba surašomas daiktų patikrinimo protokolas arba apie tai pažymima administracinio teisės pažeidimo protokole arba administracinio sulaikymo protokole.

Protokolo, grafoje „Prie protokolo pridedami“ nurodyta, kad pridedama transporto priemonės techninės apžiūros aktas, t. y. Protokole buvo pažymėta, kad buvo atliktas procesinis veiksmas – taikyta procesinė kardomoji priemonė. Transporto techninės apžiūros aktas laikytinas tinkamu dokumentu, kuriuo buvo įforminta automobilio apžiūra, nes R. M. buvo įtariamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, kuris susijęs su techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimu (eksploatavimu).

Atmestini kaip nepagrįsti ir R. M. teiginiai, kad 2008-05-15 techninės apžiūros akte nenurodytas transporto priemonės savininkas ir naudotojas, jam nepranešta apie apžiūros atlikimą bei neįteikta akto kopija, taip pat jame nėra jokios išvados, kad byloje esančios fotolentelės yra be datos, todėl jos taip pat negali būti laikomos įrodymais, nes automobilio Š. O. fotografavimas buvo vykdomas neteisėtai patekus į automobilio vidų, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, neturint valdytojo (savininko) sutikimo ir jam nedalyvaujant, t. y. pažeidžiant R. M. teises į asmens privatumą, jo nuosavybę ir LR baudžiamojo proceso kodekso 145, 147 ir 149 str.

Kaip matyti iš 2008-05-19 A. B. tarnybinio pranešimo, siekiant patikrinti informaciją, kuri 2008-05-15 buvo gauta telefonu iš neprisistačiusio asmens, pasinaudojant Vilniaus m. VPK VP EPT KPR patrulių pagalba, buvo nuvykta į BĮ UAB „ARX“ servisą, kuriame ir buvo rastas anonimo minėtas automobilis, tariamai pažeidinėjantis KET. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad rastas automobilis buvo nufotografuotas ir surašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas, automobilį atrakino serviso darbuotojas (b. l. 60-61). Transporto priemonės techninės apžiūros akte nėra nurodytas automobilio savininkas ar naudotojas, tačiau tai nėra laikytina pažeidimu, nes tuo metu policijos pareigūnai neturėjo jokių duomenų apie automobilio savininką ar naudotoją, tiesiog užfiksavo aplinkybes, reikšmingas tolimesniam administracinio teisės pažeidimo tyrimui. Teismas pažymi, kad transporto priemonės techninės apžiūros aktas nėra laikytinas procesiniu dokumentu, kuriame suformuojamas asmeniui kaltinimas, jame tik fiksuojamos nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės. LR ATPK nenumato, kad toks aktas būtų surašomas dviem egzemplioriais, jo nuorašas įteikiamas asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn.

Pagal LR ATPK 268 str. 4 d., daiktai, rankinis bagažas, bagažas, medžioklės ir žvejybos įrankiai, įgyta produkcija ir kiti daiktai tikrinami paprastai asmens, kurio nuosavybė yra tie daiktai arba jo valdomi, akivaizdoje. Tais atvejais, kai atidėlioti negalima, nurodyti daiktai gali būti patikrinti ir be savininko (valdytojo), dalyvaujant dviem kviestiniams.

Iš byloje esančių 2008-05-15 ir 2008-05-19 transporto priemonės techninės apžiūros aktų matyti, kad 2008-05-15 surašant aktą dalyvavo A. S. (serviso darbuotojas) ir A. Z. (policijos pareigūnas). Surašant 2008-05-19 aktą, dalyvavo (duomenys neskelbtini) V. S. ir (duomenys neskelbtini) A. B., taip pat ir pats R. M..

Taigi visi policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir atlikti laikantis LR ATPK nuostatų. Daiktus patikrinti turi teisę policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktas įstatymo funkcijas, siekiant užkirsti kelią daromiems administracinio teisės pažeidimams.

R. M. taip pat teigia, kad Vilniaus m. VPK VP EPT KPR būrio vadas 2008-05-19 surašė poėmio aktą, tačiau LR ATPK normos tokio procesinio dokumento nenumato. Tokiais veiksmais policijos pareigūnas pažeidė LR ATPK 268 str. ir LR baudžiamojo proceso kodekso 147 str. reikalavimus.

LR ATPK 269 str. 1 d. nustatyta, kad sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima šio kodekso 266 ir 268 straipsniuose numatytų organų pareigūnai. Pagal LR ATPK 269 str. 3 d., daiktų ir dokumentų paėmimo atveju surašomas jų paėmimo protokolas arba tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo, asmens apžiūros, daiktų patikrinimo ar administracinio sulaikymo protokoluose.

Kaip matyti iš Protokolo, grafoje „Prie protokolo pridedami“ nurodyta, kad pridedama poėmio aktas, t. y. Protokole taip pat buvo pažymėta, kad buvo atliktas procesinis veiksmas – taikyta procesinė kardomoji priemonė. Poėmio aktas laikytinas tinkamu dokumentu, kuriuo buvo įformintas daiktų paėmimas.

Kaip nepagrįstus teismas vertina ir R. M. argumentus, kad būrio vado 2008-05-19 surašytame transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti rasti techniniai defektai ir sugadinimai skiriasi nuo vyr. patrulio 2008-05-15 techninės apžiūros akte nurodytų, o Nutarime nenurodyta, kuriuo procesiniu dokumentu remtasi, vertinant surinktus įrodymus ir priimant nutarimą skirti bauda, kad policijos pareigūnų veiksmai renkant įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje buvo neteisėti ir atlikti viršijant jiems suteiktą įstatymo kompetenciją, todėl dokumentai laikytini niekiniais ir nelaikytini įrodymais, nes šiuos jo teiginius paneigia rašytinė bylos medžiaga. Iš minėtų transporto priemonės techninės apžiūros aktų turinio matyti, kad juose užfiksuotos faktinės aplinkybės yra identiškos, t. y. užfiksuota, jog automobilyje yra įrengti mėlynos spalvos švyturėliai, specialus garso signalas ir valdymo bei maitinimo blokas, taip pat, kad automobilio priekiniai stiklai yra papildomai užtamsinti, skiriasi tik jų formulavimas, nes minimas aplinkybes užfiksavo skirtingi policijos pareigūnai.

R. M. nurodė ir tai, kad surašant Protokolą, jis nebuvo supažindintas su Protokolu, nebuvo išaiškintos jam jo teisės ir pareigos, Protokole nėra R. M. parašo, todėl tuo buvo pažeisti LR ATPK 259 str. ir 272 str. reikalavimai.

Visus šiuos R. M. motyvus paneigia Protokole esantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parašas. Vadovaujantis LR generalinio komisaro 2007-06-04 įsakymo Nr. 5-V-375 „Dėl kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 26.14 ir 26. 15 p., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parašydamas patvirtina, kad jam pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pasirašydamas protokolo grafoje „Su protokolu susipažinau, protokolo kopiją (nuorašą) gavau, teisės ir pareigos, nurodytos LR ATPK 272 str., man išaiškintos“ patvirtina protokole nurodytų asmens duomenų teisingumą bei sutikimą, kad jie būtų tvarkomi byloje. Protokole nėra nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsisakė pasirašyti protokole atitinkamose grafose. Taigi teismas daro pagrįstą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parašas, esantis Protokole, liudija, jog jis su Protokolu yra supažindintas, kad jam yra išaiškintos visos jo teisės ir pareigos. Taigi anksčiau nurodyti R. M. argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

R. M. tiek skunde nurodė, tiek teismo posėdyje teigė, kad protokole yra nurodyti du R. M. padaryti administraciniai teisės pažeidimai, už kurių padarymą atsakomybė numatyta LT ATPK 123 str. 1 d. ir 123 str. 4 d. bei laiko, kad buvo pažeistas LR ATPK 259 str., nes už du administracinius teisės pažeidimus turėjo būti surašyti du atskiri administracinio teisės pažeidimo protokolai ir tik po to, vadovaujantis LR ATPK 33 str. jie galėjo būti nagrinėjami kartu.

Teismas pažymi, kad R. M. padarytų administracinių teisės pažeidimų atskirti laike neįmanoma, nes jie buvo daromi vienu metu, be to, juos jungia pagrindinis objektyvusis požymis – transporto priemonės vairavimas. Taigi nagrinėjamu atveju yra teisės pažeidimų, numatytų 123 str. 1 d. ir 123 str. 4 d. idealioji sutaptis.

LR ATPK 33 str. 2 d. yra numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), nagrinėjamu atveju, pagal LR ATPK 225 str., policija, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą.

Teismas, įvertinęs minėtą įstatymo nuostatą, daro išvadą, kad iš tikrųjų šioje normoje yra numatytas nuobaudų skyrimas esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai. Teisės teorijoje ir praktikoje yra skiriamos dvi nusikaltimų (pažeidimų) sutapties rūšys: idealioji sutaptis (tai atvejis, kai pažeidėjas viena veika tuo pačiu metu padaro du pažeidimus, numatytus skirtingose LR ATPK normose) ir realioji sutaptis (tai atvejis, kai asmuo keliais savarankiškais veiksmais, skirtingu metu padaro du ar daugiau pažeidimų, numatytų skirtinguose LR ATPK straipsniuose ir nė už vieną iš jų jam dar nebuvo paskirta administracinė nuobauda). Be to, įstatymo leidėjas numatė imperatyvą administracines nuobaudas subendrinti, kai yra padaryti keli administraciniai teisės pažeidimai, kurių bylas nagrinėja tas pats organas. Taip pat pabrėžia, kad teismų praktikoje yra pripažįsta, kad idealiąją sutaptį sudarančių pažeidimų, t. y. iš esmės vieno teisei priešingo poelgio, išskaidymas turėtų neigiamos įtakos pažeidėjo atsakomybei, nes šiuo atveju būtų dirbtinai išskaidytas vienas poelgis (transporto priemonės vairavimas, pažeidžiant nustatytas taisykles) ir už idealiąją sutaptį sudarančius pažeidimus asmuo būtų baudžiamas skirtingais nutarimais, tokiu būdu negalint skirti subendrintą nuobaudą pagal LR ATPK 33 str. 2 d.

Kaip nepagrįstus teismas atmeta R. M. teiginius, jog byloje nėra duomenų, kad buvo apklausti pažeidimo liudytojai, t. y. BĮ UAB „ARX“ darbuotojai, dalyvavę įrodymų rinkimo procese. Teismo nuomone, R. M. minimi BĮ UAB „ARX“ darbuotojai, kurie atliko švyturėlių ir garsinės sistemos išmontavimo darbus, nelaikytini asmenimis, kuriems galėjo ar gali būti žinomos kokios nors nagrinėjamos bylos aplinkybės, nes šie asmenys atliko savo darbines funkcijas. Šie darbuotojai tiesiog dalyvavo įrodymų rinkimo procese.

Apibendrinęs tai, kas pasakyta anksčiau, teismas daro pagrįstą išvadą, kad policijos pareigūnai, nagrinėdami R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, įstatymo nustatyta tvarka tinkamai surinko ir neįvertino visus administracinio teisės pažeidimo medžiagoje esančius rašytinius įrodymus, todėl nebuvo pažeisti LR ATPK 248, 257 ir 284 str., kaip teigia R. M.. R. M. argumentai dėl netinkamo įrodymų surinkimo ir vertinimo atmestini kaip nepagrįsti ir neteisėti.

Atmestini kaip nepagrįsti ir R. M. motyvai dėl nurodytų tariamų LR baudžiamojo proceso kodekso 145, 147 ir 149 str. reikalavimų pažeidimų, nes administracinio teisės pažeidimo bylos tyrime nėra taikytinos minėtos LR baudžiamojo proceso kodekso reglamentuojamos teisės normos. Administracinių teisės pažeidimo bylų tyrimą reglamentuoja LR ATPK. Administracinių teisės pažeidimų bylose yra taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklė ir laikomasi pagrindinių baudžiamosios teisės principų.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (LR ATPK 257 str.). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, galimos versijos, kada įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LR ABTĮ 57 str. 6 d.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima (LR ATPK 250 str.)

Byloje esantys rašytiniai įrodymai: Protokolas (b. l. 34), 2008-05-19 atliktų darbų aktai (b. l. 37, 38, 63), Fotonuotraukos (b. l. 39-52), 2008-05-15 ir 2008-05-19 policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (55, 56, 60, 62), 2008-05-15 ir 2008-05-19 transporto priemonės techninės apžiūros aktai (57, 64), 2008-05-19 poėmio aktas (b. l. 58), duomenys apie KET (65), R. M. teismo posėdyje duoti paaiškinimai ir teismo posėdyje apklausto liudytojo A. B. parodymai patvirtina, kad R. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 str. 1 d. ir 123 str. 4 d.

Byloje R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į ištirtų rašytinių įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir į bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti skundžiamą Nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 1 p., 3 ir 4 d., 128 str. ir 129 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

n u t a r ė:

R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės kuopos vado komisaro inspektoriaus 2008-05-27 nutarimą Nr. E 849842, kuriuo R. M., vadovaujantis LR ATPK 123 str. 1 d., paskirta administracinė nuobauda – 125 Lt dydžio piniginė bauda, remiantis LR ATPK 123 str. 4 d., R. M. paskirta 150 Lt dydžio piniginė bauda su specialiais garso ir šviesos prietaisų konfiskavimu, bei vadovaujantis LT ATPK 33 str. 2 d. ir 123 str. 4 d., R. M. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 150 Lt dydžio piniginė bauda su specialiais garso ir šviesos prietaisų konfiskavimu, palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.