Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, nedalyvaujant ieškovės AB LESTO atstovui, dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovui M. B., nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Nemuno būstas“ atstovui, nedalyvaujant tretiesiems asmenims E. V., A. R., K. J., L. P., R. A., A. Š., M. K., V. D., E. M., L. J., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB LESTO ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims UAB „Nemuno būstas“, E. V., A. R., K. J., L. P., R. A., A. Š., M. K., V. D., E. M., L. J. dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Duomenis apie suvartotą elektros energiją tokiu atveju teikia ir atskiroms patalpoms paskirsto daugiabučio namo administratorius. Dėl šių duomenų teikimo 2004 m. kovo 9 d. pasirašyta sutartis tarp AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (kurios teisių perėmėja yra ieškovė) ir UAB „Būsto administravimo agentūra“ (kurios teisių perėmėja yra trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“). Rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems butams, esantiems adresu Partizanų g. 5, Kaune su ieškove sudaryta nebuvo. Tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nėra sudaryta sutartis arba vartotojo nustatyti neįmanoma, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto savininkas. Nurodyta aplinkybė yra pagrindas įsiskolinimo sumą priteisti iš atsakovės.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį (b.l. 116-123) ir teismo posėdžių metu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios adresu Partizanų g. 5-504, Partizanų g. 5-505, Partizanų g. 5-509, Partizanų g. 5-524, Partizanų g. 5-527, Kaune nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Sutarties su AB LESTO dėl elektros energijos tiekimo nurodytoms patalpoms Kauno miesto savivaldybė nėra sudariusi. CK 6.388 str. 1 d. nurodyta, jog abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.388 str. 2 d. numatyta, kad atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita. CK 6.384 str. 1 d. numatyta, jog jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Vadinasi, su Kauno miesto savivaldybe, kaip juridiniu asmeniu privalėjo būti sudaryta rašytinė paslaugų tiekimo-naudojimo sutartis, jei ieškovas laikė Kauno miesto savivaldybę elektros energijos vartotoja, kadangi LR CK 6.384 str. 1 d. prasme elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis gali nebūti rašytinės formos, tik jei abonentas yra fizinis asmuo. Tuo tarpu, remiantis nurodyta Civilinio kodekso norma, laikytina, kad su gyvenamosios patalpos nuomininkais - fiziniais asmenimis - sutartis gali būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais, t.y. šiems asmenims vartojant ieškovo tiekiamą energiją, kas sudaro pagrindą teigti, jog šie fiziniai asmenys ir turi atsakyti pagal ieškinio reikalavimą. Pažymėtina, kad ieškovei AB „LESTO" buvo ir yra gerai žinoma, jog ieškinyje nurodytais adresais gyvena nuomininkai, - dar daugiau, ieškovė būtent nuomininkus laikė atsakingais dėl įsiskolinimų už suvartotą elektros energiją bendrosioms namo reikmėms. Pažymėtina, ir ieškovui yra žinoma, jog savivaldybė, sudarydama bendrabučio gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, veikia kaip rūpestingas ir atidus šeimininkas ir visuomet aptarė ir aptaria atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarką: sutartyse yra nurodyta nuomininko pareiga mokėti mokesčius už komunalines paslaugas. Analogiška nuomininko pareiga įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.584 str. Atsižvelgiant į tai, kad bendrabučio gyvenamųjų patalpų nuomininkai, gyvenę/gyvenantys gyvenamosiose patalpose adresais Partizanų g. 5-504, 505, 509, 527 Kaune, ir, atitinkamai, naudojosi šioms patalpoms teikiamomis paslaugomis, bei į tai, kad pagal sutartis įsipareigojo mokėti mokesčius, šių įsipareigojimų nevykdė, manytina, jog šioje byloje tinkamais atsakovais ir yra šių gyvenamųjų patalpų nuomininkai. Nors ieškovė nepateikė tarp ieškovės ir aukščiau nurodytų gyvenamųjų patalpų nuomininkų sudarytos atsiskaitymo už elektros energiją sutarties, tačiau šalių veiksmai rodo, kad tarp jų buvo susiklostę prievoliniai teisiniai (elektros energijos tiekimo - vartojimo) santykiai, t. y. ieškovė tiekė elektros energiją, o tretieji asmenys elektros energiją vartojo. Nesant rašytinių elektros energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų, sutartys laikomos sudarytos konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas. Naudojant tiektą elektros energiją, tretiesiems asmenims E. V., A. R., K. J., L. P., R. A., A. Š., M. K., V. D., E. M., L. J., o ne atsakovei atsiranda pareiga už ją mokėti sąskaitose nurodytais terminais, tačiau tretieji asmenys savo prievolės reguliariai mokėti už suvartotą elektros energiją nevykdė. Atsakovas nurodo, kad visos atsiliepime nurodytos aplinkybės, paneigia ieškovės argumentus dėl nuomininkų atleidimo nuo skolos mokėjimo už jų pačių suvartotą elektros energiją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į aukščiau nurodytus argumentus, teisės aktus, sudarytas savivaldybės bendrabučio gyvenamosios patalpos nuomos sutarčių sąlygas bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiga mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpas, jų eksploatavimą, komunalinius ir kitus mokesčius išlieka gyvenamųjų patalpų naudotojams, o ne savininkui, todėl laikytina, kas ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Paaiškėjus aplinkybei, kad apie teismo posėdį trečiajam asmeniui V. D. nėra pranešta, 2014-09-18 teismo nutartimi civilinės bylos Nr. 2-12019-451/2014 nagrinėjimas atnaujintas (137-139, b.l.). Apie įvyksiantį 2014-10-06 teismo posėdį tretiesiems asmenims E. V., A. R., K. J., L. P., R. A., A. Š., M. K., V. D., E. M. pranešta viešo paskelbimo būdu. Tretieji asmenys E. V., A. R., K. J., L. P., R. A., A. Š., M. K., V. D., E. M., atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų negauta. Teismo posėdyje byla išnagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė tiekia elektros energiją butams, esantiems adresu Partizanų g. 5-504, Partizanų g. 5-505, Partizanų g. 5-509, Partizanų g. 5-524, Partizanų g. 5-527, Kaune, kurie nuo 2002 metų nuosavybės teise priklauso atsakovei, atsakovė su trečiaisiais asmenimis yra sudariusi nuomos sutartis, pagal kurias tretiesiems asmenims E. V., A. R., K. J., L. P., R. A., A. Š., M. K., V. D., E. M., L. J. butai išnuomoti kaip socialiniai būstai, nuomininkai įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus administruoja trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“. Remiantis ieškovės pateiktais paskaičiavimais nustatyta, kad butui adresu Partizanų g. 5-504, Kaune už laikotarpį nuo 2006 m. vasario 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. buvo priskaičiuota 1864,97 Lt įsiskolinimo už elektros energiją suma, butui adresu Partizanų g. 5-505, Kaune už laikotarpį nuo 2006 m. vasario 20 d. iki 2011 m. sausio 23 d. buvo priskaičiuota 2320,14 Lt, butui adresu Partizanų g. 5-509, Kaune už laikotarpį nuo 2006 m. vasario 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. buvo priskaičiuota 1720,38 Lt skola, butui adresu Partizanų g. 5-524, Kaune už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. buvo priskaičiuota 2226,37 Lt skola, butui adresu Partizanų g. 5-527, Kaune už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 14 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. buvo priskaičiuota 1904,70 Lt skola (b.l.29-59). Ginčo dėl to, jog rašytinė sutartis dėl elektros energijos šiems butams tiekimo nebuvo sudaryta, taip pat dėl paskaičiuoto įsiskolinimo dydžio, byloje nėra. Byloje keliamas klausimas dėl to, iš ko - nuomininko ar savininkės – energijos tiekėjas gali reikalauti apmokėti už butui tiekiamą elektros energiją.

Energijos pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimas nepateiktas ir Elektros energetikos įstatyme, todėl taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau- Taisyklės). Taisyklių 96 punktas numato, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Iš šios normos formuluotės matyti, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutartis su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Pagal Taisyklių 97 punktą tuo atveju, jei Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad patalpų, kuriose vartojama elektros energija, savininkas privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju visais atvejais, kai su elektros energijos tiekėju nėra sudaryta rašytinė sutartis arba neįmanoma nustatyti vartotojo. Taisyklių 18 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi, daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo – pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Taigi pagal teismų praktiką nuomininko faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013), tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis aiškinimas nereiškia, jog nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje AB „LESTO“ v. A. T., I. T., V.T., A.T., bylos Nr. 3K-3-200/2014). Tokia jo pareiga gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių. Nagrinėjamoje byloje ginčas sprendžiamas tarp elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei pirkėjo. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju. Pažymėtina, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose – teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos ūkio subjektams dėl veiksmų asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams.

Nagrinėjamoje byloje duomenų apie tai, kad atsakovei priklausančių butų nuomininkai būtų sudarę rašytinę elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove, nėra. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas, kuris ir privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju. Atsakovės argumentai išsakyti teismo posėdžio metu, kad ji negali atsakyti už nuomininko prievoles, kadangi ieškovės paslaugomis nesinaudojo, ieškinio reikalavimų pagrįstumo neįtakoja. Nuomininko pareiga atsiskaityti už suvartotą elektros energiją gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių, tačiau nagrinėjamoje byloje analizuojami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).

Šiuo aspektu reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, jog galiojančia nuomos sutartimi nustačius nuomininkės prievolę sudaryti sutartis su elektros energijos tiekėjais ir pareigą mokėti už elektros energiją (nuomos sutarčių 5.3.1.3, 5.5 punktai), kartu buvo nustatyta ir pareiga per vieną mėnesį pateikti nuomotojui atitinkamos sutarties originalą ar patvirtintą kopiją (nuomos sutarties 5.4 punktas). Tokios sutartinės nuostatos patvirtina, jog atsakovė, suvokdama tinkamo elektros energijos pirkimo - pardavimo teisinio santykio įforminimo reikšmę, turėdama galimybę kontroliuoti nuomininkės veiksmus, nesiėmė praktinių veiksmų, kuriais būtų užtikrinta atsakovės, kaip gyvenamųjų patalpų savininkės, teisių apsauga (neišreikalavo, kad nuomininkė vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus).

Kartu dėmesys atkreiptinas į tai, jog suvokdama teisės aktais sukurtą teisinį reguliavimą, atsakovė pati privalėjo domėtis, kaip vykdomi su komunalinių mokesčių mokėjimu susiję įsipareigojimai. Be to, net ir sužinojusi apie įsiskolinimo sumą atsakovė jo nepadengė, visa apimtimi ginčija jos atžvilgiu reiškiamą reikalavimą. Atsakovės nurodytą aplinkybę, jog nuomos sutarties sudarymas yra atsakovės pareiga, tuo tarpu nuomininko nesudarymas sutarties su elektros energijos tiekėju ir neatsiskaitymas už tiekiamą elektros energiją nelaikytinas priežastimi nuomos santykiams nutraukti, teismas taip pat vertina kaip nepaneigiančią atsiradusios prievolės ieškovės atžvilgiu. Kadangi, kaip minėta, atsakovė negalėjo nesuvokti jai tenkančios teisės aktuose įtvirtintos pareigos, ji privalėjo imtis administracinių veiksmų šios pareigos apimčiai kontroliuoti, kurie gali būti siejami tiek su nuomininkų prisiimtų įsipareigojimų vykdymo kontrole, tiek ir su glaudesnio bendradarbiavimo su ieškove, nukreipto į operatyvų informacijos gavimą, iniciavimu. Laikydamasi pozicijos, jog jos pareigą lemia nelogiškas teisinis reglamentavimas, atsakovė galėjo inicijuoti tokio reglamentavimo pakeitimus arba reikalauti kompensuoti su teisinio reglamentavimo niuansais susijusias išlaidas. Nagrinėjamoje byloje išdėstytą atsakovės poziciją teismas vertina kaip nepagrįstą siekį su atsakovės įgyvendinama socialine funkcija susijusią riziką, jog socialinio būsto nuomininkai nevykdys nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apmokėti už komunalines paslaugas, perkelti su nuomos santykiais nesusijusiam subjektui- elektros energijos tiekėjui.

Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pakankamą pagrindą ieškinio reikalavimui dėl skolos priteisimo patenkinti.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodyta aplinkybė vertintina kaip pagrindas tenkinti ir ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 226,00 Lt žyminis mokestis (CPK 80, 82, 93 str.).

Iš atsakovės valstybei taip pat priteistinas teismo patirtų 26,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AB LESTO, į. k. 302577612, Žvejų g. 14, Vilnius, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319, Laisvės al. 96, Kaunas, 10 036,56 Lt (dešimt tūkstančių trisdešimt šeši litai, 56 ct) skolą už suvartotą elektros energiją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 036,56 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 226,00 Lt (du šimtus dvidešimt šešis litus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319, Laisvės al. 96, Kaunas, 26,00 Lt (dvidešimt šešis litus, 00 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis- „išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.