- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-05
- Bylos Nr.
- 2S-540-544/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00469-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., Nacionalinei Žemės ūkio tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-540-544/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) D. S. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-569-434/2014 pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą, esant suinteresuotiems asmenims R. S. ir Nacionalinei Žemės ūkio tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. S. su pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina O. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo tetos A. D. mirties 2004-04-16 priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad A. D. buvo suprojektuoti asmeninio naudojimo žemės sklypai, kuriuos naudojo ir įdirbo jo motina ir po A. D. mirties, todėl dabar, kai mirė ir jo motina O. S., o jis priėmė jos palikimą, jam būtų perėjusi ir teisė nuomoti suprojektuotus asmeninio ūkio žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-4).
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2014-05-26 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. S. pareiškimą. Teismas nustatė, kad A. D., kuri mirė (duomenys neskelbtini), 2000 m. buvo suprojektuoti nuomoti iš valstybės asmeninio ūkio žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau valstybinės žemės nuomos sutartys dėl žemės naudojimo nebuvo sudarytos. Kadangi suprojektuotų žemės sklypų nuomos sutartys su A. D. nebuvo sudarytos, todėl po jos mirties neatsirado ir paveldėjimas į nuomos teisę. Pareiškėjo pareiškime nurodyto fakto nustatymas nesukurs jam jokių teisinių padarinių, todėl atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 444 str. 1 d.) (b. l. 22-23).
Šalies argumentai
Pareiškėjas (apeliantas) D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2014-05-26 nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nutartis tik formaliai teisinga, nes priimta neatsižvelgiant į visas bylos aplinkybes bei kitų normatyvinių aktų nuostatas. Žemės sklypai A. D. suprojektuoti dar 2000 metais, jie buvo atmatuoti ir pažymėti natūroje ir jais buvo leista naudotis. LRV 2003-02-18 nutarimo Nr. 236 „Dėl Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos" ( 2011-02-02 nutarimo Nr. 139 redakcija ) 2, 13 p. nustato, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus parduoda ir išnuomoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o žemės ūkio paskirties žemės nuomos organizatorius yra teritorinis jo padalinys. Pareiškime teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotu asmeniu nurodė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyrių. Mano, kad nuspręsti, ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjui, galima tik bylą nagrinėjant iš esmės ir su suinteresuotu asmeniu išsiaiškinus, dėl kokių priežasčių su A. D. nebuvo sudaryta valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis, kas dėl to kaltas, ar ji buvo praradusi teisę į žemės sklypų nuomą teisę ir ar tokią teisę yra praradę ir jos įpėdiniai (b. l. 26-27).
Atskirasis skundas tenkintinas, Biržų rajono apylinkės teismo 2014-05-26 nutartis naikintina, o pareiškėjo D. S. pareiškimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto priėmimo klausimą, nevisiškai tinkamai įvertino pareiškėjo prašymo esmę, jo juridinę reikšmę bei nurodomas aplinkybes, todėl jau šioje pradinėje bylos proceso stadijoje nepagrįstai konstatavo, jog toks pareiškimas teisme nenagrinėtinas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo grąžintinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Teismas, spręsdamas pareiškimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareikštas pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111, 113 str., 447 str., bet ir privalo ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t. y. ar jis turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. CPK 444 str. 2 d. pateiktas nebaigtinis sąrašas bylų, kuriose teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Minėto straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, todėl pareiškėjo D. S. pareiškimas nagrinėtinas teisme. CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia tvarka, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyvios, todėl, jei nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.
Nagrinėjamoje byloje teismas, atsisakydamas priimti minėtą pareiškimą, teisingai nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. D., kuri mirė (duomenys neskelbtini), 2000 m. buvo suprojektuoti nuomoti iš valstybės 2,80 ha bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau valstybinės žemės nuomos sutartys dėl žemės naudojimo nebuvo sudarytos, todėl po A. D. mirties galimiems įpėdiniams neatsirado teisė paveldėti nuomos teisę į minėtus sklypus ir šia prasme pareiškėjo pareiškime nurodyto fakto nustatymas nesukurtų teisinių pasekmių. Tai iš tikrųjų sudarytų teisėtą ir pagrįstą pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 str. 2 d. 1 p., 444 str. 1 d. pagrindais. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina po tetos mirties priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, ne dėl to, kad siekia paveldėti nuomos teisę pagal minėtų sklypų nuomos sutartis, bet dėl to, kad siekia paveldėti teisę sudaryti nuomos sutartį ar sutartis dėl valstybei priklausančių Panevėžio apskrities viršininko 2000-04-14 įsakymu Nr. 645 ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio seniūnijos Germaniškio kadastrinėje vietovėje“ suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 2 d.). Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (3 d.). LR Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 „Dėl Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 5 punkte nustatyta, kad, mirus žemės sklypo naudotojui, teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį įgyja jo įpėdiniai. Todėl pareiškimo priėmimo stadijoje nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamo pagrindo padaryti vienareikšmę išvadą, jog juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, nes nėra paveldimo turto ir paveldėtinų turtinių teisių. Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatyti duomenys sudaro teisinį pagrindą naikinti skundžiamą nutartį, kaip nepagrįstą dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, perduodant pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 str.).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo D. S. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Biržų rajono apylinkės teismui.