Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-330-518/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-16
Bylos Nr.
1A-330-518/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Žukauskas, Valdimaras Bavėjanas, Elena Vainienė
Nuteistasis
T. M. D.
Advokatai
Girdutis Vainius
Baudžiamoji byla Nr. 1A-330-518/2017
Teismo proceso Nr. 1-04-1-00412-2013-9
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.17.1.3.; 1.2.23.1.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.5.; 2.4.6.1.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,nuteistajam T. M. D.,gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. D. gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir 259 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir nuteistas:

- pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2013 m. lapkričio 15 d. veika) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2014 m. gegužės 2 d. veika) laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. M. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. M. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be bausmės vykdymo institucijos sutikimo, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. M. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto momento neteisėtai laikė be tikslo parduoti ar kitaip platinti 3,7557 g narkotinių medžiagų – kanapių dervos, ir 0,1477 g psichotropinių medžiagų – MDMA (3,4-methylenedioxy-N-methylamphetamine), kuriose yra 0,0803 g gryno MDMA (54,4 %), kol šias narkotines ir psichotropines medžiagas kratos metu 2014 m. gegužės 2 d., 08.45 val., paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

2. Taip pat T. M. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

2013 m. lapkričio 15 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų Kinijos Liaudies Respublikoje, internetinėje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai įgijo, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 23,691 g psichotropinių medžiagų – bk-MDMA (metilonas, 2-metilamino-1-(3-4-metilendioksifenil) propan-1-onas), kurių sudėtyje yra 17,0575 g grynos (72,0 %) psichotropinės medžiagos – bk-MDMA, bei 9,565 g psichotropinės medžiagos – 4-FMA, kurios grynasis kiekis nenustatytas, ir nurodė pardavėjui šias psichotropines medžiagas išsiųsti pašto siunta jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, adresu.

3. Taip pat T. M. D. nuteistas už tai, kad įvykdė psichotropinių medžiagų kontrabandą, o būtent:

2013 m. lapkričio 15 d. internetinėje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Kinijos Liaudies Respublikoje, neteisėtai įgijo 23,691 g psichotropinių medžiagų – bk-MDMA (metilonas, 2-metilamino-1-(3-4-metilendioksifenil) propan-1-onas), kurių sudėtyje yra 17,0575 g grynos (72,0 %) psichotropinės medžiagos – bk-MDMA, bei 9,565 g psichotropinės medžiagos – 4-FMA, kurios grynasis kiekis nenustatytas, nurodęs pardavėjui šias nupirktas psichotropines medžiagas pašto siunta atsiųsti jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, adresu, bei pardavėjui vykdant šį nurodymą ir iš Kinijos Liaudies Respublikos į Lietuvos Respubliką gabenant siuntą Nr. 565755422653 su minimomis psichotropinėmis medžiagomis, T. M. D., neturėdamas leidimo ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodyta, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams, 2013 m. lapkričio 20 d. iš Kinijos Liaudies Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą, esantį Rodūnios kelias g. 18, Vilniuje, gabeno 23,691 g psichotropinių medžiagų – bk-MDMA (metilonas, 2-metilamino-1-(3-4-metilendioksifenil) propan-1-onas), kurių sudėtyje yra 17,0575 g grynos (72,0 %) psichotropinės medžiagos – bk-MDMA, bei 9,565 g psichotropinės medžiagos – 4-FMA, kurios grynasis kiekis nenustatytas.

Šalies argumentai

4. Nuteistojo T. M. D. gynėjas advokatas Girdutis Vainius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį, kurioje T. M. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2013 m. lapkričio 15 d.) ir priimti naują nuosprendį – išteisinti T. M. D. kaip nepadariusį veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kitą Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį prašoma palikti nepakeistą.

4.1. Apeliantas neginčija Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalies, kuria T. M. D. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis 2014 m. gegužės 2 d., tačiau teigia, kad T. M. D. dėl 2013 m. lapkričio 15 d. nusikalstamos veikos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas nepagrįstai. Skunde nurodoma, kad nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistasis padarė minimas nusikalstamas veikas, t. y. nenustatytos pagrindinės T. M. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės, sudarančios pagrindą baudžiamajai atsakomybei kilti, o būtent, kad T. M. D. surado kaltinime nurodytą internetinę svetainę, savo vardu užsisakė psichotropines medžiagas, sumokėjo už jas, nurodė jų pristatymo adresą ir tokiu būdu šias medžiagas atsisiuntė, kadangi vien to, kad ant siunčiamo voko buvo nurodytas nuteistojo T. M. D. vardas ir pavardė, gyvenamosios vietos adresas, savaime nepatvirtina nuteistąjį atlikus minėtus veiksmus. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo bylos aplinkybes, teismo išvados paremtos tik prielaidomis, kai apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis yra draudžiama, taip pat asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar abejonių keliančiais duomenimis, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teigiama, kad kaltinantiems ir teisinantiems įrodymams yra keliami skirtingi reikalavimai, kadangi kaltinantys įrodymai turi neginčytinai patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes, tuo tarpu teisinantiems įrodymams pakanka to, kad jie sukeltų abejonių kaltinančių įrodymų pagrįstumu.

4.2. Gynėjas nurodo, kad T. M. D. nuo pat pradžių, dar 2014 m. gegužės 2 d. jo namuose vykusios kratos metu, teigė laukęs 2014 m. balandžio 12 d. iš Kinijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ užsisakytos energetinę ir imuninę sistemą stiprinančios medžiagos – modafinilo siuntos. Ši medžiaga Lietuvos Respublikoje nepriskiriama prie narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir už jos įsigijimą ir atsigabenimą baudžiamoji atsakomybė nėra numatyta. Vėlesnių apklausų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu T. M. D. laikėsi tos pačios pozicijos. Kadangi laukė minėtos siuntos, todėl T. M. D. neturėjo jokio pagrindo atsisakyti 2014 m. gegužės 2 d. muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojų jam atgabento siuntinio, kurį priėmė, priimdamas pasirašė ir nereiškė jokių nusiskundimų ar pastabų dėl siuntinio turinio ar galimo pristatymo ne tuo adresu. Apelianto tvirtinimu, byloje surinkti įrodymai nuteistojo parodymų nepaneigia, netgi priešingai, juos patvirtina.

4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų veiksmus gaunant, laikant ir perduodant siuntą T. M. D.. Bylos nagrinėjimo metu apklausti pareigūnai A. A., K. N., L. Mo. parodė, kad atvykus pas T. M. D. į namus, šiam prisistatė ne Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnais, o pašto skyriaus darbuotojais. Šiuos pareigūnų veiksmus nuteistojo gynėjas vertina kaip provokacinius. Be to, K. N. negalėjo tiksliai paaiškinti, kaip siuntos atidaromos ir kokie veiksmai su jomis atliekami po jų atidarymo. Jo teigimu, atidarant siuntą dalyvauja siuntų pristatymo įmonės atstovas, bet nagrinėjamoje byloje jis nepasirašė siuntos patikrinimo akto. Taigi, iš esmės siuntos turinį nustatė tik siuntą atidaręs muitinės pareigūnas. Iš bylos medžiagos negalima nustatyti ir to, kur ir kokiomis sąlygomis buvo laikoma sulaikyta medžiaga iki jos perdavimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams, to paaiškinti negalėjo ir teisme apklausti pareigūnai. Taigi, byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo perduota būtent ta medžiaga, kuri ir buvo atsiųsta iš Kinijos nuteistojo vardu.

4.3. Pažymima, kad ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atlikusi policijos pareigūnė J. V. patvirtino, jog T. M. D. vardu buvo gauta ir kita siunta, t. y. siunta su modafinilu, šios siuntos atžvilgiu irgi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet vėliau nutrauktas, nes ši medžiaga nepriskiriama narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms, o pati medžiaga grąžinta T. M. D.. Tačiau į šią esminę aplinkybę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.

4.4. Gynėjas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratos metu paimtų T. M. D. kompiuterių specialų tyrimą 2016 m. vasario 25 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1602(14) konstatuota, jog kompiuteriuose nėra įrašų, kuriuose būtų nurodyta Kinijos Liaudies Respublikoje esanti bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios įsigijęs draudžiamas medžiagas kaltinamas T. M. D.. Teisiamajame posėdyje apklausta tyrimą atlikusi ekspertė L. M. patvirtino surašytą specialisto išvadą ir nurodė, kad nenustatė neabejotinų ir pagrįstų duomenų, jog T. M. D. 2013 m. lapkričio 15 d. Kinijos Liaudies Respublikoje esančioje internetinėje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ būtų neteisėtai įgijęs jam inkriminuotas draudžiamas medžiagas ir nurodęs šias medžiagas paštu atsiųsti gyvenamosios vietos adresu. Be to, specialaus tyrimo metu buvo nustatyta, kad T. M. D. 2014 m. balandžio 12 d. Kinijoje užsakė būtent modafinilo, kurio siuntos ir laukė 2014 m. gegužės 2 d.

4.5. Nurodoma, kad pradedant kratą ir pasiūlius savanoriškai atiduoti daiktus ar dokumentus nurodytus nutartyje, T. M. D. savanoriškai parodė pareigūnams antrame aukšte esančiame kambaryje laikomą rūkymui skirtą pypkę bei plastikinį užspaudžiamą maišelį su gelsvos spalvos milteliais. Taip pat T. M. D. kaltę dėl psichotropinių medžiagų užsakymo iš Kinijos paneigia ir tai, kad kratos metu nebuvo rasta analogiškų medžiagų kaip 2013 m. lapkričio 20 d. siuntoje iš Kinijos.

4.6. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaip nurodyta kaltinime, užsakymas buvo atliktas 2013 m. lapkričio 15 d., siunta Vilniaus oro uosto siuntų terminale buvo gauta ir patikrinta 2013 m. lapkričio 20 d., o T. M. D. į namus pristatyta tik 2014 m. gegužės mėnesį, per visą šį laiką nuteistasis siuntos neieškojo, dėl jos nesiteiravo ir nevyko jos pasiimti, t. y. neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtintų, kad jis tokios siuntos iš viso laukė ar galbūt tikėjosi ją gauti, iš ko galima spręsti, kad nuteistasis nei užsakinėjo, nei siuntėsi šią siuntą su draudžiamomis medžiagomis.

4.7. Taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo analizuojami visi nuteistojo atlikti pavedimai, mokėjimai, sąskaitos, bet nenustatyta jokių T. M. D. mokėjimų kuriai nors Kinijos bendrovei, nors akivaizdu, kad tokių brangiai kainuojančių medžiagų niekas nesiųstų jei už jas nebūtų sumokėta, kas tik patvirtina, jog T. M. D. jam inkriminuojamos psichotropinės medžiagos neužsakinėjo ir nesisiuntė. Ikiteisminio tyrimo metu iš viso nebuvo išsiaiškinta, kas sumokėjo siuntų pristatymo bendrovei už krovinio su psichotropinėmis medžiagomis pristatymą, o tai yra viena iš esminių aplinkybių, nes norint gabenti prekes reikia jas užsakyti ir už jas sumokėti.

4.8. Skunde nesutinkama su apygardos teismo išvadomis, kad siekdamas sunaikinti informaciją, susijusią su draudžiamų medžiagų užsakymu, nuteistasis keitė kompiuterio diską ir operacinę sistemą. Tokios teismo išvados tėra tik subjektyvaus pobūdžio spėjimai. T. M. D. paaiškino, kad savo asmeninį kompiuterį perinstaliavo, nes kompiuteryje buvusi operacinė sistema keldavo nuolatinių trukdžių, be to, nuteistasis įsigijo naują ir ženkliai spartesnį kompiuterio diską. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis nebūtų sukūręs kompiuteryje buvusių duomenų atsarginių kopijų ir jas laikęs, jei būtų norėjęs sunaikinti visus kompiuteryje buvusius duomenis. Neaišku ir tai, kaip T. M. D. galėjo žinoti ir numatyti apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą, dėl ko būtų nusprendęs sunaikinti kompiuteryje buvusius duomenis.

4.9. Gynėjo teigimu, visą laiką, kol T. M. D. kompiuterinė įranga buvo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tyrėjai turėjo visas galimybes peržiūrėti visą nuteistojo susirašinėjimą ir kitą juos dominusią informaciją, kadangi paimta planšetė buvo tiesiogiai susieta su nuteistojo naudojama elektroninio pašto paskyra, dėl to ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėjo nevaržomai skaityti visus T. M. D. elektroninius laiškus.

4.10. Apeliantas nurodo, kad specialisto išvados tiriamojoje dalyje aprašant rastus kompiuterio diske duomenis pateikti atskiri iš konteksto išimti bendravimo epizodai negali būti laikomi pagrįstais įrodymais, patvirtinančiais T. M. D. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Tuo labiau kad rasta informacija yra sena, susijusi su panašių medžiagų užsakymais 2011-2012. Be to, asmenų susirašinėjimas net nėra laikytinas bandymu įsigyti narkotines ir psichotropines medžiagas ar gabenti jas kontrabanda. Tiriamosios dalies 1.1. punkte pateiktas 2011 m. birželio 2-3 d. bendravimo fragmentas apie skaitmeninę valiutą Bitcoin bei ketinimą įsigyti MDMA niekaip nėra susijęs su nagrinėjamoje byloje T. M. D. inkriminuotomis veikomis, iš jo negalima daryti išvados, kad pokalbio metu aptariama MDMA buvo įsigyta ir neteisėtai gabenta (siųsta) per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną.

4.11. Gynėjo nuomone, specialisto išvada, kad stacionaraus kompiuterio interneto naršyklės Google Chrome naršymo įvestinės istorijoje rasta išlikusių 2013 m. lapkričio 13 d. įrašų, kurie gali būti susiję su 2013 m. lapkričio mėnesio psichotropinių medžiagų užsakymu, yra tikimybinio pobūdžio bei vertintina kaip prielaida, kurią ekspertė L. M. pati paneigė atsakydama į užduotus klausimus nurodžiusi, jog nebuvo rasta įrašų, susijusių su kaltinime nurodyta Kinijos bendrove. Nuteistasis T. M. D. paaiškino, kad naršyklės paieškoje viską, kuo jis domėdavosi internete, kompiuteris parodo automatiškai, bet tai dar nepatvirtina, jog buvo domėtasi būtent konkrečia narkotine ar psichotropine medžiaga, kadangi kompiuteris pateikia informaciją ir apie tokią medžiagą, kuria nebuvo domėtasi, bet ji bent iš dalies yra susijusi su ieškota medžiaga.

4.12. Kita vertus, vien ieškojimas internete informacijos apie kurią nors medžiagą savaime nepatvirtina tos medžiagos pirkimo ar nurodymo atsiųsti nepateikiant muitinės kontrolei. Nuteistasis nuosekliai ir logiškai pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis retkarčiais domėdavosi narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis dėl turimų sveikatos sutrikimų, kartais vartodavo šias medžiagas dėl jį kamuojančios nemigos, depresijos, nervinės įtampos. Anot gynėjo, vien naršymas internete ir skaitymas internetinių puslapių, kuriuose pateikiamos narkotinių ir psichotropinių medžiagų anotacijos arba jų poveikis žmogaus organizmui, nėra nusikaltimas, tokio turinio informacija yra visuotinai prieinama ir ja gali naudotis bet kuris interneto vartotojas Lietuvos Respublikoje.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. M. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl T. M. D. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą namuose iki 2014 m. gegužės 2 d. Šioje bylos dalyje teisėjų kolegija esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos teismo išvadomis pripažįstant T. M. D. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį dėl psichotropinių medžiagų įgijimo iš internetinės parduotuvės ir jų siuntimosi į Lietuvą, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingas išvadas dėl T. M. D. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

9. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį T. M. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti bei įvykdė psichotropinių medžiagų kontrabandą, t. y. 2013 m. lapkričio 15 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų Kinijos Liaudies Respublikoje, internetinėje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai įgijo, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 23,691 g psichotropinių medžiagų – bk-MDMA (metilonas, 2-metilamino-1-(3-4-metilendioksifenil) propan-1-onas), kurių sudėtyje yra 17,0575 g grynos (72,0 %) psichotropinės medžiagos – bk-MDMA, bei 9,565 g psichotropinės medžiagos – 4-FMA, kurios grynasis kiekis nenustatytas, ir nurodė šias psichotropines medžiagas išsiųsti pašto siunta savo gyvenamosios vietos adresu. Vykdant T. M. D. nurodymą ir iš Kinijos Liaudies Respublikos į Lietuvos Respubliką gabenant siuntą su psichotropinėmis medžiagomis, T. M. D., neturėdamas leidimo, neteisėtai 2013 m. lapkričio 20 d. šias psichotropines medžiagas gabeno iš Kinijos Liaudies Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantas, Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, T. M. D. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet ir pateiktas aiškus įrodymų vertinimas ir argumentuota, kodėl atmetami T. M. D. parodymai. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

11. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde savaip vertina byloje surinktus įrodymus, kritikuoja teismo išvadas, vadina jas prielaidomis, anot gynėjo byloje nesurinkta įrodymų, leidžiančių daryti neginčijamas išvadas dėl T. M. D. kaltės.

11.1. Atmetant tokius apelianto teiginius, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą.

11.2. Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

11.3. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl T. M. D. veikos aplinkybių, jo kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, ko pasėkoje pagrįstai pripažino, jog byloje surinktų įrodymų pakanka T. M. D. kaltei padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pripažinti. Priešingai, būtent nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde byloje surinktų įrodymų patikimumas ginčijamas vertinant įrodymus atskirai vienus nuo kitų, atsietai vertinamos netgi atskiros specialisto išvados dėl kratos metu paimtų kompiuterių tyrimo dalys.

12. Nuteistasis T. M. D. neigė 2013 m. lapkričio 15 d. iš internetinės parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ Kinijos Liaudies Respublikoje užsakinėjęs jam pristatytas psichotropines medžiagas ir jas siuntęsis savo gyvenamosios vietos adresu, nurodė iš viso jokių siuntų iš Kinijos tuo metu nesisiuntęs. T. M. D. neneigė, kad domėdavosi įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kartais jų įsigydavo ir vartodavo, jam tai padėdavo nuo panikos ir nerimo priepuolių. Kaip paaiškino nuteistasis, tuo metu, kai Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai jam pristatė siuntą, jis laukė kitos siuntos su modafinilu, kurią neseniai buvo užsisakęs.

13. Nors T. M. D. savo kaltės nepripažino, tačiau objektyvieji ir subjektyvieji nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai yra neginčijamai įrodyti, o nuteistojo parodymai dėl įvykio aplinkybių paneigti.

13.1. Byloje nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 20 d. Vilniaus teritorinės muitinės Oro uosto poste buvo sulaikyta siunta, kurios gavėjas nurodytas T. M. D., taip pat nurodytas nuteistojo gyvenamosios vietos adresas, siuntėjas „(duomenys neskelbtini)“, siuntoje buvo du permatomi užspaudžiami maišeliai, viename iš jų gelsvos spalvos kristalinė medžiaga, kitame baltos spalvos milteliai, siunta išsiųsta 2013 m. lapkričio 15 d. (1 t., b. l. 17, 21-26, 66). Ištyrus maišeliuose buvusias medžiagas, nustatyta, kad viename iš maišelių yra 23,691 g psichotropinės medžiagos – bk-MDMA (metilonas, 2-metilamino-1-(3-4-metilendioksifenil) propan-1-onas), kurios grynasis kiekis 17,0575 g, kitame maišelyje yra 9,565 g psichotropinės medžiagos – 4-FMA, kurios grynasis kiekis nenustatytas (1 t., b. l. 19-20, 51-52).

13.2. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde kelia nepagrįstas abejones, ar specialistų ištirtos ir kaltinime nurodytos medžiagos yra tos pačios, kurios buvo siunčiamos T. M. D. adresuotoje siuntoje. Jokių tokias keliamas abejones patvirtinančių duomenų nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepateikė. Pirmosios instancijos teisme apklausti siuntą patikrinę ir sulaikę pareigūnai K. N. ir A. A. aiškiai paaiškino visas siuntos sulaikymo procedūras, o būtent tai, kad vykdydami tarnybines užduotis nuolatos tikrina siuntas iš rizikingų šalių, tame tarpe ir iš Kinijos, tikrinant siuntas būna ir pašto darbuotojas, tačiau jis ant jokių procesinių dokumentų nepasirašo, sulaikyta siunta laikoma sulaikytų siuntų sandėlyje, o surinkta medžiaga perduodama kitam skyriui, kuris atlieka tolimesnį tyrimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sulaikyta siunta tyrimui buvo išsiųsta 2013 m. lapkričio 25 d. Pagal byloje esančius duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad 2013 m. lapkričio 20 d. buvo sulaikytos, 2013 m. lapkričio 25 d. išsiųstos tirti, o 2013 m. gruodžio 5 d. ištirtos tos pačios medžiagos.

13.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartimi buvo leista Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikti slaptus tyrimo veiksmus T. M. D. atžvilgiu, t. y. prisistačius pašto skyriaus ar kurjerių tarnybos darbuotojais, įteikti T. M. D. sulaikytą siuntą (1 t., b. l. 77-78). Tyrimo veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, protokoluose užfiksuoti pagal minėtą nutartį atlikti veiksmai įteikiant nuteistajam siuntą (1 t., b. l. 79-80, 84-85), iš jų matyti, kad įteikiant T. M. D. siuntą nebuvo pažeistos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nustatytos ribos, įteikdamas siuntą L. Mo. neatliko jokių veiksmų, kuriuos, kaip nurodo apeliantas, būtų galima pripažinti provokaciniais.

13.4. Kita vertus, nuteistojo gynėjas teisingai nurodo, jog vien tai, kad siunta buvo adresuota T. M. D., kuris ją priėmė, savaime nepatvirtina nuteistojo kaltės, t. y. kad būtent jis užsisakė aukščiau minėtas medžiagas ir suprato užsisakantis draudžiamas medžiagas. Tačiau šias aplinkybes vertindamas kartu su kitais byloje surinktais duomenimis pirmosios instancijos teismas padarė logiškas ir pagrįstas išvadas, kad sulaikytą siuntą su draudžiamomis medžiagomis užsisakė būtent T. M. D., kuris suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti.

13.5. Atlikus kratą T. M. D. namuose buvo paimti stacionarus, nešiojamas ir planšetinis kompiuteriai, kuriuose esanti informacija buvo ištirta siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Atlikus tyrimą buvo surašyta specialisto išvada (1 t., b. l. 129-150). Specialisto išvadoje konstatuota, kad kompiuteryje nėra įrašų, kuriuose būtų nurodytas Kinijos Liaudies Respublikos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas. Kaip jau buvo minėta aukščiau, nuteistojo gynėjas, neatsižvelgdamas į kitus specialisto išvadoje nustatytus duomenis, nepagrįstai akcentuoja pastarąją aplinkybę kaip neva paneigiančią nuteistojo kaltę. Specialisto išvadoje taip pat pažymėta, kad stacionaraus kompiuterio operacinė sistema ir vartotojo terpė nėra tapati buvusiai, kurią galimai naudojo vartotojas 2013 m. lapkričio mėnesį. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino specialisto išvadą surašiusi specialistė L. M., dėl kompiuterio disko ir operacinės sistemos keitimo didžioji dalis informacijos neišliko, be to, dalis informacijos buvo prarasta ir dėl to, kad kompiuteris po tiriamos nusikalstamos veikos buvo naudojamas iki 2014 m. gegužės mėnesio, kadangi kompiuterio atmintyje nauja informacija buvo perrašoma vietoje ankstesnės informacijos. Tai paaiškina, kodėl kompiuterio diske išlikusioje informacijoje nebuvo rasta įrašų, kuriuose būtų paminėtas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas, dėl to negalima besąlygiškai atmesti kitų specialisto išvadoje nustatytų aplinkybių ir jų nevertinti.

13.6. Specialisto išvados 3-4 lapuose aprašytas kompiuterio diske rastas 2011 metų T. M. D. susirašinėjimas „Skype“ programa apie psichotropinės medžiagos – MDMA pirkimą, 5-6 lapuose atvaizduoti 2012 metų elektroniniai laiškai dėl psichotropinės medžiagos – bk-MDMA pirkimo. Specialisto išvados 11 lape pagal interneto naršyklės naršymo istorijos duomenis išvardintos lankytos interneto svetainės, susijusios su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Specialisto išvadoje nustatyti T. M. D. bendravimo fragmentai, susiję su draudžiamų medžiagų įsigijimu, taip pat interneto svetainių lankymo istorija, nors ir nėra tiesiogiai susiję su nuteistajam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, patvirtina, kad T. M. D. ne tik domėdavosi internete apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšis, jų savybes, bet ir ne kartą jas yra siuntęsis internetu. To neneigia ir pats nuteistasis.

13.7. Specialaus tyrimo metu įvertinus stacionaraus kompiuterio interneto naršyklės naršymo ir įvesties istorijos duomenis, nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 13 d. T. M. D. lankėsi net keliose interneto svetainėse, susijusiose su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimu, vienoje iš kurių atliko užsakymą. Šie duomenys pateikti specialisto išvados 13 lapo pirmojoje lentelėje. Iš to paties specialisto išvados lapo antrosios lentelės matyti, kad T. M. D. interneto svetainėje pildė atitinkamas skiltis, nurodydamas savo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, o taip pat įvedė psichotropinės medžiagos – bk-MDMA pavadinimą. T. M. D. įvesti duomenys sutampa su 2013 m. lapkričio 20 d. sulaikytos siuntos duomenimis. Šios aplinkybės patvirtina, kad būtent T. M. D. užsisakė 2013 m. lapkričio 20 d. sulaikytą siuntą. Pirmosios instancijos teisme specialistė L. M. paaiškino, kad visi minėti užsakymo duomenys buvo įvesti rankomis, taip paneigdama T. M. D. paaiškinimus neva jis nevedė šių duomenų, o tik interneto naršyklė galimai automatiškai pati pasiūlė suvesti tokius duomenis.

13.8. Iš specialisto išvados 12 lapo pirmoje lentelėje nurodytų T. M. D. lankytų interneto svetainių matyti, kad 2013 m. lapkričio 22 d. T. M. D. lankėsi interneto svetainėse, tame tarpe ir siuntų tarnybos interneto svetainėje, kuriose galima stebėti siuntos pristatymo būseną. Tai paneigia nuteistojo gynėjo teiginius, jog nuteistasis siuntos neieškojo ir ja nesidomėjo. Priešingai, galima daryti išvadą, jog T. M. D. buvo žinoma apie siuntos su draudžiamomis medžiagomis sulaikymą Oro uosto muitinės poste, todėl nuteistasis, suvokdamas, kad siuntėsi draudžiamas medžiagas, už ką gresia atsakomybė, sąmoningai nesikreipė nei siuntų tarnybą, nei į muitinę dėl sulaikytos siuntos

13.9. Nuteistojo gynėjas nepagrįstai nurodo, kad kratos metu pas T. M. D. nebuvo rasta identiškų medžiagų kaip sulaikytoje siuntoje. Ištyrus kratos metu pas T. M. D. paimtus daiktus, nustatyta, kad rastame ir paimtame voke yra psichotropinės medžiagos – bk-MDMA pėdsakų (1 t., b. l. 113-115).

13.10. Galima sutikti su nuteistojo gynėju, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. M. D. keitė naudojamo kompiuterio diską ir operacinę sistemą norėdamas nuslėpti nusikalstamą veiką, yra niekuo nepagrįsta. Nuteistojo paaiškinimai, jog kompiuterio diską ir operacinę sistemą keitė norėdamas paspartinti kompiuterio darbą, byloje nėra paneigti. Visgi byloje surinkta pakankamai kitų duomenų nuteistojo kaltei pagrįsti. Taip pat nuteistojo kaltės nepaneigia ir tai, kad išanalizavus T. M. D. banko sąskaitas, nebuvo nustatyta mokėjimų Kinijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal T. M. D. banko sąskaitų išrašus nenustatyta ir mokėjimų už kitas internetu iš užsienio siunčiamas prekes, nors nuteistasis teigė dažnai besisiunčiantis iš užsienio interneto parduotuvių įvairias prekes.

13.11. Pagal bylos duomenis, 2014 m. balandžio mėnesį T. M. D. buvo užsisakęs modafinilo, ši siunta turėjo ateiti panašiu laikotarpiu, todėl T. M. D. nurodė laukęs būtent šios siuntos ir dėl to priėmęs Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų pristatytą siuntą. Tačiau, kaip buvo nurodyta aukščiau, T. M. D. nuteistas atsižvelgiant ne tik į siuntos priėmimo faktą, bet ir į kitus bylos duomenis, todėl nei tai, kad nuteistasis buvo užsisakęs modafinilo, nei tai, kad T. M. D. užsisakinėjo įvairių kitų prekių tuo laikotarpiu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės.

13.12. Kaip matyti iš specialisto išvados tiriamosios dalies 1.3. punkto, tyrimo metu buvo nuskaityta visa kratos metu paimtame planšetiniame kompiuteryje buvusi informacija, kurioje nenustatyta duomenų, susijusių su 2013 m. lapkričio mėnesio psichotropinių medžiagų užsakymu T. M. D. vardu, todėl nuteistojo ir jo gynėjo teiginiai, kad nebuvo išanalizuota visa planšetiniame kompiuteryje buvusi informacija (elektroniniai laiškai) yra nepagrįsti.

13.13. Negalima sutikti su apeliantu dėl neva neišsamiai atlikto įrodymų tyrimo nustatant 2013 m. lapkričio 20 d. sulaikytos siuntos užsakymo ir siuntimo aplinkybes. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese įrodinėjimas nėra begalinis procesas, surinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių daromas išvadas ir kurių pakeisti nauji prašomi ištirti duomenys negalėtų, tolimesnis įrodinėjimo procesas nebeturi prasmės, todėl nėra pagrindo tikrinti visas įmanomas (ar neįmanomas) pateiktas versijas. Tokia nuostata nepaneigia baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinto rungtyniškumo principo, neprieštarauja iš nekaltumo prezumpcijos kylančiai pareigai visas abejones aiškinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo prašymo ir aiškintis, kas sumokėjo siuntų tarnybai už 2013 m. lapkričio 20 d. sulaikytos siuntos siuntimą. Akivaizdu, kad atlikus gynėjo prašomus papildomus įrodymų tyrimo veiksmus, nebūtų gauta jokių esmines bylos aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių duomenų, kadangi užsakydamas atitinkamas prekes pirkėjas pardavėjui iš karto sumoka ne tik prekių kainą, bet ir jų pristatymo kainą (išskyrus atvejus, kai prekės pristatomos nemokamai), po to būtent pardavėjas, o ne pirkėjas nurodo siuntų tarnybai siųsti prekes pirkėjo nurodytu adresu, t. y. pirkėjas ir siuntų tarnyba iki siuntos pristatymo betarpiškai nekontaktuoja.

14. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog T. M. D. interneto svetainėje užsisakė siuntą su psichotropinėmis medžiagomis, suvokdamas, kad šios medžiagos yra draudžiamos, ir nurodė atsiųsti savo gyvenamosios vietos adresu, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir siuntėsi psichotropines medžiagas, bei jas siųsdamasis neteisėtai, neturėdamas leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl skundžiamu nuosprendžiu T. M. D. pagrįstai buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį.

15. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos T. M. D. atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, paskirta subendrinta bausmė bei sprendimas jos vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija, patikrinusi šią baudžiamosios bylos dalį esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė. Įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, T. M. D. atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, taip pat ir subendrinta bausmė negali būti vertinamos kaip aiškiai per griežtos, jų sušvelninti nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, T. M. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, padės įgyvendinti bausmės tikslus.

16. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. M. D. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valdimaras BavėjanasElena VainienėLinas Žukauskas