Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė

dalyvaujant pareiškėjai R. M., atstovaujamai nepilnametį N. V., R. M. atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M., atstovaujamos nepilnametį N. V., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, S. V., N. V., atstovaujamas įstatyminės atstovės L. V., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2024-06-20 (po trūkumų šalinimo) priimtas pareiškėjos patikslintas pareiškimas, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. V., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamas pagal įstatymą R. M., po tėvo A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, šio fakto nustatymo tikslu nurodant paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą ir teisinę paveldėto turto nuosavybės teisės registraciją. Nurodo, kad pareiškėja nuo 1992 m. bendrai gyveno neįregistravusi santuokos su nepilnamečio vaiko tėvu A. V., t. y. bendrai tvarkė ūkį ir kūrė turtą. Visi jie kartu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl kurio nuomos pareiškėja buvo sudariusi sutartį su šio turto savininke Klaipėdos miesto savivaldybe. 2004 metų pradžioje bendromis lėšomis su A. V., bet tik pastarojo vardu, pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą šį butą išmainyti į šalia 17 – ojo buto esantį 18 – ąjį butą tam, kad abu šie butai būtų greta ir jais jie galėtų bendrai naudotis. Tai buvo padaryta 2004-04-01 mainų sutartimi ir tokiu būdu A. V. vardu pastarasis butas buvo įsigytas. Pareiškėja su palikėju ir jų vaiku N. V. gyveno bute (duomenys neskelbtini), bendram gyvenimui naudojosi ir greta esančiu 17 – uoju butu, ji mokėjo ir iki šiol moka su šių butų naudojimusi susijusius mokesčius. Nuo 2018-10-16 pareiškėja su A. V. faktiškai išsiskyrė ir kartu nebegyveno, 2019-01-14 ji su nepilnamečiu vaiku išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. (duomenys neskelbtini) A. V. mirė. Po A. V. mirties liko paveldimas nekilnojamasis turtas – palikėjui nuosavybės teise registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Mirus palikėjui, pareiškėja nepilnamečio vaiko interesais ir jį atstovaudama, vienintelė išlaiko palikimo butą, moka visus buto eksploatavimo, šildymo, vandens, ryšio ir kitų paslaugų teikimo mokesčius. Nepilnametis N. V. tapo pirmos eilės šio turto paveldėjimo pagal įstatymą įpėdiniu. Palikėjas testamento nesudarė. Palikėjas turi ir kitų vaikų, kaip pirmos eilės įpėdinių pagal įstatymą, t. y. S. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. V., gim. (duomenys neskelbtini). R. M., kaip nepilnamečio sūnaus N. V. atstovė, po vaiko tėvo mirties, tų pačių metų kovo-balandžio mėnesiais kreipėsi į notaro biurą ir telefonu bei elektroniniu paštu konsultavosi palikimo priėmimo klausimais. Esant galimybei R. M. ketino atvykti į Lietuvą sūnaus vardu pasirašyti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau jai atvykti nepavyko dėl COVID-19 pandemijos, 2020 m. kovo mėnesį paskelbto karantino ir draudimo užsienio šalyse gyvenantiems Lietuvos piliečiams atvykti į Lietuvą.

Suinteresuotas asmuo S. V. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodo, kad Tarnyba, atstovaudama išimtinai nepilnamečių vaikų interesus, pažymi, jog neturi duomenų, ar nepilnamečio N. V. įstatyminė atstovė motina L. V., po A. V. mirties ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo/atsisakymo jį priimti nepilnamečio N. V. vardu. Tarnyba daro išvadą, jog tenkinus pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nepilnamečio N. V. interesai nebus pažeisti, tačiau toks sprendimas neatitiktų N. V. interesų, kadangi nepilnametis taip pat yra pirmos eilės įpėdinis, pagal įstatymą paveldintis mirusio tėvo turtą lygiomis dalimis kartu su kitais įpėdiniais.

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. M. palaikė patikslintą pareiškimą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su A. V. (nepilnamečio N. V. tėvu) kartu gyveno 25 metus, jie nebuvo susituokę. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas gyvenant jiems kartu, šiame bute užaugo ir jų sūnus N. V., ji apie 20 metų iš savo lėšų mokėjo mokesčiu už šį butą. Iš pradžių jie gyveno bute Nr.17, po to nusipirko butą Nr.38, kurį išsikeitė į butą Nr.18 ir taip jie gyveno butuose Nr.17 ir Nr.18 (butai vienas šalia kito). Sužinojusi, kad A. V. turi kitą draugę, ji su nepilnamečiu sūnumi išvyko į Angliją (prieš pusę metų iki A. V. mirties) ir iki šiol ten gyvena. A. V. liko gyventi ir iki mirties gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau už butą visada mokėjo ji. A. V. (duomenys neskelbtini) mirė, ji su sūnumi laidotuvėse dalyvavo. Po A. V. mirties ji toliau butu Nr.18 rūpinasi (remontuoja ir kt.), savo asmeninėmis lėšomis moka mokesčius, mokesčių įsiskolinimo šiam butui nėra, po A. V. mirties šiame bute niekas negyvena, grįžus į Lietuvą ji su sūnumi apsistoja šiame bute. Jai prižiūrėti butus padeda prižiūrėti jos brolis, kuris gyvena tame pačiame name. Palikėjo dukra S. V. nėra buvusi bute, ji seniai išvykusi iš Lietuvos.

Teismo posėdžio metu atstovas advokatas Giedrius Gvildys palaikė pareiškėjos poziciją, prašė patikslintą pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad jokie kiti asmenys dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po palikėjo mirties nepilnamečio N. V. motina rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius, tai patvirtina pateiktos sąskaitos ir mokėjimai. Niekas kitas tuo turtu nesirūpino.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė E. J. pateikė galutinę išvadą ir nurodė, kad mirusysis A. V. turi du nepilnamečius vaikus - N. V. ir N. V.. Skyrius neturi duomenų, kad N. V. įstatyminė atstovė būtų ėmusis aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu, teismui pateiktame prašyme nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir į butą nepretenduoja, tai Skyriaus nuomone, tenkinus pareiškėjo pareiškimą, nepilnamečio N. V. interesai nebūtų pažeisti. Tenkinus pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, Skyriaus nuomone, nepilnamečio N. V. interesai nebūtų pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjo N. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas - A. V., motina - R. M..

Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, A. V. nuosavybės teise įregistruotas butas adresu (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2004-04-01 Mainų sutartį Nr. M-2169.

Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, 2011-09-28 sudaryta nuomos sutartis su R. M..

Iš mirties liudijimo išrašo matyti, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad A. V. nebuvo sudaręs testamento, po palikėjo A. V. mirties nėra įregistruotų palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.

Iš 2023-11-24 Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro notarės R. K. pranešimo matyti, kad R. M., atstovaudama savo nepilnametį sūnų N. V., kreipėsi dėl palikimo po A. V. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), t. y. 2020 m. kovo-balandžio mėn. konsultavosi palikimo priėmimo klausimais telefonu ir el. paštu, tačiau dėl Covid-19 pandemijos nepavyko atvykti pasirašyti palikimo priėmimo pareiškimo.

Iš 2023-12-04 Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro notarės R. K. pranešimo matyti, kad mirusio A. V. turtui paveldėjimo byla neužvesta, paveldėtojai nesikreipė.

Iš R. M. Swedbank AB banko sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2020-03-05 iki 2024-03-16 buvo atlikti pavedimai UAB Viena sąskaita.

Iš UAB Viena sąskaita išrašų matyti, kad sąskaitos už objektą adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019-2023 m. apmokėtos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalimis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Pagal CK 5.50 str. 1 d. įpėdinis, pageidaudamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris ir, kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs savo praktikoje, įstatymų leidėjas palikėjo teisių ir pareigų perkėlimą sieja su paties įpėdinio valia šias teises priimti ar jų atsisakyti. Sandoryje dalyvaujantys asmenys privalo turėti subjektyviškumą, t. y. teisnumą ir veiksnumą. Teisnumą – galėjimą turėti civilines teises ir pareigas – fiziniai asmenys gauna gimdami (CK 2.2 str. 1 d.), o veiksnumas – galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas – atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų (CK 2.5 str. 1 d.).

Tais atvejais, kai įpėdinis yra nepilnametis, kuris pats savarankiškai negali atlikti daugelio veiksmų, reikalingų faktiniam turto valdymui įrodyti (pavyzdžiui, mokesčių mokėjimas ir pan.), kasacinis teismas sprendė, kad yra galimos situacijos, kai globėjas gali priimti globotinio vardu palikimą faktiškai pradėdamas valdyti palikėjo turtą, jeigu globėjas atlieka aktyvius veiksmus, kurie patvirtina jo valią veikti globotinio interesais ir paveldimą turtą įgyti globotinio nuosavybėn. Jeigu nepilnamečio teisė į palikimą įgyvendinama faktinio palikimo priėmimo būdu ir teisme prašoma nustatyti turintį juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktą, teismai tokiose bylose ne tik nustato juridinį faktą, bet ir atlieka tą pačią kontrolės funkciją, kaip ir bylose dėl leidimų priimti ar atsisakyti priimti palikimą išdavimo.

Byloje pateikti pareiškėjos rašytiniai įrodymai, t.y. Nekilnojamojo turto registro duomenys, sąskaitos, mokėjimai, teismo posėdžio metu duoti pareiškėjos paaiškinimai, patvirtina aplinkybes, jog pareiškėja ir A. V. nuo 2004 metų gyveno kartu butuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Gimus sūnui N. V., pareiškėja, A. V. ir jų sūnus N. minėtuose butuose gyveno iki beveik A. V. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja tiek iki A. V. mirties, tiek ir po A. V. mirties A. V. vardu įregistruotu butu, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius iš savo asmeninių lėšų. Vertinant šias aplinkybes, teismui yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėja savo nepilnamečio sūnaus N. V. vardu po nepilnamečio N. V. tėvo A. V. mirties iš karto pradėjo rūpintis ir prižiūrėti likusį nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Esant tokioms aplinkybės, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėja per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą savo nepilnamečio sūnaus vardu ir faktiškai pradėjo palikimą valdyti ir juo rūpintis kaip savu, todėl darytina išvada, kad pareiškėja savo nepilnamečio sūnaus N. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu palikimą priėmė (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo nustatant palikimo priėmimą faktiniu valdymu konkrečiai įvardinti palikimo sudėtį.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į pateiktą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus galutinę išvadą, pripažintina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, jog pareiškėja savo nepilnamečio sūnaus N. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priėmė palikimą, nepažeis nepilnamečio N. V. interesų.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) savo nepilnamečio sūnaus N. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priėmė nepilnamečio N. V. tėvo A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu nepilnamečiui N. V. paveldėti po tėvo A. V. mirties atsiradusį palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.