- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- 2A-1959-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32407-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- A. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Kalinauskienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui S. B. (S. B.) dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo S. B. 9 267,84 Eur skolos, 1 833,18 Eur delspinigių, 687,60 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-12-14 tarp šalių sudaryta paskolos sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą 9 267,84 Eur (32 000 Lt) dydžio paskolą sutartyje nurodyta tvarka, tačiau atsakovas suėjus paskolos grąžinimo terminui - 2012-12-14, jos negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovas S. B. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2011-12-14 buvo sudaryta apsimestinė paskolos sutartis, kadangi faktiškai jam jokie pinigai nebuvo perduoti, sandoris neišreiškė jo šalių valios ir yra ydingas, o sutarties pagrindu atsakovui buvo perduotas tralas IVECO 80-13, kuris grąžintas savininkui ir jokių įsipareigojimų atsakovas prieš ieškovą nebeturi. Atsakovo teigimu, minėtas sandoris buvo sudarytas dėl akių ir pagal CK 1.87 straipsnį yra negaliojantis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui A. Š. iš atsakovo S. B. 9 267,84 Eur skolos, 1 833,18 Eur delspinigių, 687,60 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11 788,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-09-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 653,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, ištyręs byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, jog ieškovo pateiktų įrodymų apie paskolos teisinių santykių egzistavimą pakako išvadai susiformuoti, kad šalių tikrieji ketinimai sudarant paskolos sutartį buvo paskolos teisinių santykių sukūrimas, o atsakovas neįrodė, jog šalys paskolos sutartimi iš tikrųjų siekė kitų padarinių. Teismas sprendė, kad atsakovo prievolės įvykdymo terminai yra suėję, byloje duomenų apie tai, kad atsakovas grąžino ieškovui paskolintą sumą pinigų nėra (CPK 178 straipsnis) bei teismui nenustačius aplinkybių dėl šalių sudarytos paskolos sutarties negaliojimo, ieškovo ieškinį patenkino ir iš atsakovo ieškovui priteisė 9 267,84 Eur skolą. Šalims paskolos sutartyje sutarus dėl delspinigių ir palūkanų, teismas tenkino ir šiuos ieškinio reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. B. prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad 2011-12-14 šalių sudaryta sutartis yra apsimestinė paskolos sutartis, ką patvirtina UAB „Stikso grupė“ 2014-08-05 raštas. Atsakovas neteikė priešieškinio, nes neturėjo tam pakankamai įrodymų. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl įrodymų išreikalavimo, tačiau teismas atsisakė tenkinti jo prašymą ir tuo užkirto kelią atsakovui ginti savo teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. Š. prašo skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad paskola jam nebuvo suteikta. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl sandorio apsimestinumo. Atsakovas jokių aktyvių veiksmų, siekiant gauti įrodymus, neatliko. Atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie bent minimaliai pagrįstų jo argumentus dėl apsimestinio sandorio ar kitų atsakovo nurodomų argumentų, todėl toks atsakovo apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, o atsakovo elgesys yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti teismo procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. Š. (paskolos davėjas) ir atsakovas S. B. (paskolos gavėjas) 2011 m. gruodžio 14 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovo nuosavybėn 32 000 Lt paskolos sumą smulkiam verslui vystyti (sutarties 1.1., 2.1. punktai), o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą iki 2012-12-14 (sutarties 4.1. punktas). Už kiekvieną uždelstą grąžinti paskolos dieną paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti paskolos davėjui 0,02 procento delspinigių nuo laiku negrąžintos paskolos sumos ar jos dalies, už suteiktą paskolą paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti paskolos davėjui 2 proc. dydžio metines palūkanas, kurios mokamos paskolos grąžinimo dieną (b. l. 9). 2014-05-29 ieškovas A. Š. ir UAB „Stikso grupė“ sudarė Konsultavimo paslaugų sutartį (b. l. 10-14), kurios pagrindu įmonė pateikė atsakovui 2014-08-05 Raginimą dėl įsiskolinimo pagal paskolos sutartį (b. l. 15). Atsakovas savo atsikirtimų į ieškinį pagrindu nurodė tai, kad 2011 m. gruodžio 14 d. paskolos sutartis buvo apsimestinė, jokie pinigai atsakovui perduoti nebuvo, sutarties pagrindu atsakovui buvo perduotas tralas IVECO 80-13, kuris grąžintas savininkui ir jokių įsipareigojimų atsakovas prieš ieškovą nebeturi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį patenkino, konstatavęs, jog ieškovo pateiktų įrodymų apie paskolos teisinių santykių egzistavimą pakako išvadai susiformuoti, kad šalių tikrieji ketinimai sudarant paskolos sutartį buvo paskolos teisinių santykių sukūrimas, o atsakovas neįrodė, jog šalys paskolos sutartimi iš tikrųjų siekė kitų padarinių. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grįsdamas dviem motyvais – kad 2011 m. gruodžio 14 d. sandoris buvo sudarytas dėl akių ir kad teismas suvaržė atsakovo teisę teikti įrodymus į bylą, nes atmetė jo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, todėl jo skundą atmeta.
Atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad 2011 m. gruodžio 14 d. paskolos sutartis buvo sudaryta dėl akių, jokie pinigai pagal sutartį atsakovui perduoti nebuvo, o buvo perduotas tralas IVECO 80-13, ką, apelianto įsitikinimu, patvirtina UAB „Stikso grupė“ 2014-08-05 raštas. Tačiau savo argumentams, kad 2011 m. gruodžio 14 d. sandoris buvo sudarytas dėl akių, pagrįsti atsakovas nepateikė įrodymų, taip pat neteikė įrodymų, paneigiančių ieškovo teiginius ir įrodymus, kad paskolos dalykas atsakovui visgi buvo perduotas. Iš šalių sudarytos paskolos sutarties pirmosios instancijos teismas sprendė, kad paskolos dalykas – 32 000 Lt, atsakovui buvo perduotas, ką patvirtina sutarties tekstas ir šalių parašai - paskolos sutarties 3.1. punkte nurodyta, jog visa paskolos suma perduota paskolos gavėjui prieš pasirašant šią sutartį; paskolos gavėjas patvirtina, kad visą paskolos sumą gavo prieš pasirašant paskolos sutartį ir dėl paskolos išmokėjimo neturi jokių pretenzijų paskolos davėjui; paskolos sutartis yra pasirašyta atsakovo (b. l. 9), atsakovas savo parašo tikrumo, sutarties sudarymo fakto neginčijo. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą išvadoms, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, ir šioms išvadoms apeliacinės instancijos teismas pritaria. Apelianto nurodytas 2014-08-05 UAB „Siksto grupė“ raštas (b. l. 15), priešingai nei nurodo apeliantas, teismo vertinimu, niekaip nepatvirtina jo teiginių, kad sutarties pagrindu apeliantui perduotas tralas IVECO, o ne pinigai, kadangi iš šio rašto matyti, kad UAB „Stikso grupė“, veikdama ieškovo naudai 2014-05-28 Konsultavimo paslaugų sutarties pagrindu, nurodė atsakovui, kad tuo atveju, jei jis grąžins paskolą iki 2014-09-01, ieškovas, be kita ko, sutinka atsisakyti reikalavimo atlyginti žalą, kurią atsakovas padarė netinkamai naudodamas jam patikėtą tralą IVECO. Taigi iš šio rašto matyti, kad galimai atsakovui buvo patikėtas tralas IVECO, bet kokiu pagrindu ir kokiomis sąlygomis, nėra aišku, o aplinkybės, kad šis tralas atsakovui perduotas 2011 m. gruodžio 14 d. paskolos sutarties pagrindu šis raštas niekaip net netiesiogiai nepatvirtina. Jokių kitų įrodymų, kad 2011 m. gruodžio 14 d. paskolos sutartis buvo sudaryta dėl akių - sutarčiai dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ar kitiems teisiniams santykiams pridengti, atsakovas nepateikė.
Apeliantas teigimas, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo prašymą išreikalauti duomenis iš 4 PK tyrimo, suvaržė jo teisę teikti įrodymus į bylą, nepagrįstas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Atsakovas, atstovaujamas advokato, visų pirma teismui turėjo pateikti įrodymus apie tai, kad jis negali gauti jo prašomų išreikalauti įrodymų, tačiau iš jo prašymo matyti, kad iš 4 PK prašė pateikti duomenis apie ikiteisminį tyrimą, pradėtą atsakovo atžvilgiu (kuris, kaip paaiškėjo, nebuvo pradėtas), o teismo prašė išreikalauti visai kitus duomenis - duomenis apie atsakovo kaip liudytojo apklausą, plačiau nenurodant, kokias svarbias bylai aplinkybes prašomi išreikalauti parodymai gali patvirtinti ar paneigti nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, tuo atsakovo teisių nepažeidė, nes jis, atstovaujamas profesionalaus teisininko, turėjo galimybę pats šiuos duomenis gauti iš policijos komisariato, neperkėlinėdamas įrodinėjimo pareigos teismui.
Remdamasis tuo, kas paminėta, teismas daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir tuo pagrindu padarė pagrįstas išvadas, kurių apeliantas skunde nepaneigė, todėl atsakovo skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Teismas netenkina ieškovo prašymo skirti atsakovui baudą, nes iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, kad ir nepagrįstą, iš esmės naudojosi jam įstatymo suteikta teise į apeliaciją, kas nelaikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teismas taip pat netenkina ieškovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad tokių išlaidų turėjo, kadangi pinigų priėmimo iš ieškovo kvitas išrašytas 2016 m. balandžio 20 d., t. y. iki PVM sąskaitos-faktūros už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovui išrašymo 2016 m. balandžio 29 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atmesti ieškovo A. Š. prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo.