- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-16
- Bylos Nr.
- eII-249-1046/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00192-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
- Kategorijos
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracine tvarka nubausto J. Š. įgaliotam atstovui advokatui Arnoldui Šukaičiui,
institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotam atstovui R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. Š. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. B. 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Skundžiamu 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu J. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas 230,00 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2025 m. gegužės 28 d., 14.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) reguliuojamą sankryžą, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, norėjo baigti važiavimo manevrą, tačiau neįsitikino, kad važiuoti yra saugu, suko į kairę ir susidūrė su tiesiai važiuojančiu automobiliu. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, taip pat nukentėjo (duomenys neskelbtini) automobilio keleivis G. G. Q. R., kuriam valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus medicinos ekspertas nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2025 m. rugsėjo 2 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas J. Š. skundas, kuriuo jis prašo Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. B. 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba minėtą nutarimą panaikinti ir grąžinti Institucijai administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo teigimu, nutarime nėra nurodyti patikimi ir neginčijami įrodymai, jog pareiškėjas padarė minėtą nusižengimą. Nurodo, kad Institucija, priimdama nutarimą, rėmėsi tik kai kuriais bylos duomenimis, jų neanalizavo ir nenustatė, jog įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas padarė nusižengimą. Tokiu būdu buvo pažeistas in dubio pro reo principas, kuris reiškia, jog visos abejonės ir neaiškumai yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pareiškėjo teigimu, eismo įvykio dieną, degant žaliam šviesoforo signalui, jis įvažiavo į sankryžą, ketindamas sukti į kairę. Praleido kelis automobilius. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui, jis pajudėjo į kairę. Jau degant draudžiamam šviesoforo signalui, į sankryžą pirma juosta dideliu greičiu įvažiavo automobilis, kuris trenkėsi į pareiškėjo vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinį sparną. Pažymėjo, jog tiriant įvykio aplinkybes nebuvo apklaustas liudytojas A. Č., kuris matė įvykį. Be to, nebuvo atlikta eismo įvykio ekspertizė, ekspertui atsakant į klausimus, kurie galėjo turėti įtakos bylos išsprendimui. Nurodė, jog aplinkybių, kokiam šviesoforo signalui degant ir kokiu greičiu važiavo (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. E., nustatymas, būtų turėjęs reikšmės bylos išsprendimui. N. I. nutarime ir nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl abiejų vairuotojų kaltės, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, jog R. E. veiksmai – greičio viršijimas, važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui, nebuvo būtinuoju priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu eismo įvykiu ir padariniais. Pareiškėjo teigimu, jis atvažiuojančio automobilio tiesiog nematė arba pamatė per vėlai. Pareiškėjas, jau degant geltonam šviesoforo signalui, turėjo teisėtą lūkestį, jog kiti eismo dalyviai laikysis kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimų ir nebevažiuos, todėl manė, kad gali pabaigti manevrą ir pasukti į kairę. Nesutinka, jog pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus. Teigia, jog šiuo atveju nėra jo kaltės ir jis nustatyto nusižengimo nepadarė. Sąmoningas proceso normų nesilaikymas, tai, jog nebuvo išnagrinėti pareiškėjo prašymai dėl liudytojo apklausos, ekspertizės paskyrimo, pasyvumas tiriant įrodymus, leidžia teigti, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Institucija su J. Š. surašytu skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Pažymėjo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Nurodė, kad buvo nustatyta, jog ne tik pareiškėjas, bet ir automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, todėl jo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas ir paskirta nuobauda. Pažymėjo, jog transporto priemonės vairuotojui yra keliami padidinti atidumo standartai, todėl KET reikalavimai įpareigoja vairuotoją laikytis visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad eismas būtų saugus. Nustatytomis aplinkybėmis KET taisyklės nesuteikė pirmumo J. Š. prieš R. E. vairuojamą transporto priemonę, kuris važiavo degant geltonam šviesoforo signalui ar galimai truputį viršijęs greitį. Pažymėjo, jog įrodymų rinkimas negali būti perteklinis. Šiuo nagrinėjamu atveju tyrimo metu atlikti veiksmai buvo pakankami išvadai dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės ir įvykio aplinkybių. Buvo vertinami abiejų asmenų veiksmai, važiuojant per sankryžą. Institucijos nuomone, ekspertizės skyrimas nebuvo reikalingas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes mano, jog naikinti priimtą nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nubaustojo J. Š. įgaliotas atstovas advokatas Arnoldas Šukaitis palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą policijoje atvyko kartu su J. Š., kuris davė paaiškinimus. Institucijai pateikė prašymą šioje byloje skirti ekspertizę ir apklausti liudytoją A. Č. Pareigūnas, nagrinėjęs bylą, padarė pertrauką pasakydamas, kad prašymai bus išnagrinėti, bet kito posėdžio data nebuvo paskirta. Kartu su pareiškėju laukė atsakymo dėl pareikštų prašymų, bet gavo tik skundžiamą nutarimą. Liudytojas A. Č. buvo apklaustas nesuteikiant teisės užduoti jam klausimų, o ekspertizės klausimas visai neišspręstas iš esmės. Be to, nebuvo sudaryta galimybė pabaigti bylą nagrinėti ir pasakyti baigiamąsias kalbas. Mano, kad šiuo atveju buvo šiurkščiai pažeistos pareiškėjo teisės ir byla ištirta nevisapusiškai bei neišsamiai. Šioje byloje yra būtina atlikti didelės apimties bylos aplinkybių tyrimą tam ,kad būtų galima nustatyti, kurio iš vairuotojų veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Būtina išsiaiškinti, kokiu greičiu važiavo kitas vairuotojas jau degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui ir kokius veiksmus jis atliko tam, kad būtų išvengta eismo įvykio kilimo.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu skundo prašė netenkinti. Paaiškino, kad iš tikrųjų nagrinėjant bylą buvo padaryta pertrauka, kurios metu nedalyvaujant nei pareiškėjui, nei jo atstovui buvo apklaustas liudytojas A. Č., o prašymas skirti ekspertizę atmestas motyvus nurodant skundžiamame nutarime. Sutinka, kad įvyko nesusipratimas ir bylą buvo pabaigta nagrinėti nedalyvaujant nubaustajam ir jo advokatui. Tačiau mano, kad bylos aplinkybės yra aiškios ir abu vairuotojai buvo nubausti pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Teismas , nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. B. 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas pažeidžiant administracinių nusižengimų bylos teiseną, taip pat neįsigilinus į situaciją ir nenustačius esminių aplinkybių.
Skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2025 m. gegužės 28 d., 14.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė pareiškėjo J. Š. vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini) bei R. E. vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, taip pat nukentėjo (duomenys neskelbtini) automobilio keleivis. Iš bylos duomenų matyti tai, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeista administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisenos tvarka, nes pradėjus šią bylą nagrinėti dalyvaujant pareiškėjui J. Š. ir jo atstovui advokatui, po paskelbtos pertraukos ji baigta nagrinėti minėtiems asmenims nepranešant ir jiems nedalyvaujant, taip užkertant galimybę tinkamai realizuoti savo procesines teises. Nustatyta, kad pareiškėjo ir jo atstovo prašytas apklausti liudytojas A. Č. buvo apklaustas prašymą pateikusiems asmenims nedalyvaujant ir nesuteikiant teisės liudytojui užduoti klausimų, be to, nekaip nebuvo sprendžiamas klausimas dėl prašymo skirti ekspertizę ir, galiausiai, byla baigta nagrinėti pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant, taigi atimant galimybę pasakyti baigiamąsias kalbas. (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje be kita ko yra nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka mutatis mutandis taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. (duomenys neskelbtini) straipsnio 4, 5 ir 6 dalys numato, kad bylą nagrinėjantis teisėjas išklauso administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus, paskelbia iki teismo posėdžio pateiktus prašymus, kurie nebuvo apsvarstyti rengiantis nagrinėti bylą, išsiaiškina, ar galima nagrinėti bylą be kurio nors neatvykusio kviesto asmens, ir priima sprendimus pareikštais klausimais; prieš baigiant bylą nagrinėti išsprendžiami nauji prašymai; baigiant bylą nagrinėti teisme, pradedama klausyti baigiamųjų kalbų. To šiuo gi atveju padaryta nebuvo.
Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad byloje nebuvo atlikti visi būtini veiksmai, siekiant neabejotinai išsiaiškinti, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė priežastis tiriamam eismo įvykiui kilti. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir tendencingai, nesiekiant išsiaiškinti tikrųjų įvykio aplinkybių. Kaip teisingai nurodė pareiškėjo atstovas advokatas, siekiant nustatyti, ar J. Š. tikrai yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio, ir pašalinti kilusias abejones dėl šio asmens kaltės, byloje būtina atlikti didelės apimties eismo įvykio aplinkybių tyrimą, t. y. paskirti eismo įvykių ekspertizę, esant reikalui atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą, parodymų patikrinimą vietoje, nustatyti, kokiu greičiu važiavo R. E. automobilis prieš pat susiduriant transporto priemonėms ir pan.
Pažymėtina, kad ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių.
Atsižvelgdamas į aptartą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, į tai, kad šiuo atveju Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, turėdama pareigą visapusiškai ir pilnutinai ištirti įvykio aplinkybes, nesiėmė pakankamų priemonių nustatyti, kurio viruotojo veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti, taip pat į tai, kad Institucija pažeidė administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisenos taisykles, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo skundą tenkinti.
P. P. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. B. 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.