Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2009-07-10 · Civilinė byla Nr. 2A-434/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2009-07-10
Bylos Nr.
2A-434/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
Ieškovas
G. S.
Atsakovas
D. Š.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-434/2009Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 44.5.2.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNuTartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-129-338/2009 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovams D. Š. , apdrošinašanas akciju sabiedriba „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas G. S. 2008 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio apygardos teismui paduotu ieškiniu (b. l. 3-6) prašė jo naudai priteisti: 1) iš bendraatsakovių lygiomis dalimis 105 407,77 Lt turtinės žalos negautų pajamų forma atlyginimą laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. iki 2009 m. sausio 1 d.; 2) iš atsakovo D. Š. 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 3) iš atsakovo draudiko 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 23 d. Panevėžio mieste dėl atsakovo D. Š. kaltės įvyko avarija. Jos metu motociklu važiavusiam ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - dešinės rankos alkūnės sąnario priekinėje dalyje plėštinė žaizda nelygiais kraštais su matomais raumenų pažeidimais. Po atliktos operacijos ieškovui išliko riešo ir plaštakos judesių deficitas, nes buvo pažeisti riešo bei pirštų tiesieji raumenys su nervais. Apie galutinius liekamuosius reiškinius bus sprendžiama po metų (2009 m. sausio 1 d.).

Panevėžio m. apylinkės teismas 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu (b. l. 12-18) atsakovą D. Š. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir nubaudė jį 16 MGL dydžio bauda bei pripažino nukentėjusiajam (ieškovui) teisę į 105 407,77 Lt turtinės žalos ir 101 726,40 Lt neturtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi (b. l. 9-11) pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą.

Dėl patirtos traumos ieškovas neteko 50 % darbingumo (b. l. 34, 39), sumažėjo jo pajamos. Iš individualios veiklos pagal verslo liudijimą 2005-2006 m. ieškovas gavo vidutiniškai 73 883,95 Lt pajamų. Turint omenyje metinę 7 % infliaciją (5 171,88 Lt), tikėtina, jog ieškovas 2008 m. būtų gavęs 79 055,83 Lt (73 883,95 Lt + 5 171,88 Lt) pajamų, o 2007 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais - 26 351,94 Lt, iš viso – 105 407,77 Lt. Atsakovo D. Š. vairuojamas automobilis „V. J. “, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu AAS „Gjensidige Baltic“ (ankstesnis pavadinimas - AB „Parekss draudimo kompanija“) Lietuvos filiale iki 500 000 EUR žalos asmeniui, 100 000 EUR žalos turtui, 1 000 EUR neturtinės žalos. Neturtinę žalą įvertina 101 726,40 Lt. Kadangi draudiko civilinė atsakomybė už neturtinę žalą yra ribota (maksimali suma – tik 1 000 EUR) ir dalį jos (50 %) draudikas atlygino, likusius 1 726,40 Lt ieškovas prašo priteisti iš draudiko, o dar 100 000 Lt – iš tiesioginio įvykio kaltininko.

Atsiliepimas

Atsakovas D. Š. atsiliepimu į ieškinį (b. l. 62-64) su ieškiniu sutiko iš dalies, prašydamas ieškinio dalį dėl turtinės žalos negautų pajamų forma atmesti kaip neįrodytą, kitą dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti. Teigia, jog ieškovas iki 2007 m. rugpjūčio 23 d. neturėjo motociklisto vairuotojo teisių, todėl neturėjo teisės važiuoti motociklu miesto gatvėmis. Be to, ieškovo pateikti verslo liudijimai rodo, jog 2005 - 2006 m. ieškovas individualia veikla užsiėmė vidutiniškai 9 d./mėn. Pajamų ir išlaidų žurnale (b. l. 21-33) nurodyti sumų įrašai taisyti, nepridėti nei pajamas, nei išlaidas patvirtinantys įrodymai. 2005-2007 m. VMI pateiktos metinės pajamų mokesčių deklaracijos įrodo, kad ieškovas gavo tik su darbo santykiais susijusių pajamų, o ne iš individualios veiklos. Atsižvelgiant į draudžiamąsias pajamas ir stažą ieškovui paskirta 270,97 Lt netekto darbingumo pensija. Vadinasi, 2005 – 2006 m. ieškovo pajamų vidurkis negalėjo siekti 73 883,95 Lt. Pagrįstos ieškovo pajamos, gautos iš UAB „K.“, yra 1 018,66 Lt/ mėn. (bruto) arba 802,65 Lt/mėn. (neto) (b. l. 38).

Atsakovas prašo mažinti ieškovui priteistiną neturtinės žalos dydį, nes jis studijuoja VGTU dieninių studijų programos pirmame kurse (mokama vieta), savarankiškų pajamų ar turto neturi. Mokestį už studijas ir teismo paskirtą baudą sumokėjo atsakovo tėvai.

Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas atsiliepimu į ieškinį (b. l. 67-69) ieškinį laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti. Pasak draudiko, iki 2008 m. vasario 1 d. jis išmokėjo ieškovui 4 589,88 Lt draudimo išmokų (b. l. 78-83), iš jų 2 863,48 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 7 450 Lt R. S. už sugadintą motociklą (b. l. 84-85), 1 127,70 Lt valstybinei ligonių kasai (b. l. 86, baudžiamosios bylos Nr. 1-195-529/2008 57 psl.).

Draudiko nuomone, pagal pateiktus dokumentus apskaičiuoti ieškovo reikalavimus atlyginti turtinę žalą negautų pajamų forma galima tik iš su darbo santykiais susijusios veiklos ir tik nuo 2007 m. rugpjūčio 26 d. iki 2008 m. sausio 10 d. Negautos pajamos minėtu laikotarpiu sudaro 1 825,72 Lt. Ieškovas nepateikė duomenų, kokias išmokas gavo iš valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) biudžeto nuo 2008 m. sausio 10 d. iki 2008 m. gegužės 19 d. (b. l. 36-37), kai jam buvo paskirta netekto darbingumo pensija. Apskaičiuoti ieškovo negautas pajamas iš individualios veiklos negalima, nes trūksta verslo liudijimo kopijų laikotarpiais nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 28 d.; nuo 2006 m. gegužės 27 d. iki 2006 m. lapkričio 13 d.; nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 31 d.; taip pat gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 31 d.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovo naudai iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 2 154 Lt turtinės žalos negautų pajamų forma, iš atsakovo D. Š. – 9 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (b. l. 113-116).

Pirmosios instancijos teismas dalyje dėl turtinės žalos negautų pajamų forma atlyginimo nustatė, jog ginčo teisinius santykius reguliuoja Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų taisyklių „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo“ 8-10 punktai (toliau - Taisyklės); Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintos tvarkos „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo“ (toliau - Tvarka) 8 punktas.

Taisyklių 49 punktas numato, kad socialinio draudimo išmokos, kurios mokamos dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas moka nukentėjusiajam likusios žalos dydžio išmoką tiek, kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis draudimas.

Vidutinis 1 darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių iki įvykio, darbo užmokestį dalinant iš faktiškai per tą laikotarpį dirbtų dienų skaičiaus. Bendra ieškovo 2007 m. gegužės – liepos mėnesiais gauto darbo užmokesčio iš UAB „K.“ suma, atskaičiavus mokesčius, yra 2 451,60 Lt. Per šį laikotarpį ieškovas faktiškai dirbo 50 dienų. Tokiu atveju ieškovo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudaro 49,03 Lt (2 451,60 Lt ÷ 50 d. d.). Pagal UAB „K.“ 2008 m. vasario 26 d. pažymą apie darbuotojo pajamas ieškovo dirbtų dienų skaičius skiriasi nuo Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. Al-340 patvirtinto 2007 m. darbo laiko kalendoriaus darbo dienų skaičiaus. Ieškovas nepateikė duomenų apie darbo sutartyje nustatytą darbo laiką, metinius darbo dienų koeficientus bei metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių, todėl pirmąjį kompensavimo mėnesį vidutinis darbo dienos užmokestis, dauginamas iš vidutinio skaičiuojamojo laikotarpio mėnesio dirbtų darbo dienų skaičiaus - 16,7 d. d. (50 d. d. ÷ 3), atėmus faktiškai dirbtų dienų skaičių (15 d. d.) - 1,7 d. d. ieškovo negautos pajamos, neatskaičiavus ligos pašalpos, 2007m. rugpjūčio mėnesį sudaro 83,35 Lt. Tokiu pat būdu bus apskaičiuojamos ir kitų mėnesių nedarbingo laikotarpio vidutinės ieškovo mėnesio pajamos:

a) vidutinis mėnesio darbo užmokestis - 818,80 Lt (49,03 Lt x 16,7 d. d.).

b) ieškovo 2007 m. negautos pajamos, neatskaičiavus ligos pašalpų, sudaro 3 358,55 Lt [(818,80 Lt x 4 mėn.) + 83,35 Lt].

c) ieškovo nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 10 d., neatskaičiavus ligos pašalpos, negautos pajamos sudaro 272,93 Lt (818,80 Lt ÷ 3).

Iš viso laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 26 d. iki 2008 m. sausio 10 d. ieškovas negavo 3 631,48 Lt pajamų, tačiau jam buvo išmokėta 2 783,10 Lt ligos pašalpų, todėl atlygintina turtinė žala iš veiklos, susijusios darbo santykiais, sudaro 575,45 Lt.

Laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. gegužės 18 d. ieškovui nustatytas 50 % netektas darbingumas. Asmeniui kompensuojant negautas pajamas nuolatinio nedarbingumo atveju, apskaičiuojamos vidutinės mėnesio darbo pajamos. Byloje nėra duomenų apie ieškovo pajamas nuo 2008 m. sausio 11 d., kai buvo nutrauktas ligos pašalpos mokėjimas, iki 2008 m. gegužės 19 d., kai ieškovui paskirta netekto darbingumo pensija (b. l.36-37). Todėl vidutinės ieškovo 1 mėnesio darbo pajamos gaunamos, vidutinį darbo dienos užmokestį padauginus iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus, kurį kiekvienais metais įsakymu nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Kadangi ieškovas nepateikė duomenų apie paskesnio laikotarpio darbo sutartyje nustatytą darbo laiką, metinius darbo dienų koeficientus bei metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiaus, tad pirmaisiais kompensavimo mėnesiais (2008 m. gegužį - liepą) vidutinis darbo dienos užmokestis gaunamas dauginant iš vidutinio skaičiuojamojo laikotarpio mėnesio dirbtų darbo dienų skaičiaus - 16,7 d., ir laikoma, kad vidutinis ieškovo mėnesio darbo užmokestis sudaro 818,80 Lt (49,03 Lt x 16,7 d. d.). Ieškovui praradus pusę darbingumo, vieno mėnesio kompensacijos dydis sudaro tą užmokesčio dalį, kurios nekompensuoja VSDFV, t. y. 409,40 Lt/ mėn. (818,80 Lt/ mėn. x 50 %).

Pagal pateiktą VSDFV Panevėžio skyriaus 2008 m. liepos 29 d. pažymą Nr. N23-15836 P5-2322 nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2008 m. liepos 31 d. ieškovui išmokėta netekto darbingumo pensija sudaro 655,57 Lt. Negautos pajamos nedarbingumo laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2008 m. liepos 31 d. siekia 941,62 Lt (409,40 Lt/mėn. x 2,3 mėn.), todėl ieškovas turi teisę į 286,05 Lt (941,62 Lt - 655,57 Lt) turtinę žalą negautų pajamų forma.

Ieškovo negautos pajamos laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gegužės 18 d. sudaro 1 292,01 Lt (138,43 Lt/ mėn. x 9,3 mėn.).

Bendra ieškovui atlygintina turtinė žala iš su darbo santykiais susijusios veiklos sudaro 2 153,51 Lt (575,45 Lt + 286,05 Lt +1292,01 Lt).

Asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo (Taisyklių 9 p.). Ieškovas pateikė metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2007 m. mokestinį laikotarpį, kurioje deklaruotos su darbo santykiais susijusios pajamos, tuo tarpu duomenų apie pajamas iš individualios veiklos nėra. Ankstesnių 2005 -2006 m. individualios veiklos pajamos nėra įrodymas, kad sveikatos sužalojimo metu ieškovas turėjo teisę verstis individualia veikla ir gauti pajamų. Be to, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale ieškovo 2006 m. nurodyti pajamų ir išlaidų duomenys skiriasi nuo pajamų mokesčių deklaracijos duomenų, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų, susijusių su individualia veikla (CPK 178 str.).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas sako, jog žalą atlygina draudimo bendrovė, o kiek žalos dydis viršija draudimo sumą, - žalą padaręs asmuo. Kadangi nustatytos atlygintinos žalos dydis ir jau ieškovui draudimo bendrovės išmokėtos turtinės žalos atlyginimo suma neviršija draudimo sumos, 2 154 Lt žala priteisiama iš draudiko.

Žemesnės instancijos teismas

Dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad draudikas, įvertinus ieškovo sveikatos pažeidimo laipsnį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), jau yra atlyginęs ieškovui maksimalią leistiną neturtinę žalą.

Nustatydamas iš atsakovo D. Š. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į žalos pasekmes, atsakovo kaltę ir jo turtinę padėtį (CK 6.250 str., 6.282 str. 3 d.). Atsakovas padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau ir ieškovas elgėsi nepakankamai rūpestingai bei apdairiai, nes vairavo motociklą neturėdamas teisės jį vairuoti (CK 6.282 str. 1 d.). Atsakovo D. Š. turtinė būklė sunki: jis studijuoja universitete, materialaus turto ar piniginių lėšų neturi. Todėl ieškovo prašoma iš atsakovo D. Š. priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos suma neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei mažinama iki 9 000 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovas G. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimą taip, kad ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo būtų patenkintas visa apimtimi, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 118-119). Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog:

1. pirmosios instancijos teismas į turtinės žalos negautų pajamų forma atlyginimą neįtraukė ieškovo pajamų iš individualios veiklos pagal verslo liudijimą. Ieškovo individualios veiklos pajamų dydį nuo 2006 m. rugpjūčio 24 d. iki 2007 m. rugpjūčio 24 d. įrodo pajamų mokesčių deklaracijos. Pajamų mokesčių deklaracija yra griežtos finansinės atskaitomybės dokumentas, kuriame nurodyti duomenys preziumuojami esantys teisingi;

2. pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, kokia yra ieškovo tiesioginė žala, susijusi su ieškovo sveikatos grąžinimu;

3. klaidingi draudiko teiginiai esą ieškovas nepateikė duomenų apie laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 10 d. iki 2008 m. gegužės 19 d. iš socialinio draudimo biudžeto gautas išmokas ir/ ar verslo liudijimo, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų kopijų. Pajamų ir išlaidų žurnalą ieškovas pildė VMI nustatyta tvarka;

4. sumažindamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tokias svarbias bylos aplinkybes kaip ieškovo sveikatos sutrikdymo pasekmės (prarasta 50 % darbingumo) ir pasekmių ilgalaikiškumą, sunkią ieškovo turtinę būklę (ieškovas yra bedarbis, moka paskolą bankui už įsigytą būstą), atsakovo D. Š. kaltę.

Atsiliepimas

Atsakovas D. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą skundo nepripažįsta atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais ir prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Sutinka su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka.

Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo apeliacinį skundą laiko nepagrįstu ir prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą; neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pažymi, jog ieškovas parengiamajame teismo posėdyje pripažino, jog jis nuo 2006 m. gruodžio 28 d. nebeužsiima individualia veikla. Šiuos ieškovo žodžius patvirtina pateiktas pajamų-išlaidų apskaitos žurnalas, kuris yra baigtas pildyti 2006 m. gruodžio 28 d., ir pajamų mokesčių deklaracija už 2006 m. Pagal Taisyklių 9-10 punktus turtinė žala negautų pajamų forma skaičiuojama tada, jei individuali veikla nutrūko būtent dėl sveikatos sužalojimo, o šiuo konkrečiu atveju taip nėra.

Papildomai nurodė, kad 2009 m. vasario 24 d. pervedė ieškovui 290 Lt už ieškovui suteiktas reabilitacines procedūras.

Apskaičiuodamas atlygintiną ieškovui neturtinės žalos dydį draudikas vadovavosi Transporto priemonių draudikų biuro 2005 m. kovo 1 d. patvirtinta „Eismo įvykio metu padarytos žalos asmeniui metodika“, pagal kurią esant nesunkiam sveikatos sutrikdymo laipsniui kompensuojama iki 50 % nuo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytos sumos (1 000 EUR), t.y. 1 724,40 Lt.

Nesant bendraatsakovių prieštaravimų apelianto prašymu byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija civilinėje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas remiantis byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio mieste 2007 m. rugpjūčio 23 d. apie 21⁵⁰ val. atsakovo D. Š. vairuojamas automobilis „V. J. “, v/n (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai motociklu „S.“ v/n (duomenys neskelbtini) važiavusio ieškovo ir šis perskridęs per automobilį nukrito. Nepaisant to, kad baudžiamosios teisės prasme ieškovui padaryta fizinė žala buvo traktuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes ieškovas sveiko be komplikacijų, iš pradžių jam nebuvo nustatytas nedarbingumo lygis ar žala psichinei sveikatai (b. l.10), tolimesni ieškovo sveikatos sužalojimo padariniai bus diagnozuoti po 2009 m. sausio 1 d. Iki šiol daugiau duomenų apie ieškovo sveikatos sužalojimo pasekmes, išskyrus laikinai nustatytą 50 % darbingumo lygį, civilinėje byloje nėra. Avarijos metu galiojo automobilio „V. J. “, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, kurį draudimo sutarties SBP 0265096 ir poliso LT/ABA 1557956 (b. l. 76-77) pagrindu suteikė AAS „Gjensidige Baltic“.

Civilinėje byloje apeliantas kelia tiesiogiai žalą padariusio asmens ir jo draudiko civilinės atsakomybės klausimus, susijusius su padarytos žalos dydžio nustatymu ir atlyginimu. Pagrindinis civilinės atsakomybės instituto principas reikalauja, jog turtinė žala nukentėjusiajam būtų atlyginta visiškai (lot. restitutio in integrum), nebent įstatymas ir/ ar sutartis numato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.). Sužalojus sveikatą nukentėjusiojo patirta žala gali būti dviejų rūšių: turtinė ir neturtinė (CK 6.249-6.250 str., 6.283 str. 1 d.). Savo ruožtu turtinė žala taip pat gali būti skirstoma į tiesioginę, kuri susijusi su turto netekimu, išlaidomis grąžinant sveikatą, ir netiesioginę (negautos pajamos) (CK 6.249 str. 1 d., 6.283 str. 2 d.).

Paduotu ieškiniu apeliantas prašė priteisti iš atsakovų turtinę žalą negautų pajamų forma (t. y. netiesioginę turtinę žalą) bei neturtinę žalą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą grindžia nepasisakymu dėl tiesioginės turtinės žalos, susijusios su sveikatos atstatymu (apeliacinio skundo 2 p.). Pažymėtina, jog ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas neapima tiesioginės turtinės žalos, susijusios su ieškovo sveikatos atstatymu, taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos analizuoti šio reikalavimo. Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliantas gali inicijuoti naują civilinę bylą dėl tiesioginės turtinės žalos atlyginimo, nes esant skirtingam ieškinio dalykui ir pagrindui bylų tapatumo (CPK 137 str. 1 d. 4 p., 293 str. 3 p.) ir procesinių kliūčių nagrinėti bylą dėl tiesioginės turtinės žalos atlyginimo nebūtų. Antra vertus, pagal byloje esančius duomenis (b. l. 78-83, 130-132) draudikas atlygino ieškovui 3 153,48 Lt (2 197,91 Lt + 500 Lt + 1 891,97 Lt - 1 726,40 Lt + 290 Lt) turtinę žalą, susijusią su sveikatos atstatymu.

Asmens teisę į turtinės žalos negautų pajamų forma iš individualios veiklos atlyginimą reglamentuoja Taisyklių 9 punktas. Jame numatyta, jog asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių pajamas, gautas iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo [...]. Kitaip tariant, tai reiškia, kad į netiesioginę turtinę žalą gali pretenduoti tie asmenys, kurių sveikata buvo sužalota ir kurie būtent dėl fizinių priežasčių nebegali vykdyti ankstesnės veiklos, iš kurios iki sveikatos sužalojimo gaudavo pajamų. Tokiu atveju aktualus tampa klausimas, kada ir kodėl ieškovas nutraukė individualią veiklą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, paskutinis ieškovo turėtas verslo liudijimas buvo išduotas 2006 m. lapkričio 13 d. (Nr. V 0442100) ir apėmė laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 14 d. iki 2006 m. gruodžio 28 d. (b. l. 19). Paskutinis pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale ieškovo padarytas įrašas datuojamas 2006 m. gruodžio 28 d. (išlaidos – 380 Lt) (b. l. 33). Teikdamas laikinąją metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 m. mokestinį laikotarpį ieškovas pildė priedą (duomenys neskelbtini) apie pajamas iš individualios veiklos (b. l. 50), tačiau 2007 m. mokestiniu periodu priedo apie pajamas iš individualios veiklos nepildė (b. l. 51), vadinasi, oficialiai individualia veikla tais kalendoriniais metais nesivertė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog ieškovas individualia veikla pagal verslo liudijimą vertėsi 2005 - 2006 m. (b. l. 40-50) ir jos pabaiga sutapo su kredito gavimu iš DnB NORD banko (baudžiamosios bylos Nr. 1-195-529/2008 75 psl.) 2006 m. gruodį. Nuo 2007 m ieškovas nustojo verstis individualia veikla pagal verslo liudijimą. Susiklosčius nurodytai situacijai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad tarp ieškovo individualios veiklos pabaigos ir jo sveikatos sužalojimo nėra priežastinio ryšio (CK 6.247 str.) (apeliacinio skundo 1 p.), todėl pajamos iš minėtos veiklos neturi būti įtraukiamos apskaičiuojant nukentėjusiojo netiesioginę turtinę žalą, kurią ieškovas patyrė dėl sveikatos sužalojimo per avariją.

Ieškovas 2008 m. gruodžio 9 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje pripažino, jog nuo 2008 m. sausio 11 d. pradėjo dirbti ir jokių pašalpų iš VSDFV nebegavo (b. l. 104). Ieškovo žodžius patvirtina VSDFV Panevėžio skyriaus 2008 m. liepos 29 d. pažyma Nr. N23-15836 P5-2322 (b. l. 36-37), todėl apeliantas nepagrįstai teigia, esą draudikas klaidina teismą, kad ieškovas nepateikė duomenų apie laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 10 d. iki 2008 m. gegužės 19 d. iš socialinio draudimo biudžeto gautas išmokas (apeliacinio skundo 3 p.).

Kalbant apie atlygintinos neturtinės žalos dydį (apeliacinio skundo 4 p.), pabrėžtina, jog ieškovas nepagrįstai apeliuoja į sunkią savo materialinę padėtį, nes CK 6.250 straipsnio 2 dalis atlygintinos neturtinės žalos dydį sieja ne su nukentėjusiojo, o su atsakovo turtine padėtimi, tad nėra teisiškai reikšmingi faktai, kad ieškovas dėl ekonominių priežasčių buvo atleistas iš darbo (b. l. 106) ir moka įmokas bankui už suteiktą paskolą įsigyti butą. Tuo tarpu kitus svarbius neturtinės žalos nustatymo kriterijus, kaip antai, sveikatos sužalojimo pasekmes (prarasta net 50 % darbingumo), jų ilgalaikiškumą (50 % darbingumo netekimas ieškovui kol kas yra nustatytas tik laikinai), atsakovo D. Š. kaltę, pirmosios instancijos teismas vertino, nors ne visai taip, kaip pageidavo ieškovas.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašė patenkinti jo ieškinį visiškai, tačiau nenurodė argumentų, kodėl, jo manymu, laikytina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsisakymo priteisti iš draudiko 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi skundas šioje dalyje yra be motyvų (CPK 306 str. 1 d. 3p.), teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinės teisės prasme teisėtą, o materialiosios teisės prasme teisingą sprendimą dėl netiesioginės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tokiu atveju apeliacinis skundas atmetamas kaip de jure ir de facto nepagrįstas.

Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį 3 punktą, 96 straipsnį iš ieškovo valstybei priteistinos 4,05 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 135).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo G. S. 4,05 Lt (keturis litus 05 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė GasiūnienėNijolė PiškinaitėDonatas Šernas