Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jolantai Černobrovkinai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei K. K. dėl tėvystės nuginčijimo; institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pripažinti, kad ieškovas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K. gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas;

2. panaikinti A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Gimimo įraše įrašytame Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje 2011 m. birželio 10 d., Įrašo Nr. 58, duomenis įrašytus apie tėvą “A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini);

3. panaikinti E. K. gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Gimimo įraše įrašytame Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje 2013 m. vasario 20 d., Įrašo Nr. 12, duomenis įrašytus apie tėvą “A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini);

4. panaikinti L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Gimimo įraše įrašytame Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje 2022 m. kovo 22 d., Įrašo Nr. 57, duomenis įrašytus apie tėvą “A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

5. priteisti iš atsakovės K. K. ieškovo A. K. naudai su šia byla turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad susituokė su K. K. (duomenys neskelbtini). Jiems gimė du vaikai (duomenys neskelbtini) E. K. ir (duomenys neskelbtini) K. K.. Nuo 2010 metų daug metų nebegyvena kartu su atsakove. Atsakovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), o pats liko (duomenys neskelbtini). Vaikai išvažiavo gyventi su motina. Oficialiai vaikų gyvenamosios vietos nenustatinėjo. Atsakovė gyveno su kitu vyru. Žinojo, kad jai gimė dar trys vaikai, bet nežinojo, kad jis įrašytas jos vaiku tėvu. Manė, kad jų tėvu įrašytas vyras, su kuriuo gyveno atsakovė. Ruošėsi nutraukti santuoką, neturėjo vaikų gimimo liudijimo, todėl kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių. Gavęs dokumentus sužinojo, kad jis kaip tėvas įrašytas dar trijų vaikų. Iš tikrųjų jų tėvas yra V. T.. Santuoka su atsakove iki šiol nėra nutraukta.

Atsakovė K. K. teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka su ieškiniu. Ieškovas žinojo apie jai gimusius vaikus. Vaikų gimimo liudijimai buvo siųsti jam, kai jis paprašė dokumentų ruošiantis skyryboms. Iki tol vaikų gimimo liudijimų ieškovui nerodė. Sutinka, kad vaikų tėvas yra ne A. K., žino kas yra biologinis vaikų tėvas. Jie ir dabar kartu gyvena, jis sutiks pripažinti vaikų tėvystę. Negali atsakyti kodėl pati nesikreipė dėl vaikų tėvystės nuginčijimo.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių nėra, Tarnybos manymu, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo nepažeidžia vaiko teisių ir geriausių interesų, kiekvienas vaikas turi žinoti savo biologinius tėvus, todėl Tarnyba neprieštarauja ieškiniui. Išaiškino atsakovei, kad nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui kyla grėsmė likti be tėvo, dėl to ji privalo įgyvendinti savo kaip nepilnamečio vaiko įstatyminės atstovės teises ir nedelsiant imtis veiksmų vaiko tėvystei nustatyti. Jei biologinis vaiko tėvas geruoju sutinka pripažinti tėvystę, remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.142 straipsnio 1 dalimi vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, arba į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tėvystės pripažinimo registravimo. Be to, Lietuvos Respublikos CK 3.147 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti ir vyras, laikantis save vaiko tėvu. Atsakovai pagal tokį ieškinį yra vaikas ir jo motina.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad A. K. ir K. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 67. Santuoka šiuo metu nėra nutraukta. K. K. turi keturis vaikus: tai, K. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini). Visų nurodytų vaikų tėvu jų gimimo įrašuose nurodytas A. K..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Byloje nustatyta, kad A. K. ir K. K. santuoka nėra nutraukta, tačiau sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2010 metų. K. K. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. K., (duomenys neskelbtini) – sūnus E. K., (duomenys neskelbtini) – dukra L. K.. Nurodytų trijų vaikų tėvu įrašytas K. K. sutuoktinis A. K.. Teismo posėdyje šalys pripažino, kad jie kartu nebegyveno nuo 2010 metų dar oficialiai būdami susituokę, intymių santykių nebepalaikė. K. K. pradėjo gyventi kartu su V. T., su kuriuo iki šiol gyvena, todėl K. K. sutuoktinis A. K. negali būti jos vaikų A. K., E. K. ir L. K. tėvu. Tarnyba palaikė ieškinio reikalavimus ir pateikė išvadą, kad A. K., E. K. ir L. K. tėvystės nuginčijimas nepakenks geriausiems vaikų interesams. Taigi atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaikų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikai.

Ieškovas taip pat prašė panaikinti A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Gimimo įraše įrašytame Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje 2011 m. birželio 10 d., Įrašo Nr. 58, duomenis įrašytus apie tėvą “A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) panaikinti E. K. gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Gimimo įraše įrašytame Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje 2013 m. vasario 20 d., Įrašo Nr. 12, duomenis įrašytus apie tėvą “A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) panaikinti L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Gimimo įraše įrašytame Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje 2022 m. kovo 22 d., Įrašo Nr. 57, duomenis įrašytus apie tėvą “A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse numatyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu (54 punktas). Registruojant tėvystės (motinystės) nuginčijimą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo iš gimimo įrašo išbraukiami duomenys apie tėvą (motiną) (57 punktas).

Taigi vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismo sprendimas nuginčyti vaiko tėvystę yra pakankamas pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai vaiko gimimo įraše panaikinti įrašą apie tėvą, todėl ieškovo reikalavimas teismo sprendimu panaikinti A. K., E. K. ir L. K. gimimo įrašuose duomenis apie tėvą, yra perteklinis, dėl to atmestinas.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 327,00 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 425,00 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas – nuginčyti vaikų tėvystę buvo patenkintas, laikytina, kad ieškinys buvo patenkintas visa apimtimi, todėl yra pagrindas priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Teismas, vadovaudamasis CK 3.150 str. 1 d., CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 259 str., 270 str., 399 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaikų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikai.

Atmesti ieškovo reikalavimus dėl vaikų gimimo įrašuose padarytų įrašų apie tėvą panaikinimo.

Priteisti iš atsakovės K. K. ieškovui A. K. 327,00 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis Eur) žyminio mokesčio bei 425,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis Eur) advokato pagalbos išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.