- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 1A-164-245-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00506-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- A. C.
- Advokatai
- Regina Atkoča
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011-11-04 nuosprendžio, kuriuo A. C. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-10-24 iki 2011-10-26.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. C. pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2011-10-24, apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, akmeniu išdaužęs V. J. gyvenamojo namo lango stiklą, įsibrovė į namo vidų ir iš ten pasikėsino slapta pagrobti nukentėjusiajai V. J. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“ 70 litų vertės, 30 litų vertės piniginę, joje buvusius pinigus – 99 litus ir 10 centų, 0,5 litro talpos butelį brendžio „Gloria“ 22 litų vertės, 10 litų vertės 0,5 litro talpos butelį vyno, 30 litų vertės kvepalus „Carolina Herrera“, 1 litro talpos plastikinį indelį kečupo 5 litų vertės, 0,5 litro talpos stiklainį obuolienės 3 litų vertės, dvi 10 litų vertės dėžutes sultinio „Maggi“ t.y. pasikėsino padaryti nukentėjusiajai V. J. 279,10 litų turtinę žalą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo užkluptas darant nusikalstamą veiką ir sulaikytas įvykio vietoje.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. C. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas nenorėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jog jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiajai nebuvo padaryta didelė turtinė žala, tik išdaužtas lango stiklas, be to, po paskutinio teistumo jis nemažai laiko išbuvo laisvėje, teistumas išnykęs. Teisėja vertino tik jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, visiškai neatsižvelgdama į lengvinančias.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. C. apeliacinis skundas atmetamas.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir paskyrė A. C. bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Bausmė individualizuota tinkamai.
Skirdamas bausmę A. C., parenkant jos rūšį ir nustatant jos dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR BK 178 str. 2 d. sankcijos ir 54 str. 2 d. reikalavimais. Teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str. 2 d., A. C. motyvuotai paskyrė vienerių metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skiriant bausmę atsižvelgta, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str.), veikė tiesiogine tyčia, siekdamas turtinės naudos. Realiai turtinė žala nukentėjusiajai V. J. nebuvo padaryta, nes nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, A. C. sulaikius įvykio vietoje. Skiriant bausmę pagrįstai buvo atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad A. C. niekur nedirba, pragyvena iš atsitiktinių pajamų, darbo paieška darbo biržoje nutraukta be teisės registruotis šešis mėnesius, nesaistomas šeimyniniais ryšiais, veda asocialų gyvenimo būdą, įrašytas narkologo įskaitoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, praeityje už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą buvo teistas net devynis kartus, ir nors teistumai išnykę, tai jį charakterizuoja kaip nusikalsti linkusią asmenybę. LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje yra numatytos baudos, arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, kurios privalomos vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
Nustatant bausmės dydį, atsižvelgta į tai, kad yra nustatyta A. C. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta LR BK 60 str. 1 d. 9 p. (veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Apeliantas skunde nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir teismas nepagrįstai nepripažino šios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog A. C. dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik verčiamas objektyvių aplinkybių, kai policijos pareigūnai surado jo rūbuose dalį pagrobtų daiktų, be to, gailėjimasis yra tik deklaratyvus, vertinant jo elgesį po nusikaltimo padarymo bei teisiamajame posėdyje. LR BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. A. C. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra ženkliai mažesnė negu LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos tos rūšies bausmės vidurkis, todėl atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, laikytina, kad paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui, nėra per griežta ir yra tinkama bausmės tikslams realizuoti.
Apeliantas skunde nurodė, kad nors jis oficialiai niekur nedirba, bet tai nereiškia, kad jis nedirbo privačiai, tačiau šių savo skundo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Skunde nurodyta aplinkybė, jog po paskutinio teistumo apeliantas nemažai laiko išbuvo nenusikaltęs, nesudaro pagrindo bausmės švelninimui, kadangi skiriant bausmę, yra vertinamos ne atskiros aplinkybės, bet aplinkybių, nurodytų LR BK 54 str. 2 d., visuma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirtoji vienerių metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. C. apeliacinį skundą atmesti.